Vis dar negeriate šios arbatos? Mokslų daktarė įvardijo, ką prarandate

Mačia arbata pradėta vartoti Kinijoje 6–7 amžiuje, o 10 amžiuje tapo tradiciniu Kinijos gėrimu. 16 amžiaus pradžioje portugalai atvežė arbatą iš Kinijos į Europą. Lietuvoje arbata pasirodė 18 amžiuje ir iš pradžių buvo geriama kaip vaistas, o vėliau tapo kasdieniu gėrimu.

Kaip ir žalioji arbata, mačia gaunama iš „Camellia sinensis“ augalo, tačiau šio tipo arbata auginama skirtingai ir turi unikalų maistinių medžiagų profilį. Mačia nėra tik naujausia gėrimų mada ar kavos pakaitalas, ši arbata turi savo gilią, tūkstančius metų siekiančią istoriją, prasidėjusią Kinijoje 7–10 amžiuje.

Japoniška mačia arbata

© Shutterstock

Mačia arbatos maistinės medžiagos koncentruotos jos lapuose, todėl pasižymi didesniu kofeino ir antioksidantų kiekiu, lyginant su žaliąja arbata. Būtent antioksidantai – polifenoliai katechinai vyrauja mačios arbatoje. Priminsiu, kad antioksidantai padeda stabilizuoti kenksmingus laisvuosius radikalus, galinčius pažeisti sveikas ląsteles bei sąlygoti lėtinių ligų riziką. Ruošiant arbatą ir panaudojant mačios miltelius, gaunate būtinas maistines medžiagas net iš vieno šios arbatos lapo, kuriame daugiau katechinų, nei paprasčiausiai pamerkiant žaliosios arbatos lapelius vandenyje. Katechinų skaičius mačia arbatoje yra iki 137 kartų didesnis nei kitų rūšių žaliosiose arbatose. Katechinai padeda išvengti širdies ligų, mažina cholesterolio koncentraciją, lėtina sėnejimo procesus, mažina uždegiminius procesus. Svarbiausias ir gausiausias mačios polifenolis – epigalokatechinas, esantis ir kitose žaliose arbatose.

Mačios gėrimas skatina mūsų smegenų veiklą. L-teaninas, aminorūgštis, esanti mačioje, keisdama kofeino veikimą (kofeino arbatoje taip pat yra), sąlygoja energiją ir produktyvumą. Amino rūgštis L-teaninas veikia atpalaiduojančiai ir gali padėti sumažinti kraujospūdį, pagerinti nuotaiką bei suteikti ramybės jausmą aktyvuojant alfa bangas smegenyse (šios bangos sąlygoja atsipalaidavimą, sumažina stresą) ir padidinant dopamino gamybą, žinomą kaip „geros savijautos ar laimės hormoną“ susijusį su maloniais pojūčiais, mokymusi, atmintimi, motorine funkcija. L-tiaminas tarsi slaptasis ingredientas, leidžiantis visą dieną jaustis energingam ir susikaupusiam, tačiau ramiam. Tuo pačiu, ši aminorūgštis kartu skatina budrumą, gerina atmintį, dėmesį ir reakcijos laiką.

Japoniška mačia arbata

© Shutterstock

Mačioje esantis chlorofilo kiekis yra penkis kartus didesnis nei įprastose žaliosiose arbatose. Pagrindinė priežastis, kodėl chlorofilas laikomas supermaistu, yra dėl jo stipraus antioksidacinio ir priešvėžinio poveikio. Chlorofilas naudingas imuninei sistemai, saugo širdies ir kraujotakos sistemą, taip pat mažina uždegiminius procesus, pasižymi antivėžiniu, galingu antioksidaciniu poveikiu, skatina raudonųjų kraujo ląstelių gamybą, absorbuoja toksinus, tokiu būdu padėdamas kepenims ir apsaugodamas jas nuo pažeidimų, nes kepenys yra gyvybiškai svarbios sveikatai ir vaidina svarbų vaidmenį neutralizuojant toksinus, metabolizuojant vaistus ir apdorojant maistines medžiagas. Valymas ir detoksikacija – svarbi chlorofilo savybė.

Tyrimai su gyvūnais parodė, kad mačia pasižymi antivėžiniu poveikiu dėl gausaus antioksidanto katechino, būtent epigalokatechino–3 galato – kiekio. Tačiau, norint nustatyti šio antioksidanto poveikį žmonėms, būtini tolimesni išsamūs tyrimai. Taip pat, kai kurie tyrimai rodo, kad mačia padeda suaktyvinti medžiagų apykaitą bei riebalų deginimą, o šie procesai gali teigiamai veikti svorio kontrolę.

Mačios paruošimas nėra sudėtingas, tačiau reikalauja tam tikrų žinių ir įgūdžių. Galima paruošti ir macha latte, ir dar kelis įdomius mačios variantus. Kaip visada, svarbiausia yra saikas. Nors mačia itin naudinga sveikatai, daugiau jos nebūtinai yra geriau. Išgerkite 1–2 puodelius mačios per dieną ir svarbiausia, ruošimui naudokite sertifikuotą ekologišką produktą.

Sandrija Čapkauskienė – biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė ir mitybos specialistė.