Odeta pakalbino savo kaimynus britus ir išsiaiškino, kad ši diena britams yra svarbesnė nei Kalėdos. Be to, mieste švenčiama santūriau nei kaimo vietovėje.
„Šeštadienio vakarą visa šeima eina į bažnyčią, klauso vakarinių mišių, kurios paprastai baigiasi vidurnaktį. Tuomet visi sveikina vieni kitus su pasninko pabaiga, naujo gyvenimo pradžia. Seniau britai taip pat dažydavo kiaušinius (itin populiarūs buvo žąsų kiaušiniai), o dabar, vietoje to, vieni kitiems dovanoja šokoladinius kiaušinius, pripildytus saldainių viduje, kurių jau po žiemos švenčių galima nusipirkti bet kurioje parduotuvėje.
Per Velykas britai puošiasi spalvotomis, gėlėmis puoštomis skrybėlėmis, kurios būna pagamintos specialiai tai progai. Net mokyklose vaikų prašoma atlikti užduotį – pagaminti skrybėlę, o gražiausios skrybėlės laimėtojai apdovanojami šokoladiniais kiaušiniais.
Velykų simbolis Anglijoje yra kiškis – gausos ir vaisingumo simbolis. Būtent velykinis kiškis paslepia kiaušinius ir vaikai jų ieško, tai būna smagi šventės pramoga.
Velykų stalas puošiamas panašiai kaip ir Lietuvoje: margintais kiaušiniais, žalumynais, kiškučiais. Britai valgo daug mėsiškų patiekalų, nes prieš Velykas yra pasninkaujama, todėl sulaukę šios šventės jie savęs neberiboja.
Svarbiausias šventinio stalo patiekalas dažniausiai būna ėriena, bet netrūksta ir kitokių kepsnių. Velykiniu laikotarpiu yra populiaru valgyti „Hot Cross Buns“ bandeles, kurios dažniausiai būna patiekiamos Didįjį Penktadienį. Ant bandelių viršaus yra kryžiaus ženklas, tai simbolizuoja Kristaus kančias, ir yra tikima, kad šios bandelės apsaugo nuo piktųjų dvasių.“
Odeta pasakoja, kad jos šeimos Velykinis stalas būna kuklesnis. Šią šventę ji pasitinka tik su vyru ir vaikais, tad užuot stovėję prie puodų ir keptuvių, mieliau laiką leidžia kartu gamtoje.
„Per Velykas mūsų stalas tikrai nebūna nukrautas valgiais taip, kaip per Kalėdas. Kaip ir daugelio namuose, ant baltos staltiesės, garbingoje vietoje būna padėti margučiai. Esame perėmę tradiciją iš senelių – pirmą margutį padalijame į tiek dalių, kiek šeimos narių sėdi prie stalo. Pirmą kiaušinio dalį suvalgo namų šeimininkas, tada vyriausias ir jauniausias šeimos narys, o paskutinė dalis atitenka namų šeimininkei. Anot tradicijos, tai į namus privilioja turtą ir santarvę. Kaip ir daugelis, Didžiąją savaitę praleidžiu tvarkydama namus, planuodama pirkinius.
Vaikystės namuose Velykinio stalo neįsivaizdavome be šaltienos, krienų, daug mėsiškų patiekalų. Dabar pas mus ant stalo daugiau salotų, antienos, vieno kąsnio užkandžių. Kadangi Velykų simbolis yra kiaušiniai, tai ir desertas bus iš kiaušinių baltymų – „Pavlova“. Gaminsiu ir varškės desertą, kurį vaikai galės valgyti su uogomis ar vaisiais. Kadangi taip nutiko, kad per šias šv. Velykas turėsiu dirbti, tai paliksiu šeimai užkandžių: įdarytų kiaušinių, sluoksniuotoje tešloje keptų smidrų su kumpiu ir kt.“
Odeta pripažįsta, kad šiemet yra ko gero pirmieji metai, kuomet margučių dažymu užsiima rimčiau. „Kol vaikai buvo maži, jiems tai nebuvo įdomu, todėl tiesiog pirkdavau lipdukus, kuriuos galima lengvai užmauti ant virto kiaušinio, dėti į karštą vandenį ir štai – margutis. Mums to pakako, nes tokius kiaušinius naudodavome ridenimui. Dabar, kai vaikai vyresni, jiems įdomu (ypač tuo domisi vyresnėlis), pradėjome domėtis marginimo būdais. Ko tik neišbandėme: skutimosi putas su maistiniais dažais, nagų laką, šilkinius kaklaraiščius. Visgi gražiausi kiaušiniai – dažyti su svogūnų lukštais, raudonu kopūstu. Šiemet išbandėme ir visų išgirta dažymo būdą su vynu bei kava.“
