Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Audronis Ažubalis, Žygimantas Povilionis ir Paulius Saudargas kreipėsi į Vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną, prašydami įvertinti riziką, kurią, konservatorių nuomone, kelia nuo sausio įsigalioję pakeitimai, liečiantys atvejus, kai užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.
Arvydas Avulis
© DELFI / Tomas Vinickas

L. Kasčiūnas pranešime spaudai teigė, kad dėl nelygiavertės konkurencijos su trečiųjų šalių piliečiais gali mažėti už tokius pat darbus mokamas atlyginimas Lietuvos piliečiams.

Be to, jis atkreipė dėmesį, kad net nemokant su darbo santykiais susijusių mokesčių sveikatos sutrikdymo atveju, komandiruojamam asmeniui vis vien būtų teikiama skubioji medicininė pagalba Lietuvos mokesčių mokėtojų sąskaitą.

Apie tai, kaip vertinti užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje, buvo diskutuota „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“.

Seimo narys, konservatorius L. Kasčiūnas laidoje teigė, galvojantis, kad įsigaliojus pakeitimams dėl trečiųjų šalių asmenų įdarbinimo galėjo atsirasti landa: „Tarp galimybės gauti darbo vizą atsirado nauja galimybė – komandiruojamų asmenų sąvoka. Pagal šitą naują pataisą Lietuvos įmonė gali sumokėti tam tikrą pinigų sumą pagal paslaugų sutartį su trečiosios šalies įmone, ar tai būtų Rusija, ar Baltarusija, ar Ukraina, ir iš tos trečiosios šalies įmonės galėtų atvažiuoti tam tikra grupė, nėra jokių apribojimų, žmonių. Mokama ne darbuotojui, o įmonei“.

Pasak jo, tokiu atveju tokie žmonės galėtų Lietuvoje dirbti iki metų.

„Kur čia problema? Mes puikiai suprantame, kad Lietuvos verslui dažnai reikia kvalifikuotos darbo jėgos, kurios trūksta, – kalbėjo Seimo narys. – Komandiruojamo žmogaus atsiradusi galimybė leidžia atsivežti darbuotojus ir ne iš 27 trūkstamos kvalifikacijos darbuotojų Lietuvoje sąrašo, kuris yra patvirtintas Vyriausybės. Todėl kyla klausimas, ar neatsiranda landa, kad galima apeiti tą sąrašą ir gali atsivežti ir nekvalifikuotą darbo jėgą. Tuomet gali kilti klausimai, ar ta darbo jėga nenukonkuruoja vietos darbo jėgos, ar tai nedempinguoja atlyginimų“.

Laurynas Kasčiūnas
Laurynas Kasčiūnas
© DELFI / Andrius Ufartas

L. Kasčiūnas teigė turintis statistiką, kad nuo metų pradžios darbo vizų trečios šalies piliečiams išdavimų skaičius, palyginus su praėjusiais metais, išaugo dvigubai.

„Vietoj dviejų tūkstančių sausio mėnesiui turime keturis tūkstančius“, – tvirtino laidos dalyvis.

Pinigų yra, bet ne darbuotojų

Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis teigė, kad jau daug kartų kalbėta, kad darbo jėgos Lietuvoje nėra, jos trūksta.

„Galima kalbėti, kiek nori, kad imkime iš Darbo biržos, Lietuvos, kurie nori dirbti ir neturi darbo, bet jei jie nenori dirbti, tai kaip juos priversi dirbti“, – kalbėjo verslininkas.

Pasak jo, verslui lieka pasirinkti – arba kurti produktą ir paslaugas, arba jų nekurti ir nieko nedaryti.

„Jei sakome, kad darome, tai turime suvokti, kad bet kokiai prekei ar paslaugai kurti reikia dviejų dedamųjų: pinigų ir darbo jėgos. Ir jeigu šiandien pinigų yra pilna, perteklius rinkoje, investuotojų pakankamai, turime vieną trūkumą – darbo jėgos trūkumą. To priežastys – emigracija ir struktūrinės problemos.

Be to, yra sritys, kur žmonės nenori dirbti. Tai statybose nenori dirbti nei norvegai, nei švedai ir dabar jau net lietuviai nelabai nori“, – komentavo A. Avulis.

„Hanner“ vadovo teigimu, darbo jėgos trūkumo problemos nesprendimas turės įtakos, kad ateityje butai bus dar brangesni.

„Jei norime suvaldyti, kad infliacija nekiltų, būsto kainos nekiltų, mes turime įsivežti darbo jėgą“, – tikino diskusijos dalyvis.

A. Avulis teigė, kad verslas jau kelerius metus valdžios prašė supaprastinti darbo jėgos įvežimo į Lietuvą procedūrą, nes anksčiau gauti darbo leidimą trečiosios šalies piliečiui užtrukdavo ir keturis mėnesius.

„Tai atsirado gudravimai, kad lenkai išduodavo darbo vizas ir jau tada iš Lenkijos įvažiuoti į Lietuvą nebuvo barjerų“, – pasakojo verslininkas. Pasak jo, todėl valdžia pasiūlė supaprastinti tvarką komandiruotėms.

„Lietuviai gali važiuoti lygiai taip pat su komandiruotėmis važiuoti dirbti į Švediją ar kitur. Čia nėra jokio nusikaltimo. Tiesiog yra tam tikri procesai, kuriuos galima supaprastinti ir greičiau spręsti problemą“, – diskutavo jis.

Mano, kad ne įstatymu keitimu reikia spręsti problemas

Diskusijoje dalyvavęs „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas teigė, kad Seimo nario L. Kasčiūno išsakytoje kritikoje dėl įsigaliojusių naujovių dalis tiesos yra.

Mantas Katinas
Mantas Katinas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Bet norėčiau diskusiją pakelti į kitą lygį. Užsienio piliečių teisinės padėties įstatymas yra keistas daugybę kartų per kelerius metus. Ką mes darome neteisingai, tai norima įstatymo lygmeniu sukurti instrumentus, kurie galėtų visas išlygas valdyti teisiniu būdu, kas praktiškai nėra įmanoma“, - kalbėjo jis.

Pasak M. Katino, sprendimas čia galėtų būti – daugiau investicijų į Migracijos departamento kompetencijas.

„Mūsų įsivaizdavimu, tai ne įstatymo rėmuose turi vykti“, – pastebėjo jis.

Parlamentaras L. Kasčiūnas sutiko su „Investuok Lietuvoje“ vadovu, kad Migracijos departamentas turi stiprintis, tačiau kartu pridėjo, kad kai nėra stiprų institucijų ar interesai skirtingų institucijų nesutampa, būtina įtvirtinti tvarką įstatymuose.

Grįžtant prie diskusijos temoje, konservatorius siūlo pridėti įstatyme vieną saugiklį – komandiruojamų asmenų tvarka gali likti, bet įstatymą reikėtų papildyti, kad komandiruojami asmenys galėtų būti į tas profesijas, kurių Lietuvoje trūksta.

„Bet jeigu atsivežame darbuotojus į tas vietas, kur pigiau mokame ir tiesiog taupome, o mūsų darbuotojams nemokame, tai savo žmones dar labiau skatiname išvažiuoti“, – teigė L. Kasčiūnas.

M. Katino įsitikinimu draudimais užkamšomos landos dažniausiai pastato sienas kitoje vietoje ir sukuria naujas problemas.

„Pavyzdžiui, tame nebus kokio medijos inžinerijos nanotechnologo, nes mes apie juos net negalvojame, bet kokiai įmonei reikės ir vėl bus problema“, – kalbėjo laidos dalyvis.

Ar reikėtų pirmiausia įdarbinti savus?

Pasiteiravus A. Avulio, ar pirmenybė įdarbinant turėtų būti teikiama Lietuvos piliečiams, verslininkas teigė, kad čia reikia žiūrėti išsikeltą tikslą.

„Jei mes siekiame ekonomikos augimo, tai reikia supaprastinti, žiūrėti liberaliau ir ne Seimo lygmenyje vykdyti reguliavimą. Tai galėtų būti patikėta Vyriausybei. Jei norime daugiau spręsti emigracijos klausimus ar nuogąstaujame dėl saugumo, tai čia visai kiti klausimai. Čia reikia skirti daugiau lėšų toms institucijoms, kurios stebi užsieniečių veiklą. Mes ir šiai dienai turime pakankamai daug kontrolės ir pas mus ateina kiekvieną savaitę Darbo inspekcija ir skaičiuoja, kiek yra užsieniečių. Jei užsienietis, viską tikrina, leidimus. Neprisimenu savaitės, kai to nebūna“, – kalbėjo „Hanner“ vadovas.

Pasak jo, tikslas dabar – pagreitinti ekonomikos vystymąsi, todėl norint proveržio reikia sprendimų, kurie leistų mažiau laiko leisti biurokratijai.

M. Katinas taip pat pasidalijo Lenkijos pavyzdžiu, kur šalis Ukrainoje turi aptarnavimo centrą, į kurį atėjęs ukrainietis gali klausti ir sulaukti pagalbos dėl darbo Lenkijoje. Lenkijoje jau dirba apie milijono ukrainiečių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rekordiškai padaugėjo Didžiojoje Britanijoje dirbančių ES šalių piliečių (11)

Didžiojoje Britanijoje dirbančių Europos Sąjungos šalių piliečių skaičius antrąjį šį...

Dėl teroro aktų Ispanijoje atpigusios aviakompanijų akcijos nusitempė žemyn visą Europos akcijų rinką (8)

Europos vertybinių popierių rinka penktadienį smuktelėjo, nes dėl Ispanijoje įvykdytų kelių...

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (8)

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ( VVTAT ): jai perduodamos Europos...

Krintant svarui, toliau daugėja Didžiąją Britaniją lankančių turistų skaičius (10)

Didžiąją Britaniją birželį aplankiusių turistų skaičius, palyginti su tuo pačiu 2016 m....

B. Bradauskui priklausantis „Lamantinas“ šiemet uždirbo 471 tūkst. eurų pelno (50)

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lamantinas“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 471...

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (17)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (65)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (72)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1069)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (40)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (82)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (3)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...

Po įgyvendinto plėtros projekto „Mega“ tapo sunkiai atpažįstama (56)

Po metus trukusių plėtros darbų didžiausias prekybos ir laisvalaikio centras vidurio Lietuvoje „...