200 straipsnių
Tradicija (lot. traditio – perdavimas, pasakojimas) – istoriškai susidarančių ir įsitvirtinančių kultūros formų – papročių, vaizdinių, simbolių, idėjų – perdavimas iš kartos į kartą, lemiantis tautos kultūros išlikimą.
„Nors Šv. Velykos dažnai yra sutinkamos mažesniame šeimos rate nei Šv. Kūčios ar Šv. Kalėdos, šios pavasario šventės svarba tikrai ne mažesnė. Visų pirma, Šv. Velykos simbolizuoja gamtos pabudimą ir naujo ciklo prasidėjimą, taip užbaigiant ilgai trukusį šaltąjį žiemos laikotarpį. Kai išėjome iš kaim...
Pagrindinis šv. Velykų simbolis – margučiai – nepraranda populiarumo iki pat šių dienų. Tradicija marginti kiaušinius perduodama kartomis, o keičiantis tendencijomis daugėja ir įvairiausių gudrybių, kaip pastaruosius puošti ir ruošti didžiausiai ir bene laukiamiausiai metų krikščioniškajai šventei. ...
Kiaušinių marginimas, stalo puošimas zuikučiais, pas kai kuriuos vaikus, o gal ir suaugusius atklystanti Velykų bobutė – tradicijos, puikiai žinomos bemaž kiekvienam lietuviui. Visgi, esame gana nuosaikūs šventėjai, lyginant su kai kuriomis kitomis šalimis, kur velykinės tradicijos gali kaip reikian...
Kiekvienas iš mūsų savo širdyje nešioja Tėvynę. Ji – tai upės, pievos, miškai, kalba, tradicijos ir mes, žmonės, auginantys vaikus, kuriantys savo krašto gerovę ir vis dar tikintys Lietuva. Nors yra jau ir kitaip manančių, nusiviliančių. Negaliu jiems labai, iki negalėjimo, prieštarauti, nemažai tie...
Nieko keisto, kad skirtingos šalys turi skirtingas švenčių tradicijas – bet kaip smalsu retkarčiais įkišti nosį į kito šventę ir apsižvalgyti, kaip gi ji atrodo. Tai – ypatinga galimybė, supažindinanti su kultūra ne per turistines gatves, o per įprastą vietinių gyvenimą.
Šventiniu laikotarpiu miestų gatvės pasipuošia ryškiaspalvėmis girliandomis, prekybos centruose, radijuje ir per televiziją aidi kalėdinės dainos, vyksta susibūrimai su bičiuliais, giminaičiais, kolegomis, bendraminčiais. Nors šis metas nuo seno siejamas su linksmomis ir pakiliomis emocijomis, džiug...
Mažos Kalėdos geriau nei didelės. Mažos dovanos po maža egle prie liepsnojančio židinio nedidelėje svetainėje. Prie mažo stalo, kad Kūčių vakarienės dalyviai retsykiais susiliestų ne tik feisbuke, bet realiai – alkūnėmis, pavyzdžiui. Argi būtų blogai? Tąsyk ir lėkštės ant nelabai plataus stalo būtų ...
„Žmogumi gimęs Dievas guli tvartelyje ėdžiose, o mes silkę paguldome į patalus“, – sako iš televizoriaus Krekenavos klebonas, aiškindamas mažatikių miniai, kodėl nepritaria naujai besiformuojančiai tradicijai Kūčių patiekalus užsakinėti restoranuose. Aš gal ir galėčiau silkę neštis valgyti į tvartą,...
Kūčių tradicijos, tai – ne konkretūs valgiai ar jų skaičius ant stalo. Kur kas svarbiau – senelių, tėvų atgaivinti receptai, šeimos tradicijų tęstinumas, dalijimasis ir laikas su artimaisiais. Gailė Vanagienė, Vilniaus etninės kultūros centro kultūrinės veiklos koordinatorė, pastebi, kad žmonės vis ...
Šiemet, kaip niekada anksčiau, daugelis Lietuvoje susirūpino, kaip švęsti didžiausias metų šventes ir Kristaus gimimo dieną.
Gražiausių metų švenčių laukimas daugeliui yra pats mėgstamiausias metų laikas. Vieniems daugiausiai įspūdžių kelia dovanų pirkimas, kitiems namų dekoravimas, treti – tiesiog mėgaujasi namų šiluma ir jaukumu kartu su artimaisiais. Tiesa, tuo pasimėgauti šiemet pavyks ne visiems Lietuvos jaunuoliams....
Artėjančios didžiausios žiemos šventės daugeliui yra neatsiejamos nuo vaišių, ypatingų patiekalų ir gausaus stalo. Dažnai nesutariama, kokios yra mūsų tikrosios tradicijos, kiek stipriai jų laikytis, o kada galima įsileisti naujovių. Apie gastronomines tradicijas, jų pokyčius šiuolaikiniame pasaulyj...
Pasaulyje gausu ne tik įvairių sūrių rūšių, bet ir jų paruošimo būdų. Tik kaip atrasti tą vienintelį? „Atrasti būtent jums patį skaniausią sūrį nėra lengva. Norint tai padaryti, pirma, reikia žinoti, ko jūs norite. Vadinasi, reikia gerai pažinoti save. O tai – sudėtinga“, – šypsodamasis sako sūrių e...
Žvarbiems vėlyvo rudens vėjams draskant kruvinai raudono klevų apdaro draiskanas, visai priartėjome prie to meto, kai dar neišaušęs rytas beveik susilieja su vakaro sutemomis. O iš tamsių šešėlių išnyra ne klaidžiojančios vėlės, o tiktai keistos valstybės institucijos, apie kurių buvimą dauguma mūsų...
Lietuvių tauta, palyginus su kitomis nėra didelė, tačiau plačiuoju emigracijos keliu išsibarsčiusi daugelyje pasaulio vietų. Svetur išvykę tautiečiai susipažįsta su naujomis kultūromis, vietomis ir čionykščiais papročiais. Tačiau daugelis iš jų pasiilgsta ne tik giminaičių, tėvynės, bet ir sotaus li...
Neseniai įvyko fiasko dėl 58-to M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje Druskininkuose organizuojamo festivalio „Fortepijoninės muzikos vasara“, kuris liko be finansavimo. Susiklostė bene identiška situacija, kaip ir su tarptautiniu folkloriniu festivaliu „Skamba, skamba kankliai“, kuris taip pat liko be...
Šviesaus atminimo tautodailininko Vlado Martikonio senaisiais ornamentais ir raštais išmargintus margučius išsaugojo jo sūnus – Vidmantas Martikonis. Savo įkurtoje galerijoje–muziejuje „Autoportretai“, Velykų proga, jis atidarė tėvo skutinėtų margučių parodą. Vidmantas prisipažino – skutinėjimo pasl...
Velykos – didžiausia pavasario šventė, o jos apeigos pradedamos prieš savaitę, nuo Verbų sekmadienio. Šis laikotarpis buvo laikomas pilnu paslapčių. Etnologė, muziejininkė dr. Elvyda Lazauskaitė įsitikinusi, kad muziejus yra būtent ta vieta, iš kur turi ateiti tradicinis kultūros pažinimas. Į Lietuv...
Vilniaus etninės kultūros centras kasmet per Užgavėnes sumanydavo originalių būdų, kaip susidoroti su More. Šventės organizatoriai šią mitinę, mirtį ir marą simbolizuojančią būtybę vis atitolindavo nuo jos tradicinio įvaizdžio: ir iš spurgų buvo ją pagaminę, ir sukonstravo iš perdirbimui skirtų atli...
Jei, kaip ir dauguma, esate pavargę nuo, regis, jau amžinai pilko dangaus, jei ilgitės saulės ir spalvų, vadinasi, Užgavėnes pasitinkate džiugiai. Nes ši šventė, senu lietuvių papročiu išvaranti žiemą, sufleruoja apie artėjantį pavasarį.
