Trečiasis Rusijos-Ukrainos dujų karas: dėl ko verta nerimauti

Rusija jau trečią kartą sumažina dujų tiekimą per Ukrainą, o energetikos specialistai vertina, kiek žalos kaimynams lemia šis sprendimas.

Dėl nesutarimų tarp Rusijos ir Ukrainos dujų tiekimas buvo ribojamas arba nutraukimas ir 2006 m., ir 2009 m. žiemomis. Nors Lietuvos energetikai ramina, kad vasarą didelio poveikio dėl šio karo gyventojai nepajus, yra dėl ko nerimauti.

„Aišku, vasarą šis sprendimas tikrai nebaisus, tačiau šiuo metu yra užpildomos dujų saugyklos Vakarų Ukrainoje prie Europos Sąjungos sienos, jos yra pakankamai didelės. Būtent iš jų dujas galima paduoti piko atvejais žiemą, kai būna labai šalta“, - paaiškina Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas energetikos politikos klausimams Vidmantas Jankauskas.

Pasak jo, jeigu artimiausiu metu nebus susitarta, dujų saugyklos gali likti pakankamai neužpildytos.

„Netgi jeigu dujų tiekimas bus atnaujintas, nežinau, kaip tada jas sektųsi užpildyti, - kalbėjo pašnekovas. - Nepanašu, kad ši problema labai lengvai spręstųsi. Galbūt ramina tai, kad vasarą dujų nė tiek daug reikia, o Ukraina jau yra radusi galimybių dujų gauti ir vamzdynais iš Vakarų.“

Pašnekovas primena, kad apie 40 proc. suvartojamų dujų Ukraina išgauna pati. Likę 60 proc. iš suvartojamų 50 mlrd. kub. m, yra importuojami iš Rusijos.

Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas Vaclovas Miškinis sako esąs nustebęs dėl Rusijos sprendimo riboti dujų tiekimą Ukrainai.

„Mano versija iki šiol buvo, kad taip neturi atsitikti, tad ir dabar manyčiau, kad ilgai ribojimas tęstis neturėtų, - teigė V. Miškinis. - Esant šaltai žiemai būtų pakankamai nelengva, tačiau iki žiemos dar toli ir galima imtis reikalingų priemonių užbėgti už akių ekstremaliems įvykiams. Viliuosi, kad susitarti pavyks. Jeigu nusistovės nors šiek tiek geresnė padėtis Rytiniuose Ukrainos rajonuose, prie šio klausimo bus grįžta. Ukraina negali būti palikta, nes ir Rusija yra suinteresuota parduoti, tik, žinoma, jie turi interesą ir gauti maksimaliai pajamų.“

Ką daryti Lietuvos vartotojams

Paklaustas, ar yra ko nerimauti Lietuvos vartotojas, V. Jankauskas sako, jog jie gali būti ramūs.

„Lietuvos vartotojams visiškai nereikia jaudintis, Lietuva visas dujas gauna per Lenkiją ir Baltarusiją einančius dujotiekiu, be to, kritiniam atvejui turi sutartį su Latvija iš kurios dujų saugyklos gali gauti dujų. Galiausiai – dabar yra vasara, o žiemą jau veiks suskystintų gamtinių dujų terminalas. 1990-ais išgyvenome net blokadą, tad dabar tikrai neturėtume gąsdintis“, - mano V. Jankauskas.

Jis primena, kad 2009 m. Rusijai apribojus dujų tiekimą į Ukrainą, nukentėjo Vidurio Europos šalys, t.y. Vengrija, Slovakija, Čekija, Bulgarija, Serbija.

Tų metų šaltąją žiemą rusiškų dujų per Ukrainą pranešė negaunančios Vengrija, Serbija, Makedonija, Kroatija, Bulgarija, Turkija, Bosnija ir Graikija. Sutriko tiekimas į Italiją, Lenkiją, Prancūziją, Čekiją, Austriją, Slovakiją ir Slovėniją.

DELFI primena, kad trečiasis nuo 2006 metų „dujų karas“ tarp Ukrainos ir Rusijos įsiplieskė tuomet, kai Maskva beveik dvigubai padidino tarifus po žiemą kaimyninėje šalyje vykusio kruvino sukilimo, susilpninusio istorinę Kremliaus įtaką Kijevui.

Per Ukrainą tranzitu tiekiama 15 proc. Europoje suvartojamų dujų, o ši padėtis paskatino ES energetikos komisarą Guentherį Oettingerį desperatiškai mėginti užtikrinti ilgalaikį sprendinį tam ginčui.