Lietuvoje medaus galima rasti skirtingų rūšių, pavyzdžiui, miško, pievų, rapsų, gėlių, liepų, grikių. Taip pat jis būna pačių įvairiausių spalvų – gelsvas, rausvas, baltas, raudonas, netgi juodas. Savo ruožtu prekybos tinklo pirkėjai, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės teigimu, labiausiai šį produktą pamėgę su priedais: citrinomis bei imbierais, šaltalankiais, riešutais, avietėms, rašoma pranešime spaudai.
Jai antrina ir prekybos tinklo maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė, mananti, medus galėtų tapti ir šalies nacionalinės virtuvės simboliu. Priežasčių tam, anot jos, yra daugybė, kadangi šis gaminys – vienas patraukliausių, skaniausių ir plačiausiai vartojamų maisto, o ypač konditerijos, produktų.
„Medaus panaudojimo kulinarijoje būdų yra galybė. Jis puikiai pagardina skirtingus kepinius, sausainius, pyragus, kremus, saldainius, o pats meduolių pavadinimas tiesiogiai ir kilo iš šio produkto. Tačiau medus nėra tik smagurių džiaugsmas. Iš jo galima gaminti įvairiausius marinatus, padažus, užpilus ir sriubas, šiame produkte netgi karamelizuojama mėsa. Be to, pagalvojus, koks gardus, unikalus ir auksu tviskantis tampa medumi aplietas varškės sūris, kyla noras tokiu patiekalu konkuruoti su brandžiausias sūrių tradicijas puoselėjančiomis pasaulio virtuvėmis“, – pažymi B. Baratinskaitė.
Arbatai siūlo nenaudoti
Nors kulinarinis medaus potencialas – milžiniškas, maisto ekspertė sako: juo pasinaudojama yra ne visada. Pasak B. Baratinskaitės, neretai šis produktas, pavyzdžiui, dedamas į arbatą. Tačiau pašnekovė pabrėžia – medų kaitinant, sunaikinamos visos jo gerosios gydomosios ir skoninės savybės.
„Norint to išvengti, medų reiktų apdoroti natūralios temperatūros ir maišyti su imbieru, citrina, spanguolėmis, svarainiais. Tuomet šis produktas taps puikiu imuninės sistemos stiprintoju ir sveikatos šaltiniu“, – pastebi pašnekovė.
