Tauragėje gimusio ir augusio R. Beske braškių plantacijos plyti gimtinės pašonėje, Milgaudžių kaime. Skaniųjų uogų kereliais apsodinta dešimt hektarų žemės, dalis jų auga šiltnamiuose. Labiausiai dėmesį patraukia nauji, šį pavasarį statyti šiltnamiai. Be galo dideliuose ir erdviuose, kaip pats vadina, tuneliuose, ant metalinių stelažų, ūkininkas pasišovė auginti ankstyvąsias ir vėlyvąsias braškes, kad pirkėjai uogomis būtų aprūpinti kuo ilgiau.
Pirmąsias uogas pradėjo skinti gegužės pabaigoje ir viliasi jų turėti kone iki rugsėjo. Patirties, kaip užauginti vėlyvųjų veislių braškes, jau sukaupta nemažai, o ankstyvąsias bando auginti pirmą kartą.
R. Beske visais klausimais konsultuojasi su olandais. Iš užsienio taip pat parsivežtos naujausios idėjos, kaip nokinti braškes. Uogininkas įsitikinęs: po 5-7 metų dauguma taip augins aromatingąsias uogas. Jis – pionierius, visiems pasiryžęs parodyti kelią.
Braškių daigai įkurdinti „Durpetos“ durpių pribertuose maišuose, kuriuose įterpta trąšų, vandens absorbentų. Braškes sodinti pradėjo kovo pabaigoje, o šis darbas truko ne vieną dieną. Pasakodamas apie naują braškių auginimo technologiją, R. Beske atkreipė dėmesį, kad kereliams bus leidžiama derėti tik vieną sezoną.
Po metų jie bus keičiami naujais. „Tiksliai nežinau, kaip tos veislės peržiemos. Galima rizikuoti ir taupyti, galbūt iškentės lietuvišką žiemą. O jeigu ne? Tušti šiltnamiai atneš kur kas didesnius nuostolius“, – sprendimą braškes auginti kaip vienmetes grindė ūkininkas.
Jo žodžiais, daigai užsienyje užsakomi rudenį, todėl pamačius, kad braškės šiltnamiuose neperžiemojo, pavasarį jų nebus įmanoma gauti net labai norint. O žiemą šildyti šiltnamių nėra galimybės. Šiltieji namai apdengti kitokia plėvele, be to, šildymo sistema – tai papildomos investicijos, kurios, be jokios abejonės, didintų produkcijos kainą.
R. Beske šiltnamiuose noksta itališkų (80 proc.) ir olandiškų (20 proc.) veislių braškės. Dauguma jų naujos, todėl neturi pavadinimo, tik tam tikrą skaičių kodą. Kartu su eksperimentinėmis braškėmis naujovių nesibaiminantis ūkininkas augina jau žinomą ir išbandytą „Fleurette“. Šios veislės uogos ypač skanios, aromatingos, tačiau labai sunkiai auga grunte.
„Fleurette“ nuolat puola pašaknio ligos, jos bijo lietaus, šalčio, tad šiemet jas bando auginti šiltnamyje ir tikisi, kad sumanymas pasiteisins ir šioms braškėms galės žerti vien tik gražius komplimentus.
Stebina mastai
R. Beske, paklaustas, kas jį skatina imtis naujovių, nesutriko nė akimirkai, atrodė, lyg būtų laukęs šio klausimo. „Uogas auginu beveik du dešimtmečius. Kasmet norisi bristi į naujus vandenis, antraip būtų neįdomu dirbti, vis galvočiau, kad kažką praleidau, neišnaudojau progos ir stoviu visiems už nugaros. Daug kas nepasiteisina ir neapsimoka, bet esu ramus, nes išbandžiau, pačiupinėjau savo rankomis. Ėjimas į priekį įprasmina būvį ir jau pradėtus darbus“, – sakė pašnekovas.
Tauragės krašto braškių augintojas išsiskiria ir verslo mastais. Jo uogienojai užima ne vieną hektarą, šiltnamiai irgi skendėte skendi braškėse. Raimondas juokėsi: niekuomet ir nieko jis nedaro po truputį. Net verslo pradžioje, pačiais pirmaisiais metais, braškėmis pasišovė apsodinti hektarą žemės. Po metų plotą dvigubino, dar po kiek laiko – trigubino.
Ūkis – šeimos verslas, kuriame sukasi Raimondas su žmona, penki nuolatiniai darbuotojai: vairuotojai, traktorininkai, ir 15–20 uogų skynėjų. Surasti žmonių sezoniniam darbui nėra paprasta, juolab po metų susikviesti tuos pačius.
„Sezoninis darbas nėra geidžiamas, – vieną verslo niuansų dėstė verslininkas. – Pusę metų be darbo retas iškenčia, susiranda kitą užsiėmimą, todėl uogų skynėjų komandą kasmet reikia formuoti beveik iš naujo, vėl viską turi paaiškinti, apmokyti.“
R. Beske įsitikinęs, kad gelbėjimosi ratas šioje situacijoje – darbininkai iš trečiųjų šalių. Lenkijos žemės ūkyje dirba daug ukrainiečių, baltarusių, o Lietuva jų bijo įsileisti, ir visai be reikalo.
Jei ateityje ims trūkti darbininkų, vienas stambiausių Tauragės krašto braškių augintojų atsisakys uogienojų po atviru dangumi ir apsiribos tik šiltnamiais. Braškes auginant pagal naują technologiją uogų skynėjui nereikia nuolat lankstytis, todėl neįskausta nugara, galima dirbti ne 4–5 valandas, o visą darbo dieną ir priskinti gerokai daugiau. Darbui šiltnamiuose pakanka 4–5 žmonių.
Braškėms Lietuvoje per šalta
R. Beske džiaugėsi, kad niekas neišrado mechanizmų, vietoj žmogaus galinčių skinti kvapiąsias uogas. Seniai, sako, būtų likęs be darbo, mat pasiturintys tautiečiai akimirksniu imtųsi braškių auginimo verslo. Dabar jį apeina lanku dėl didelio darbo rankų poreikio.
Darbštaus ir naujovių nebijančio ūkininko žodžiais, Lietuvoje braškės ne auginamos, o su jomis kankinamasi. Mat joms mūsų šalies klimatas labai nepalankus. Pasak uogų augintojo, Ispanijoje iš vieno hektaro priskinama 150–200 tonų braškių. Prancūzijoje – 80 t, Vokietijoje – 50–60 t, Lenkijoje – 25–30 t, Lietuvoje – tik 15–20 t.
Mūsų krašte braškės užaugina pastebimai mažesnį derlių, nes per trumpai vegetuoja. Uogų kereliai sukrauna kur kas mažiau žiedinių pumpurų, palyginti su augančiais šiltesniuose kraštuose. Nyderlanduose, Italijoje, Pietų Vokietijoje šie augalai vegetuoja visą žiemą ir nuolat krauna žiedus.
Liepos 24–25 dienomis sodintas kerelis per metus suformuoja ne mažiau nei 23 žiedynus, kurie duoda puikiausią derlių. Pas mus to niekada nebuvo ir nebus.
Braškių verslas, pasak patyrusio jų augintojo, labai rizikingas. Vienais metais uogienojai nušąla, kitais, apdengti šiaudais, nešaltą žiemą iššunta. Geras uogų derlius neužderi, jei metai per sausi arba per daug lyja, nuolat pliaupia liūtys.
„Visą laiką esi priklausomas nuo oro, ligų. Jeigu ne šalnos, pražudančios dalį derliaus, seniai skraidyčiau lėktuvu – konstatavo R. Beske. – Netikėtos ligos, kenkėjai, jau minėtos šalnos braškių lauką pražudyti gali per kelias dienas.“ Žinodamas visus niuansus jis stebisi kasmet atsirandančiais drąsuoliais, pasiryžusiais auginti braškes.
Apsisprendimą lemia ir skaičiavimai. Žmogus, veikiamas žiniasklaidos, pasidairęs turguje, greitai sumeta: 20–30 litų kainuojantis braškių kilogramas per sezoną sukrauna 700 tūkst. litų. Iš tiesų tokio pelno nepavyksta gauti net ir labai norint.
Apie kainą ir konkurenciją
Aštuoniolika metų braškių versle besisukantis žemaitis kasmet girdi priekaištų, kad pirmųjų uogų kaina nepagrįstai išpūsta. Tokias replikas, R. Beske teigimu, laido ne pirkėjai, o lenkiškos produkcijos perpardavinėtojai, suinteresuoti, kad vartotojas rinktųsi įvežtines uogas. Dažnas lietuvis jau nebegaili pinigų kokybiškoms, skanioms ir kvapioms braškėms – be menkiausio skrupulo plačiai atveria piniginę.
Visą savo produkciją vienas stambiausių ir žinomiausių Tauragės krašto braškių augintojų parduoda turguje. Uogas kasdien atveža autobusiukais, kuriuose įrengta šaldymo įranga. Pakeliui jos atšaldomos, todėl galima prekiauti kelias dienas.
Versle žengdamas kiekvieną žingsnį į priekį, ūkininkas visuomet galvoja ne apie save ir savo norus, o apie pirkėjų lūkesčius ir pageidavimus.
„Svarbiausia – įtikti jiems“, – patikino verslininkas ir dar kartą patvirtino, kad ir naujuosius šiltnamius statė siekdamas pasigerinti vartotojams. Tik gebėdamas kuo ilgiau tiekti šviežių, nepriekaištingos išvaizdos ir skonio uogų, sugebės išsilaikyti rinkoje ir laimėti konkurencinę kovą.
Euru džiaugiasi
Maloniai bendraujantis tauragiškis juokavo: „Šiandien, norėdamas kažką parduoti, pirmiausia turi vardyti ir akcentuoti ne maistingąsias, o vaistingąsias produkto savybes. Kitaip tariant, braškes pardavinėti ne kaip maistą, o kaip vaistą.“
Populiarumu jokioms kitoms uogoms nenusileidžiančios braškės turi daug geležies, kalio, vitamino C, tačiau jas visi renkasi ne dėl šių savybių, jos tiesiog skanios ir kvepia vasara.
Šiemet pirmą kartą už mėgstamas uogas turime mokėti ne litais, bet eurais. Pasikeitusiais pinigais R. Beske labai džiaugiasi. Įvedus naują valiutą, supaprastėjo atsiskaitymas už daigus, labai atpigo pinigų pervedimai. Anksčiau tokia operacija kainuodavo 15 eurų, dabar 3–4.
„Visur tik pliusai. Važiuojant į Latviją, Estiją nereikia keisti pinigų ir ieškoti valiutos keityklų. Priklausome Europos Sąjungai, todėl su litu jau nieko nebebūtume nuveikę. Su juo mums ne pakeliui“, – kalbėjo koja kojon su ES einantis inovatyvus braškių augintojas.
