Varšuva ne kartą bandė apeiti Europos Sąjungą (ES), ne kartą buvo už tai bausta. Bet toks atvejis – naujas.
„Tai yra pirmas kartas, kai šiuo klausimu, bent jau svarstomas, referendumo lygis“, – LNK žinioms sakė politologas Adam Roževič.
Praėjusią savaitę Lenkijos parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria pasmerkė šiuo metu derinamą naują migracijos ir prieglobsčio paktą.
Ministrų taryboje Vengrija ir Lenkija vienintelės balsavo prieš. Europos politikai sutaria, kad arba šalys narės nelegaliai į Europą atplaukusius migrantus pagal nustatytą kvotą pasidalina, arba susimoka. Mokestis į Briuselio valdomą fondą – 20 tūkst. eurų už vieną nepriimtą asmenį.
„Kalbant apie pagalbą pabėgėliams iš Ukrainos, tai yra apie 100 eurų vienam pabėgėliui. Tai pasityčiojimas iš Lenkijos, tai yra pasityčiojimas – tai nepaprastai įžūlu.
Štai kodėl mes su tuo nesutiksime. Nesutinka ir lenkų tauta, dėl to turi būti referendumas – šis klausimas turi būti sprendžiamas referendumu“, – kalbėjo partijos „Įstatymas ir teisingumas“ lyderis L. Kačinskis.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis iš karto pareiškė, kad jie migrantų nepriims, nei mokės baudas, o valdančiosios partijos lyderis L. Kačinskis atkreipė dėmesį, kad šalis priėmė apie 2 milijonus ukrainiečių.
„Ukrainos pabėgėliai, parama Ukrainai yra tam tikras tarsi Lenkijos koziris, kuriuo ji gali argumentuoti, kodėl gali nevykdyti tam tikrų įsipareigojimų būtent ES atžvilgiu“, – kalbėjo politologas A. Roževič.
Rudenį Lenkijoje vyks rinkimai. Tad valdančioji Lenkijos partija nori mobilizuoti savo rinkėją, tikino Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas.
„Dabartiniai valdantieji, tikėtina, gali juos laimėti, bet, ar surinktų daugumą balsų, yra didelė dilema. Akivaizdu, kad norima mobilizuolti savo elektoratą, parodant, jog nepasiduoda ES spaudimui, ypatingai tokiu jautru klausimu kaip migrantai“, – LNK žinioms kalbėjo politologas Linas Kojala.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas LNK žinioms sakė, kad prieš rinkimus Lenkijoje visada yra karšta.
Tokios šalys kaip Italija ar Graikija jau seniai prašo migrantų našta dalintis. Per parą vien italai į krantą ištempia laivus, kuriuose ir po 1.5 tūkst. nelegalų, bet tokios šalys kaip Lietuva ar Lenkija su privalomomis kvotomis seniai nesutinka. Europiniuose formatuose Lietuva vieningai su Lenkija pasisako už stiprią sienų kontrolę.
NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas sako, kad lenkų motyvą dėl referendumo galima suprasti.
„Čia yra argumentų, kodėl reikia platesnės diskusijos su visuomene – kur link Europa eina. Ar link federacinės Europos, kuri gali tai nustatinėti, ar link tautų Europos, kur valstybės narės pačios apsisprendžia“, – sakė L. Kasčiūnas.
Bet Vilnių tenkina išeitis nuo kvotų išsipirkti. Lietuvos atveju pasirinkimas būtų toks – 158 migrantai arba 3 milijonai eurų per metus. Kurį variantą Vilnius pasirinks, dar nėra aišku.
„Man atrodo, kad pats referendumas kainuotų brangiau nei 3,5 milijono eurų. Tai vargu, ar reikia taip daryti“, – kalbėjo NSGK vadovas.
O ir Lenkijoje, vargu, ar referendumas bus. Pagal šalies įstatymus jis gali vykti arba Seimo, arba prezidento iniciatyva, bet abiem atvejais sutikimą turi duoti Senatas. O jį kontroliuoja opozicija.
„Partija „Įstatymas ir teisingumas“ desperatiškai ieško temos, per kurią galėtų apeliuoti į emocijas“, – tikino Senato vicepirmininkas Michal Kaminski.
Iki galutinio migracijos ir prieglobsčio pakto patvirtinimo laukia dar naujas derybų ratas su Europos Parlamentu (EP) ir Europos Komisija (EK). Planuojama, kad naujas susitarimas galėtų finišuoti kitų metų pirmojoje pusėje.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
