Specialistai ragina apgalvoti kiekvieną apsipirkimą prekybos centre ir į maisto gamybą žiūrėti su fantazija – net ir besibaigiančius galioti produktus galima panaudoti originaliai, taip sutaupyti pinigų ir prisidėti prie vienos didžiausių pasaulinių problemų mažinimo.
Nereikia skubėti išmesti
Pagal galiojimo laiką maisto produktai skirstomi į du tipus. „Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas Liudvikas Aleliūnas teigia, kad pirmasis ženklinimas žymimas „Tinka iki“ data. Ji nurodo, iki kada produktas saugus vartoti. Anot specialisto, ši data įprastai rašoma ant trumpo galiojimo maisto produktų: mėsos, žuvies, pieno produktų. Nesuvartojus produktų iki numatyto laikotarpio jie turi būti utilizuojami, nes gali pakenkti sveikatai.
„Antrasis produkto galiojimo laiką nusakantis ženklinimas – „Geriausias iki“. Jis žymi datą, iki kada produktas yra maksimaliai kokybiškas, tačiau ir po šios datos jis tebelieka saugus vartoti. Tiesa, svarbu įvertinti, ar ant jo nėra akivaizdžių pakitimų – pelėsio, puvėsio, ar nesklinda blogas kvapas. Šiuo ženklinimu žymimi ilgai galiojantys produktai: įvairios kruopos, makaronai, kava. Po nurodytos datos produktas išlieka saugus vartoti, tačiau gali pakisti jo kokybė: skonis, kvapas, lipnumas“, – sako pašnekovas.
Jei produktų galiojimo laikas artėja prie pabaigos ir žinote, kad nespėsite jų suvartoti, specialistas rekomenduoja juos užšaldyti. Jei ketinate tą padaryti, labai svarbu žinoti, kad trumpo galiojimo maistas bus tinkamas vartoti tik tuo atveju, jei jį užšaldysite prieš galiojimo laiko pabaigą.
„Būdų, kurie leistų išmesti kuo mažiau maisto – daugybė. Rekomenduoju laiko patikrintus, skirtingais sezonais dar senolių naudotus kasdienius būdus: agurkus, kurių perteklius susidaro vasarą, galima rauginti arba marinuoti, vaisius ir uogas – termiškai apdoroti, gaminti įvairias uogienes, džemus ir kompotus. Efektyviai produktus išsaugoti padeda maisto vakuumavimas, šaldymas, džiovinimas ar liofilizavimas.
Pašnekovas pataria prieš išmetant produktus pagalvoti, ar jų negalima panaudoti įvairiems trintiems kokteiliams, kepiniams ir kitiems desertams gaminti. Tereikia pasitelkti fantaziją ir nebijoti eksperimentuoti virtuvėje.
Netikėti produktų panaudojimo būdai
Jei namuose susikaupė duonos ar pieno produktų, kurių nespėsite suvalgyti iki pasibaigiant jų galiojimo datai – ne bėda. „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė pataria duonos gaminius supjaustyti ir išdžiovinti, o paskui sunaudoti kaip skrebučius prie sriubos ar salotų. Sumalus džiovintus duonos gaminius iki trupinių, juose galima apvolioti mėsą prieš kepant, naudoti kepsniams marinuoti ar dėti į kepinius, pakeičiant dalį miltų.
„Pieno produktus, pavyzdžiui, kefyrą, pieną ar jogurtą, galima pasaldinti – įdėti mėgstamų ingredientų ir paruošti skrebučius pusryčiams. Varškės sūrį paskaninti prieskoniais ir iškepti. Jei matote, kad nespėsite suvartoti prinokusių uogų ar vaisių, galite juos nulupti, supjaustyti gabalėliais ir užšaldyti – puikiai tiks ledams, kokteiliams, pyragams ar košėms ruošti“, – pataria specialistė.
Anot jos, jei norite mažinti išmetamo maisto kiekį ir apie tai galvojate jau apsipirkdami, vertėtų atkreipti dėmesį į vaisių ar uogų kilmės šalį. Jei tai yra atvežtiniai produktai, jiems atkeliauti į lietuvišką prekybos centrą prireikė daugiau laiko nei mūsų šalyje užaugintiems. Tikėtina, kad tokie vaisiai ir uogos bus nuskinti anksčiau ir greičiau pradės gesti. Pašnekovė pastebi, kad svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kaip atrodo šalia esantys vaisiai ar uogos. Jeigu jie suglebę ar praradę spalvą, tikėtina, kad tie, kuriuos renkatės jūs, taip pat ilgai neatrodys patraukliai.
„Tiesa, pradėję gesti vaisiai ir daržovės parduotuvėse operatyviai atskiriami nuo gerų – šios taktikos reikėtų laikytis ir namuose, nebent norite, kad šalia esantys vaisiai greičiau sunoktų. Rekomenduojama vaisius, uogas ir daržoves pirkti mažesniais kiekiais, bet dažniau, kad nepanaudojus neprireiktų jų išmesti“, – pataria L. Barčaitė.
Virtuvės šefo patarimai
Maisto švaistymo galima išvengti planuojant savo apsilankymus parduotuvėje. Tuo įsitikinęs virtuvės šefas Dmitrijus Urbanovičius. Anot jo, kiekvienam reikėtų išmokti apsipirkti protingai. Dauguma žmonių yra linkę pirkti daugiau maisto, nei jiems reikia. Jie mano, kad apsipirkdami rečiau sutaupo, tačiau tai – ne visai tiesa, nes žmogus nesutaupo pinigų, jei dalį nusipirktų produktų išmeta.
„Prieš apsilankydami parduotuvėje pasistenkite sunaudoti visą jau namuose turimą ir gendantį maistą. Taip pat galite pabandyti sudaryti prekių sąrašą – bus lengviau orientuotis parduotuvėje, nieko neužmiršite. Šios taisyklės padės sumažinti impulsyvių pirkinių kiekį, o vėliau neišmesite nesunaudotų produktų“, – rekomenduoja virtuvės šefas.
Grįžus iš parduotuvės būtina produktus sudėlioti į tinkamas vietas, kad jie gestų lėčiau. D. Urbanovičius sako, kad netinkamai laikant produktus susidaro didžiulis maisto atliekų kiekis.
„Daugelis žmonių nežino, kaip tinkamai laikyti vaisius ir daržoves, tad jie gali per anksti sunokti ir galiausiai supūti. Pavyzdžiui, česnakai, agurkai, svogūnai niekada neturėtų būti šaldytuve. Šios daržovės turėtų būti laikomos kambario temperatūroje“, – sako jis.
Virtuvės šefas pritaria, kad nereikėtų skubėti išmesti produktų, kurių pirminė išvaizda pakitusi. Pavyzdžiui, jei obuoliai ar kriaušės buvo sutrenkti, juos galima supjaustyti ir sutrinti – turėsite naminės vaisių tyrės, kuri puikiai tinka prie rytinės košės ar kepiniams pagardinti.
„Naudodami nekondicinius vaisius kepiniuose galite perpus sumažinti riebalų kiekį. Pavyzdžiui, jei receptas reikalauja vieno puodelio aliejaus, jūs galite įpilti pusę puodelio aliejaus ir pusę puodelio vaisių tyrės. Taip sumažinsite riebalų kiekį. Pernokusiais bananais puikai tinka pakeisti cukrų. Kepkite bananų duoną, kitus pyragus – cukrų pakeiskite bananais. Jei keptų desertų nemėgstate, pernokusius bananus nulupkite ir užšaldykite suvynioję į foliją. Jie puikiai tiks kokteiliams pasaldinti“, – rekomenduoja pašnekovas.
Būkite kūrybiški virtuvėje
Žmonės neretai išmeta įvairias maisto produktų odeles. Tai, pasak virtuvės šefo, didelė klaida, mat vaisių, daržovių ir vištienos odelės – maistinių medžiagų šaltinis. Pavyzdžiui, obuolių odelėse gausu skaidulų, vitaminų, mineralų ir antioksidantų. Vištienos odoje taip pat gausu maistinių medžiagų, vitaminų A, B, baltymų ir sveikųjų riebalų. Specialistas pabrėžia, kad bulvių, morkų, agurkų, mangų, kivių ir baklažanų odelės irgi yra valgomos ir maistingos.
„Jei gaminant patiekalą liko daržovių likučių, juos pakepkite įkaitintame alyvuogių aliejuje arba svieste, įpilkite vandens ir leiskite užvirti. Pagaminsite aromatingą daržovių sultinį. Neišmeskite po vakarienės likusių vištienos kaulų: patroškinkite juos su daržovėmis, žolelėmis ir vandeniu – taip pagaminsite naminio sultinio, ir jo pirkti parduotuvėje jau bus gėda“, – pataria jis.
Net ir įvairias prieskonines žoleles galima išsaugoti, kad nereikėtų jų išmesti. Virtuvės šefas rekomenduoja žolelių perteklių sumaišyti su alyvuogių aliejumi ir smulkintais česnakais, o tada užšaldyti ledukų formelėse. Šaldytos žolelės puikiai pasitarnaus įvairiems troškiniams, kitiems patiekalams paskaninti.
„Vienas puikiausių dalykų gaminant maistą yra tas, kad receptus galima keisti pagal savo skonį, pridėti naujų ingredientų. Pabandykite perdirbti maisto likučius, kol jie pateks į šiukšlių dėžę: brokolių stiebus ir žiedynus galima pjaustyti ir virti, žiedinių kopūstų lapus – kepti, bulves – kepti orkaitėje su odele, prieskonines žoleles – šaldyti kubeliais, skrudintus salierų lapus – naudoti kaip prieskonius, o kitas liekanas – paversti naminiu sultiniu. Sunaudokite maisto dalis, kurios paprastai nenaudojamos. Tai – puikus būdas panaudoti likučius. Daržovių stiebai ir stiebeliai skaniai papildo troškintus ir keptus patiekalus, o česnakų ir svogūnų galai bei krevečių kiautai gali suteikti subtilų prieskonį sultiniams ir padažams. Populiarųjį pesto padažą galite gaminti iš brokolių stiebelių, minkštų pomidorų, suvytusių špinatų ar kalendrų, o ne iš tradicinių bazilikų. Tai – tik keletas būdų paįvairinti mėgstamus patiekalus produktais, kuriuos paprastai išmestumėte“, – pasakoja pašnekovas.
Virtuvės šefas D. Urbanovičius pataria neskubėti išmesti ir duonos ar batono. Jei duona sudžiūvo, ji nesunkiai gali būti „atgaivinta“. Specialistas pataria kepalą apvynioti folija ir kepti orkaitėje apie dešimt minučių. Taip paruošus puikiai tiks patiekti su mėsos patiekalais arba bus sumuštinukų pagrindas. Citrusinius vaisius taip pat galima sunaudoti kūrybiškai. Apelsinais ar citrinomis, net jei jie atrodo ne patys šviežiausi, puikai tinka įdaryti vištą ar kalakutą. Citrinų puselės, anot pašnekovo, tinka ir grilio grotelėms šveisti, tereikia jas sumaišyti su žiupsneliu druskos.
Jei norite, kad maistas ilgiau negestų
Maisto produktus namuose laikome įvairiose vietose – spintelėse, ant stalviršio, šaldytuve ir šaldiklyje. Anot „Electrolux“ grupės mokymų vadovo ir buitinės technikos eksperto Igno Bernoto, netinkamai parinkus šaldytuvo temperatūrą, lentynose sugrūdus ir bet kaip išdėliojus produktus, gali būti, kad maistas greičiau suges, praras skonį ir išvaizdą.
„Nuo praėjusių metų kovo mėnesio pasikeitė šaldytuvų energetinis ženklinimas. Anksčiau šaldytuvai buvo suskirstyti energetinio efektyvumo klasėmis nuo A+++ iki D, tačiau dabar jie klasifikuojami nuo A iki G. Modelių, kurie pasiektų pačią aukščiausią A klasę, dabar rinkoje nėra. Ši kvalifikacija pasikeitė, kad gamintojai galėtų tobulėti, nebebūtų taip, jog beveik visi modeliai atitinka aukščiausias energetinio efektyvumo normas“, – aiškina ekspertas.
Specialistas rekomenduoja renkantis šaldytuvą atkreipti dėmesį į tai, kad jis nebūtų žemiausios energetinės klasės. Jei įsigysite kokybiškesnį prietaisą, jis suvartos mažiau elektros energijos, veiks efektyviau. Aukštesnės klasės šaldytuvai pasižymi ir šiuolaikiškomis šaldymo technologijomis, kurios padeda ilgiau išlaikyti maistą šviežią.
„Jei norite, kad įsigyti produktai greitai nesugestų, nereikėtų jų laikyti netinkamoje vietoje. Pavyzdžiui, šaldytuve tikrai ne vieta bulvėms, svogūnams, bananams, neprinokusiems avokadams. Taip pat nerekomenduočiau šaldytuve laikyti pomidorų ir kitų vandeningų daržovių. Jei norite nesuklysti, visada atkreipkite dėmesį į tai, ar parduotuvėje produktai laikomi šaldytuve. Jei prekybos centre jų ten nelaiko, tuomet ir namuose verčiau rinktis ne itin vėsią vietą“, – pataria I. Bernotas.
Šiuolaikinės technologijos stebina – šiuo metu rinkoje galima rasti šaldytuvų, kurie turi „atostogų“ funkciją, tad prieš išvažiuojant ilgesniam laikui ir suvalgius greitai gendančius produktus galima nustatyti, kad šaldiklis toliau šaldytų, o šaldytuvas – ne. Pašnekovas pasakoja ir apie tokias funkcijas, kurios padeda šaldytuve palaikyti optimalią drėgmę, tad produktai neišsausėja. Maisto šviežumą gali pailginti ir tie šaldytuvai, kuriuose integruota šalto oro cirkuliacija ir nerūdijančio plieno galinė sienelė.
Jei siekiate sutaupyti
Dažnuose namuose galima rasti šaldytuvą, kuris prikrautas maisto produktų. Buitinės technikos ekspertas sako, kad taip šaldytuvas eikvoja daugiau energijos. Anot jo, nereiktų šaldytuve laikyti stiklainių su konservuotomis daržovėmis, įvairių neatidarytų uogienių, kitų produktų, kuriems šaltis nebūtinas. Technikai bei produktams kenkia ir tai, jei šaldytuve atsiduria dar šiltas patiekalas, kuris nebuvo suvalgytas per vakarienę. Skleidžiama šiluma daro neigiamą įtaką tiek prietaisui, tiek visiems produktams.
„Vieta šaldytuve, kurioje laikomi vieni ar kiti maisto produktai, – taip pat svarbi. Šaldytuvuose didžiausias šaltis laikosi apatinėse lentynose ar stalčiuose, tad jei prietaisas turi nulinės zonos stalčių, čia galima laikyti jautresnius temperatūrai produktus – mėsą, žuvis. Net gaivieji gėrimai žymiai greičiau atvės tokiame stalčiuje, kuriame temperatūra žemesnė nei lentynose“, – sako pašnekovas.
Anot jo, šaldytuve esantys daržovių stalčiai gali būti skirtingi – atskiras didelis viengubas stalčius arba keli atskiri stalčiai. Juose integruotos vėdinimo angos ir palaikoma optimali drėgmė, tad ši vieta itin tinkama laikyti įvairioms lapinėms daržovėms, sodo žolelėms, – jos lėčiau suvys. Šaldytuvo durelėse esančiose lentynose reikėtų laikyti tuos produktus, kurie nėra itin jautrūs temperatūros pokyčiui. Tai galėtų būti įvairūs padažai, majonezas, kiaušiniai.
„Norint, kad produktai kuo ilgiau išsilaikytų švieži, svarbi ir tinkamai parinkta prietaiso temperatūra. Rekomenduojama, kad šaldytuve būtų 5–6 laipsniai šilumos, o šaldiklyje produktai geriausiai išsilaikys esant –18 laipsnių šalčiui“, – pataria I. Bernotas.
