Įsakymas – iš šalies, kurią paliko dar kūdikis
Mantas Armalis Lietuvoje gyveno tik keturis mėnesius, neskaičiuojant savaičių, kurias tėvynėje praleido atostogaudamas ar gindamas ledo ritulio rinktinės vartus pernai Vilniuje vykusiame pasaulio čempionato I diviziono turnyre.
Dabar Švedijoje užaugusį ir sėkmingai karjeros laiptais kopiantį 22-ejų ledo ritulininką vėl pašaukė gimtinė – tik ginti reikia jau ne vartų stačiakampį, o visą šalį.
Bet kaip reikėtų devyniems tarnybos Lietuvos kariuomenėje mėnesiams palikti elitinėje Švedijos lygoje rungtyniaujantį Stokholmo „Djurgardens“ klubą, M. Armalis neįsivaizduoja.
„Mano toks darbas, kad negaliu paskui tiesiog pareiti atgal. Būtų daug lengviau, jeigu dirbčiau paprastą darbą, kaip daugelis kitų. Bet turiu kontraktą, kurio privalau laikytis“, – DELFI aiškino karo prievolininkas, praėjusią savaitę suradęs savo pavardę šauktinių sąraše.
Lietuvą jis paliko tuomet, kai dar nemokėjo ne tik čiuožti, bet ir vaikščioti. M. Armaliui tebuvo keturi mėnesiai, kuomet jo tėvai persikėlė gyventi į Švediją.
Vaikiną, kuris yra išbandęs ir modelio profesiją, skandinavai dabar priima kaip savą, kadangi jis perėjo visas švediškos ledo ritulio mokyklos pakopas nuo pirmos iki paskutinės klasės. Bet savo lietuviškų šaknų „Djurgardens“ vartų sargas nusprendė nenukirsti.
Tik ar nepadarė M. Armalis klaidos, kuomet būdamas 16-os grįžo į Vilnių pasiimti lietuviško paso, dabar verčiančio jį rinktis tarp karjeros perspektyvų ir pareigos tėvynei?
„Aš nepradėjau gailėtis, nes žinau, kad šauktinius galima atleisti nuo tarnybos. Manau, kad esu vienas iš tokių, dėl to man nekils jokių problemų. Bent jau aš dabar taip galvoju, o kaip ten bus iš tiesų, nežinau“, – susirūpino Lietuvos rinktinės vartininkas.
Kuomet Krašto apsaugos ministerija gegužės 13 d. paskelbė jaunuolių, kviečiamų į po septynerių metų pertraukos sugrąžintą šauktinių kariuomenę, pavardes, panašios dvejonės apėmė dešimtis šalies profesionalių sportininkų.
Ne vienas jų DELFI prisipažino: būta ir sąmyšio, ir išgąsčio. Pirmiausia – dėl priverstinės pauzės, kurią tektų daryti savo karjerose, ir abejotinų perspektyvų rasti darbovietę jai pasibaigus.
Todėl šokti į kareiviškus batus atletai nesiveržia ir guodžiasi tuo, kad jų pasiekimai sporte leis atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą.
Kariuomenė – lyg sudėtinga trauma
Vienas iš tokių – Pakruojo „Kruojos“ klube rungtyniaujantis 23-ejų futbolininkas Tautvydas Eliošius.
Buvęs Lietuvos jaunimo rinktinių žaidėjas šaukimą į kariuomenę iš pradžių palaikė pokštu, bet netrukus juoką pakeitė nerimas.
„Ryte paskambino brolis ir pasakė, kad eisiu į kariuomenę. Pagalvojau, kad juokauja. Paskui per valandą sulaukiau dar trijų skambučių ir žinučių, tuomet supratau, kad čia – jokie juokai. Apėmė nežinomybė: kur reikės kreiptis, ką daryti. Ir iškart pagalvojau, kaip bus su futbolu. Jei dėl traumos praleidi tris mėnesius – tai jau daug. O čia nuplauktų visas sezonas, ir karjerai tai labai smarkiai atsilieptų. Apėmė dvejonės, kaip čia bus“, – DELFI pasakojo T. Eliošius.
Krepšininkų karjera – ne ilgesnė nei futbolininkų, todėl panašių nuogąstavimų turėjo ir Utenos „Juventus“ klubo atstovas Saulius Kulvietis.
„Gal ir nereikėtų paskui visko pradėti nuo nulio, bet išbraukti metus būtų skausminga. Sugrįžti į krepšinį būtų tikrai sunku“, – neabejojo 24-erių puolėjas, kurio kitą savaitę dar laukia kova dėl Lietuvos krepšinio lygos (LKL) bronzos medalių.
Ketveriais metais jaunesniam Jokūbui Gintvainiui iš Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ ekipos sezonas jau baigtas, bet kareivinių gultai ir poligonas jo nevilioja lygiai taip pat.
„Baugu ne dėl pačios kariuomenės, o dėl to, kaip per ją nukentėtų sportas. Devyni mėnesiai be krepšinio bet kuriam žaidėjui tikrai ne į naudą“, – patikino šalies jaunimo rinktinės įžaidėjas.
Darbdaviai bus griežti
LKL sezono atradimu tapusioje „Pieno žvaigždžių“ komandoje J. Gintvainis – ne vienintelis karo prievolininkas. Ruoštis kariniams mokymams atsitiktine tvarka parinktas ir 24-erių vidurio puolėjas Evaldas Kairys.
Pasvalio klubo direktorius Arūnas Burkevičius žodžių į vatą nevynioja: jeigu kuris nors jo žaidėjas bus paskirtas į dalinį, vietos ekipoje jam nebeliks.
Nors valstybė garantuoja turimą darbo vietą pašauktiems jaunuoliams, sportinės veiklos sutartys, kurias su klubais sudaro profesionalūs krepšininkai, nėra tolygios darbo santykiams.
Tad „Pieno žvaigždžių“ vadovas prisipažįsta neketinantis laukti, kol žaidėjai grįš iš tarnybos, net jei jie turi galiojančius kontraktus.
„Jeigu dėl žaidėjo asmeninių aplinkybių sutartis negali būti vykdoma, ji anuliuojama. Nelabai ir žiūrėtume, kas ir kodėl. Jei reikėtų žmogų paleisti devyniems mėnesiams, iš karto nutrauktume visą jo trejų metų sutartį, ir į jo vietą priimtume kitą žaidėją. Juk čia komanda, kuriai reikia siekti rezultato. O koks tas žmogus grįš po devynių mėnesių? Tas pats, lyg po sunkios reabilitacijos – nei įgūdžių, nei praktikos.
Šiaip jau aš esu už privalomą karo tarnybą, bet neįsivaizduoju, kaip ją suderinti su sportu. Turbūt pamenate, kad ir senais laikais pakviesti į kariuomenę sportininkai toliau sportuodavo, tik jau atstovaudami specialius klubus“, – kalbėdamas su DELFI, palygino A. Burkevičius.
Nesitiki supratimo
Į Maskvos CSKA, kaip būdavo sovietmečiu, gabūs šauktiniai dabar nebekeliaus. Bet patys sportininkai puikiai suvokia, kad po tarnybos kariuomenėje jų išskėstomis rankomis nepasitiks joks klubas.
„Nemanau, kad Lietuvoje tai būtų įmanoma. Niekas nenorės priimti metus nežaidusio krepšininko“, – įsitikinęs S. Kulvietis.
„Net jei klubas ir sutiktų palaukti, esmė ta, koks aš grįšiu pas juos po tiek laiko, – pabrėžė T. Eliošius. – Realiai, būsiu savo paties šešėlis.“
Dar naiviau tikėtis darbdavių kantrybės būtų Lietuvos sportininkams, atstovaujantiems klubams užsienyje – tokiems kaip M. Armalis ar Danijos čempionų „Aalborg“ ir Lietuvos futbolo rinktinės puolėjas Lukas Spalvis.
„Aišku, kad klubas nelauktų manęs ir nutrauktų sutartį. Todėl nežinau, ar reikia šaukti į kariuomenę sportininkus. Žinoma, mes esame tokie patys žmonės kaip kiti lietuviai. Bet, pavyzdžiui, mano profesijoje devyni mėnesiai yra labai daug. Per tiek galima prarasti kitus dešimt metų. Man asmeniškai kaina būtų per didelė, dėl to visai netrokštu eiti tarnauti“, – atviravo 20-metis futbolininkas.
Baiminasi, kad nusisuktų rėmėjai
Individualių sporto šakų atstovų nevaržo profesionalų kontraktai, bet panašūs rūpesčiai tapus eiliniais užgriūtų ir juos.
Pavyzdžiui, kvietimą apsilankyti savanorių pajėgų komplektavimo skyriuje gavęs lenktynininkas Ignas Gelžinis jau turi sudėliojęs savo kito sezono grafiką – jei jis sugriūtų, 24-erių pilotui skaudėtų ne tik sportiniu, bet ir finansiniu aspektu.
„Prarasčiau net ne vieną, o visus du sezonus. Lenktynininkui tai yra daug. Turime sutartis su rėmėjais, įmonėmis ne tik iš Lietuvos. Tektų atsisakyti brangių sutarčių, neaišku, ar jas būtų įmanoma perkelti į ateitį. Galbūt ir patys rėmėjai turėtų pretenzijų dėl įsipareigojimų nevykdymo. Faktas, kad tai būtų pakankamai problematiška“, – DELFI teigė kaunietis, startuojantis „Porsche Carrera Cup“ serijos lenktynėse.
Šauktinių siūlo ieškoti ne arenose, o darbo biržoje
Šaukimą į kariuomenę gavo ir Lietuvos plaukimo rinktinės narys Tadas Duškinas, nors pastarasis studijuoja Arizonos valstijos universitete (JAV), kuriame kitais mokslo metais turės retą progą treniruotis kartu su tituluočiausiu visų laikų olimpiečiu Michaelu Phelpsu.
21-erių plaukimo peteliške Lietuvos rekordininkas neabejoja, kad mokytis šaudyti jam neprireiks, nes tikisi tiek Lietuvos plaukimo federacijos (LPF), tiek savo universiteto užtarimo.
„Manau, kad turiu užtektinai priežasčių neiti į kariuomenę, todėl pernelyg nesijaudinu. Mokslai ir sportas užima visą mano laiką, o kariuomenei jo nėra. Manau, prireikus mane užstotų tiek federacija, kuriai esu reikalingas baseine, tiek universitetas. Turiu visus popierius, įrodančius, kad esu studentas, manau, problemų nekils“, – ramus buvo plaukikas.
Kaip ir T. Duškinas, dauguma DELFI kalbintų pašnekovų palaikė nuostatą, kad garsūs sportininkai neturėtų būti kviečiami į šauktinių kariuomenę.
„Gerai, kad sportininkus atleidžia nuo tarnybos. Turbūt ne visi mes nuėję į kariuomenę labai Lietuvą garsinsime. O iš tų 37 tūkstančių šauktinių tikrai atsiras žmonių, kuriems kariuomenė nepridarys tokių didelių rūpesčių, tuo labiau, kad yra ir nemažai savanorių“, – svarstė J. Gintvainis.
„Aišku, gali kilti klausimas, kas tarnaus, jei visus atleisime nuo pareigos. Aš galvoju, kad yra daug jaunimo darbo biržose, žmonių, kurie nei dirba, nei mokosi. Galbūt tik jiems reikėtų pažadėti didesnį atlygį už tarnybą, kad žmonės būtų labiau suinteresuoti“, – samprotavo T. Eliošius.
Rekomendacija – trumpinti tarnybą
Tuo tarpu S. Kulvietis dvejoja, ar atidėti tarnybą reikia visiems šalies atletams, įskaitant ir jį patį.
„Nežinau, kiek mes, sportuojantys čia, Lietuvoje, garsiname savo šalį. Tarkime, Ričardas Berankis tikrai turėtų būti atleistas nuo kariuomenės, o dėl tokių kaip mes sunku pasakyti. Jeigu reikės, tai ir eisiu, tikrai specialiai neišsisukinėsiu nuo tarnybos, nesislapstysiu ir plaukų nesirausiu“, – tikino krepšininkas.
„Nežinau, ar mano sporto pasiekimai yra pakankamai vertingi, kad galėčiau būti atleistas nuo prievolės, – abejojo ir I. Gelžinis. – Jeigu jau reikės stoti tarnauti, būtinai eisiu. Pareiga yra pareiga.“
Lenktynininko nuomone, sportininkai palankiau žiūrėtų į privalomą karo tarnybą, jei jos trukmė būtų trumpesnė.
I. Gelžinis turi ir konkretų pasiūlymą – tarnavimo laikotarpį susiaurinti tris kartus.
„Atvirai kalbant, manau, kad kariuomenė yra gerai, kiekvienam jaunam vyrui reikia joje pabūti. Bet devyni mėnesiai – kiek per didelis laiko tarpas jaunam žmogui, jau turinčiam planų gyvenime. Jeigu nieko neplanuoji ir tiesiog lauki, kol gyvenimas pats kažką tau paklos, tuomet atrodo kitaip. Bet jei žmogus kuria šeimą, pradeda verslą, lipa karjeros – ir nebūtinai sporte – laiptais, jam tiek yra per daug. Manau, trys mėnesiai būtų pats geriausias laikotarpis. Tokia tarnyba ir mane patį labai domintų“, – teigė pilotas.
Apsidžiaugė pašauktas
Tuo metu visus įmanomus apdovanojimus plaukimo takelyje susišlavusios Rūtos Meilutytės brolį Mindaugą traukia ir devynių mėnesių išbandymas karišku režimu.
26-erių vaikinas tikina nepajutęs jokio šoko, kuomet išvydo savo pavardę šauktinių sąraše – atvirkščiai.
Nors studijas Kaune baigęs M. Meilutis nepuoselėja planų dirbti krašto apsaugos sistemoje, karišką uniformą pasimatuoti jis pageidavo pats.
„Aš ir šiaip norėjau tarnauti, galbūt būčiau ir savanoriu užsirašęs“, – DELFI sakė vyriausia iš trijų Meilučių atžalų.
Jo manymu, šauktinių kariuomenė yra reikalinga dėl dviejų priežasčių.
„Pirmiausia, geopolitinė situacija yra tokia, kokia yra, reikia būti pasiruošusiems. Kitas dalykas, kad reikia sustiprėti fiziškai ir morališkai, juk kariuomenė yra vyriškumo mokykla“, – įsitikinęs M. Meilutis.
Žada tolerantišką atranką
Tačiau retas šalies atletas pritartų M. Meilučiui, todėl šauktinių atrankos komisijas visoje šalyje netrukus turėtų užlūsti prašymai atidėti tarnybą.
Pagal krašto apsaugos ministro Juozo Oleko pasirašytą įsakymą, tai galima padaryti tuo atveju, jei karo prievolininkas turi išskirtinių gabumų ir laimėjimų mokslo, meno, sporto ar kitose srityse, savo veikla garsina Lietuvos vardą.
„Visų pirma, šauktinis turi pateikti prašymą, nurodydamas konkrečias ir pagrįstas priežastis. Pavyzdžiui, jeigu jis yra Lietuvos rinktinės krepšininkas, turėtų pristatyti iš federacijos atitinkamą pažymą. Aišku, krepšininkus mes galbūt pažinsime ir patys, bet jeigu šauktinis yra ne tokios populiarios sporto šakos rinktinės narys, reikėtų tai pagrindžiančio dokumento“, – DELFI privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo tvarką aiškino Krašto apsaugos savanorių pajėgų karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininkas majoras Žygimantas Adamonis.
Sportininkų pateiktus prašymus vertins regioninės komisijos. Nors Ž. Adamonis pripažįsta, kad pastarosios neturi tikslių rekomendacijų, kaip pasverti sportininkų gabumus ir laimėjimus, jis tikina, jog komisijos nebus priekabios.
Ministro įsakyme atidėti tarnybą leidžiama ir atletams, dalyvaujantiems respublikinio lygio renginiuose, todėl išvengti kariuomenės gali visi sportininkai, kurie rungiasi Lietuvos čempionatuose.
„Nėra konkrečios pasiekimų ribos, kurią peržengus sportininkams tarnyba atidedama. Tiesiog reikia atsižvelgti į jų potencialą ir suprasti, kad tie devyni mėnesiai jiems tikrai gali sugriauti karjeras.
Mes nesiruošiame gadinti gyvenimo nei sportininkams, nei kažkam kitam, todėl bus žiūrima lanksčiai. Jeigu sportininkas yra profesionalas, jis mažų mažiausiai žaidžia aukščiausioje lygoje ir automatiškai patenka į kategoriją žmonių, kuriems galima atidėti tarnybą. O jei kalbame apie sportininką mėgėją, kuris savaitgaliais pajuda sekmadienio lygoje, faktas, kad tokie sportininkai esame mes visi“, – lygino Ž. Adamonis.
Pasak jo, baimintis nėra ko ir tiems atletams, kurie dalyvauja ne Lietuvos, o užsienio pirmenybėse. Mat ministro įsakyme numatyta išlyga asmenims, kurių asmeniniams ar visuomeniniams interesams kariuomenė padarytų neproporcingai didelę žalą.
„Užsienyje žaidžiantys Lietuvos sportininkai uždirba rimtesnius pinigus, kuriuos prarastų tarnaudami, todėl jie turi pagrindą teikti prašymą dėl neproporcingai didelės finansinės žalos“, – paaiškino Krašto apsaugos savanorių pajėgų majoras.
Karo prievolininkai, kuriems tarnybą leista atidėti, gali būti pakviesti į kariuomenę kito šaukimo metu, jei dar kartą atsitiktine tvarka būtų atrinkti į šauktinių sąrašus.
Pasak Ž. Adamonio, jei prašymas atidėti tarnybą nėra patenkinamas, šauktinis turi teisę tokį sprendimą skųsti aukštesnio lygio komisijai.
Šauktinių sąraše sporto šakų – kaip olimpiadoje
Tarp prisistatyti į naujokų atrankos komisijas pakviestų beveik 37 tūkst. karo prievolininkų yra ne viena dešimtis sporto gerbėjams daugiau ar mažiau matytų veidų.
Į šaukimų sulaukusių krepšininkų būrį pateko ir antrame Ispanijos krepšinio divizione rungtyniaujančiai Malagos „Clinicas Rincon“ komandai šiemet atstovavęs Lietuvos krepšinio federacijos prezidento Arvydo Sabonio sūnus Tautvydas, elitinės Ispanijos ACB lygos Manresos „La Bruixa d‘Or“ klube žaidžiantis Marius Grigonis, Panevėžio „Lietkabelio“ puolėjas Mantas Kazonas, „Mažeikių“ gynėjas Eigirdas Žukauskas, Vilniaus „Perlo-MRU“ aukštaūgis Antanas Udras, „Prienų“ vidurio puolėjas Dominykas Milka ir gynėjas Domantas Šeškus.
Du atstovai į kariuomenę taip pat kviečiami iš Vilniaus „Lietuvos ryto“ stovyklos: Alytaus „Dzūkijai“ šį sezoną skolintas gynėjas Paulius Dambrauskas ir 25-erių fizinio parengimo treneris Martas Skrabulis.
Futbolo desantas šauktinių sąraše – irgi solidus. Jame atsidūrė „Ventspils“ (Latvija) klubo saugas Simonas Paulius, Klaipėdos „Atlanto“ puolėjas Lukas Baranauskas, Kauno „Stumbro“ atstovai Klaudijus Upstas ir Tomas Snapkauskas, dėl registracijos draudimo „Kruojos“ ekipoje debiutuoti vis dar negalintis Rytis Pilotas, Anglijoje salės futbolą „Kaunas FC“ klube žaidžiantis Deividas Kapustas.
Jiems kompaniją palaiko du Lietuvos rankinio rinktinės žaidėjai: Skirmantas Plėta ir Gerdas Babarskas. Į kareivišką košę taip pat pretenduoja geriausių planetos tenisininkų šimtukui prikausantis R. Berankis, pasaulio jaunimo imtynių čempionas Vilius Laurinaitis, ledo ritulininkas Paulius Gintautas, dviratininkas Žydrūnas Savickas, mišrių kovos menų meistras Matas Stebuliauskas, karjerą bokso ringe jau baigęs 2010 metų jaunimo olimpinių žaidynių čempionas Ričardas Kuncaitis.
Tiesa, net jei pasiekimai sporte netaptų priežastimi atidėti tarnybą, daugumai jų svečiuotis kareivinėse šiemet veikiausiai neteks.
Iš 37 tūkst. šauktinių į privalomąją tarnybą bus pakviesti per 3 tūkst. jaunuolių, o daugiau nei tūkstantį vietų jau yra užėmę savanoriai. Pirmieji šauktiniai karinius apmokymus pradės vasaros pabaigoje.
Prisijunk prie tūkstančių sporto mėgėjų bendruomenės – tapk DELFI Sporto draugu „Facebook“, sužinok šviežiausias naujienas iš sporto arenų, dalinkis įžvalgomis ir komentarais!
