Vyras iš Tadžikistano Lietuvoje gyvena jau pusę metų, dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Kadangi šiuo metu ilsisi, jis ateina į mečetę pasimelsti.
„Gerai čia viskas Lietuvoje, galima ir nesunkiai darbą susirasti, jei ieškai, tai tikrai nebus problemų. Svarbiausia yra noras“, – LNK žinioms sakė vyras.
Sako, kad užtenka laiko ir lietuvių kalbai išmokti, bet dar nemoka.
„Vietinę kalbą reikia išmokti kiekvienam, kuris nori čia gyventi. Aš mokiausi šiek tiek lietuvių kalbos, bet vairuotojams nelabai reikia“, – rusiškai kalbėjo jis.
Panašiai kalba ir kiti atvykėliai iš trečiųjų šalių. Kai kurie Lietuvoje jau ketveri metai.
„Lietuvių kalbos aš kaip ir mokausi, bet šiaip užtenka anglų ir rusų kalbų darbe“, – aiškino kitas.
Atvykėlių iš trečiųjų šalių apstu ne tik sostinėje, bet ir Šiauliuose.
„Dėl lietuvių kalbos nežinau kaip bus. Mes Lietuvoje būname kartą ar du per mėnesį, tai nelabai ir reikia. Bet vis tiek mokysimės“, – tikino vyras.
„Lietuvoje dirbu, nes rekomendavo draugai. Kalbą išmokti reikės, nes reikia gerbti šalį, kurioje gyveni“, – aiškino kitas.
Sako, kad šalį gerbti reikia, bet kalbėti lietuviškai nemoka dar nei vienas LNK žinių Vilniuje ir Šiauliuose šnekinti užsieniečiai. Valdžiai tai nepatinka, tad tvarka keisis. Jeigu po 5 metų Lietuvoje norėsi prasitęsti leidimą gyventi, reikės laikyti valstybinės kalbos egzaminą.
„Tai reiškia, kad pagyvenus penkerius metus, atidirbus čia, tu arba mokiniesi valstybinę kalbą ir išlaikai egzaminą tam tikrą ir integruojiesi. Arba sėkmės“, – tikino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Imigrantus dirbti atsivežantis verslas nieko prieš, bet ragina suteikti daugiau galimybių mokytis.
„Jeigu yra darbuotojas, kuris yra motyvuotas čia atvažiuoti dirbti, mokytis lietuvių kalbos ir integruotis, tai jam turėtų būti sudaromos visos galimybės. Kad ir ta pati galimybė išmokti lietuvių kalbos. Mes žinome istorijoje, kada žmonės metais stovi eilėse, kad galėtų pradėti lankyti lietuvių kalbos kursus“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis.
Atvykusiųjų dirbti į Lietuvą laukia ir kiti sugriežtinimai. Nebebus galima paimti daugiau nei 3 mėnesius trunkančių nemokamų atostogų, o atvykus vienoje įmonėje reikės išdirbti tam tikrą laiką.
„Jeigu jau atvykai į vieną įmonę dirbti, tai turi 6 mėnesius ten ir dirbti, negali kaitalioti. Antras aspektas yra susijęs su atostogomis. Nes neapmokamomis atostogomis yra piktnaudžiaujama. Tas užsienietis pasiima atostogas ir išvažiuoja dirbti dar į kitą šalį“, – pasakojo Seimo vicepirmininkas, konservatorius Paulius Saudargas.
VRM skaičiuoja, kad Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą perkopė 200 tūkstančių. Iš jų, apie 60 tūkst. yra baltarusių ir apie 50 tūkst. ukrainiečių. Pastarųjų po truputį mažėja. Tačiau atvykstančiųjų srautai iš Vidurinės Azijos nesenka.
„Iš viso 2023 metais į Lietuvą atvyko dirbti 50 tūkst. užsieniečių. Ir pagrindinės kilmės šalys yra Baltarusija, Uzbekistanas, Ukraina, Kirgizija, taip pat auga užsieniečių, atvykstančių iš Tadžikistano, Kazachstano ir Azerbaidžano skaičiai“, – statistinius duomenis pateikė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ši auganti migrantų srovė, pasak A. Bilotaitės, jau kelia grėsmę Lietuvos valstybei.
„Mums darosi akivaizdu, kad yra sunkiau užtikrinti kontrolę ir pačius integracijos procesus. Taip pat turiu pažymėti, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu išryškėjo neraminanti tendencija, kai imigrantai tampa priedanga priešiškų valstybių žvalgybos tarnybų veikimui“, – teigė A. Bilotaitė.
Šiemet net 16 tūkstančių užsienio šalių piliečių į Lietuvą atvykti neleista.
„Kažkada Vakarų Europai irgi atrodė, kad pasikvies darbo jėgos, atvažiuos ir išvažiuos. Jie atvažiavo, bet neišvažiavo“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Beveik pusei tūkstančio Baltarusijos piliečių dėl grėsmių nacionaliniam saugumui buvo panaikinti ir leidimai gyventi Lietuvoje.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
