Kiekvienam vartotojui svarbu žinoti, kaip išsirinkti kokybišką ir šviežią produktą ne tik dėl jo skonio, bet ir dėl saugumo. Mitybos specialistas Mantas Liekis teigia, kad mėsa yra vienas vertingiausių maisto produktų, pasižymintis išskirtine maistine verte. „Iš mėsos lengviausia gauti pakankamai baltymų, tik iš gyvulinės kilmės baltymų žmogaus organizmas geba geriausiai pasisavinti aminorūgštis. Jos yra būtinos žmogaus organizmui, kad šis puikiai funkcionuotų, greičiau atsistatytų po fizinio krūvio, nesutriktų hormonų veikla, kad žmogus turėtų pakankamai energijos. Be to, iš mėsos galima gauti daug vitaminų ir mineralų, pavyzdžiui vitamino B6, B12, geležies, seleno, fosforo, niacino, riboflavino“, – pasakoja specialistas.
Anot jo, baltymai turi sudaryti žmogaus mitybos raciono pagrindą, kad žmogus būtų sveikas ir energingas. „Mokslininkai teigia, kad žmogus turėtų gauti nuo 1.2–2.5 g/kg baltymų per dieną, kad išlaikytų savo kūno svorį, praturtintų organizmą aminorūgštimis. Manoma, kad žmonės iš savo mitybos raciono gauna pakankamai baltymų, tačiau mano praktika rodo, kad daugelis lietuvių suvalgo vos pusę dienos baltymų normos. Tam, kad žmogus gautų pakankamai baltymų, reikėtų suvalgyti daugiau baltymų turinčio maisto: vištienos, kalakutienos, jautienos, kiaušinių, varškės ir kt“, – pataria pašnekovas.
M. Liekis teigia, kad mėsa išties yra būtina, bet reikėtų į viską pažvelgti plačiau. „Besaikis ir nekokybiškos mėsos vartojimas gali padidinti nutukimo riziką, skatinti lėtinių ligų atsiradimą, todėl svarbu žinoti, kokią mėsą pasirinkti. Visiems rekomenduoju valgyti liesą mėsą, kartais pasirinkti riebesnį mėsos gabalą. Valgant labai riebią mėsą galima greitai viršyti dienos riebalų normą, padauginti kalorijų ir priaugti svorio, o su šiais dalykais gali atsirasti ir sveikatos problemų.
Mėsos pusfabrikačių vartojimas ar mėsos gaminių ruošimas dideliame aliejaus arba sviesto kiekyje patiekalus padaro ne tokius sveikus, jie gali pakenkti sveikatai. Pati mėsa iš savęs nėra žalinga, bet ji gali tapti tokia priklausomai nuo to, kaip yra paruošta“, – perspėja mitybos specialistas.
Kalbėdamas apie tai, kiek kartų per savaitę reikėtų vartoti mėsos, M. Liekis skatina atsižvelgti į dienos baltymų normą. „Žmogus iš savo mitybos raciono turi gauti ganėtinai daug baltymų (1.4 g/kg). Tam, kad gautų tokią baltymų dienos normą, jam reikėtų suvalgyti daug mėsos, kartais net iki pusės kilogramo per dieną, tačiau toks mėsos kiekis per dieną yra ganėtinai didelis. Rekomenduojama suvalgyti tik apie 200 g mėsos, o likusią dienos baltymų normą surinkti iš kitų baltymų šaltinių: ankštinių, riešutų, jogurtų, sūrio ir kt.“, – pataria pašnekovas.
Dažnai kyla klausimas – kokia mėsa yra sveikiausia? Kuri naudingiausia, o kurios geriau nesirinkti? Mitybos specialistas pasakoja, kad daugelį mėsos rūšių valgyti sveika, nes jos pasižymi skirtinga maistine verte, o įvairovė yra svarbiausia. „Naudingiausia mėsa yra vidutinio riebumo (3–7 proc.), iš šios mėsos galima gauti šiek tiek riebalų, kurie pagerina mėsos skonį ir yra svarbūs organizmui. Nerekomenduoju rinktis riebios mėsos, nes iš jos lengva gauti per daug riebalų ir kalorijų. Riebalų ir kalorijų perteklius mityboje gali lemti svorio prieaugį, didesnę riziką susirgti širdies kraujagyslių ligomis. Rekomenduoju vartoti daugiau liesos veršienos, kokybiškos jautienos ir stirnienos, mano nuomone, šios mėsų rūšys yra skanios, maistingos ir vertingos“, – teigia M. Liekis.
Jei mėgstate gaminti, tikriausiai žinote, kad mėsos dalys skiriasi. Pavyzdžiui, jei norite iškepti gardų kiaulienos kepsnį, turėtumėte rinktis kiaulienos sprandinę. O kokios mėsos dalys yra vertingiausios? Mitybos specialistas teigia, kad visos mėsos dalys turi savo paskirtį mitybos racione. „Galima valgyti lašinius, pažandę, ausis, mentę, kumpį, šoninę, nugarinę, sprandinę ir kt. Vertingiausia mėsos dalis yra viršutinė užpakalinė gyvulio dalis: išpjova, nugarinė, liemeninė, vidinė ir viršutinė užpakalinio kumpio dalis. Ši mėsa tinka kepti ant grotelių, keptuvėje, orkaitėje. Blogesnės kokybės mėsa: mentė, kaklinė, šoninė, krutininė, nuopjovos, paslėpsnis, kumpio šoninė ir išorinė dalis. Šias dalis reikia ilgai termiškai apdoroti. Rekomenduoju valgyti liesas mėsos dalis: mentę, išpjovą, kumpį, nes šios dalys turi mažiausiai riebalų ir kalorijų. Nerekomenduoju valgyti riebių mėsos dalių, pavyzdžiui, lašinių. Tačiau kiekviena mėsos dalis yra vertinga ir gali būti valgoma su saiku“, – pastebi M. Liekis.
Norint išvengti įvairių užsikrėtimų, svarbiausia maistą gerai termiškai apdoroti. O kaip ruošti mėsą, kad joje išliktų kuo daugiau naudingų medžiagų? „Mėsa dažniausiai apdorojama 90–95 laipsnių temperatūroje, o jei ruošiama aukštesnėje temperatūroje, joje esantys baltymai greitai sukietėja ir iš raumenų skaidulų išstumia sultis, o su jomis ir ekstraktines, mineralines medžiagas. Taip virta mėsa bus kieta ir sausa, todėl verta reguliuoti mėsos virimo temperatūrą. Rekomenduoju mėsą šiek tiek pagardinti prieskoniais, kad ji būtų sultingesnė. Venkite per ilgai kepti ar virti, nes taip ji praranda daugiau vitaminų, taip pat verdant ar kepant labai aukštoje temperatūroje“, – perspėja specialistas.
Viena atsakingiausių užduočių ruošiant mėsos patiekalus – kokybiškos mėsos išsirinkimas. M. Liekis pataria atkreipti dėmesį ne tik į mėsos išvaizdą, bet ir į tai, kur ir kaip ji laikoma. „Šviežia sušaldyta ar giliai sušaldyta mėsa turi būti natūralios spalvos, kietos konsistencijos. Sušaldyta mėsa negali būti aukštesnės kaip –12 laipsnių temperatūros, o giliai sušaldyta – ne aukštesnės kaip –18 laipsnių temperatūros. Tokia temperatūra turi būti išlaikoma iki pirkinių krepšelio. Todėl perkant sušaldytą mėsą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar tikrai šaldytuvo termometras rodo tinkamą mėsos laikymo temperatūrą. Nepatartina pirkti produktų iš perpildytų šaldymo įrenginių, pilnų šerkšno, nes tokiu atveju ji šaldoma nepakankamai, vengti produktų su pažeista pakuote ir snieginiu vidumi.
Šviežią mėsą atskirsite dėl elastingumo – įspaudus duobutę ji greitai išsilygina. Šviežia mėsa yra rausvos spalvos, nelipnaus šviežio pjūvio, malonaus kvapo ir baltos arba šviesiai gelsvos spalvos riebalų. Perkant mėsą reikėtų atkreipti dėmesį į mėsos gabalų dydį, jaunų gyvulių mėsos gabalai yra mažesni. Pasenusios mėsos gabalai dažnai yra tamsesnės spalvos, pavandeniję, matosi plėvės. Perkant mėsos faršą ar kitus mėsos gaminius pakuotėse, turite žiūrėti, kur laikoma produkto pakuotė (šaldytuve ar atvirai), ar pakuotė yra išsipūtusi ar ne. Išsipūtusi pakuotė indikuoja prastą mėsos kokybę. Jeigu pakuotėje matoma mėsa yra pilkos spalvos arba ant pakuotės pasibaigęs galiojimo laikas – tokia mėsa nėra pats geriausias pasirinkimas.“
