DELFI

Biudžetas 2010. Suplanuokite patys savo valstybės biudžetą

www.DELFI.lt
2009 lapkričio mėn. 3 d. 11:30
SpausdintiSpausdinti Informuoti redakcijąInformuoti redakciją KomentaraiKomentarai  (715)
Teksto dydis: DidintiMažinti
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)
Finansų ministerija ir DELFI iki lapkričio 29 dienos siūlo skaitytojams pamėginti sudaryti savo valstybės 2010 metų biudžetą – paskirstyti lėšas pagal pateiktoje lentelėje įvardintas biudžeto lėšomis finansuojamas sritis.


Užduoties tikslas - ne tik pamėginti sudaryti savo valstybės kitų metų biudžeto išlaidų planą, bet ir siekti, kad biudžeto deficitas (tai yra skirtumas tarp pajamų ir išlaidų) - o tuo pačiu ir valstybės skolinimosi poreikis - būtų kuo mažesnis. Tam galima mažinti biudžeto išlaidas arba didinti pajamas iš mokesčių.

Jei didintumėte biudžeto pajamas, didindami mokesčius, koks būtų jūsų pasirinkimas? Atsakykite į klausimą:


Sudarykite 2010 metų valstybės biudžetą

  • Informacija apie 2010 m. valstybės biudžetą
  • Ką reikėtų žinoti prieš perskirstant biudžetą?
  • Kas yra „nejudinamos išlaidos“?
  • Lentelės pildymo taisyklės ir kur pateks Jūsų pateikti duomenys

    Sritis 2010 m. Vyriausybės planas Jūsų siūlymas Pokytis
    Valstybės biudžeto asignavimai Valstybės biudžeto asignavimai
    Proc. Mln. Lt Proc. Mln. Lt Mln. Lt
    Ekonomika 26.7% 7006 26.7% 7006 0
    Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšos   5537   5537  
    Ūkio programos   49 % 49 0
    Susisiekimo programos, iš jų:   984   984 0
    Kelių priežiūra ir plėtra   882 % 882 0
    Kitos susisiekimo programos   102 % 102 0
    Žemės ūkio programos   263 % 263 0
    Energetikos programos   20 % 20 0
    Kitos ekonomikos programos   153 % 153 0
    Švietimas 18.7% 4912 18.7% 4912 0
    Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšos   974   974  
    Švietimo ir mokslo programos, iš jų:   1692   1692 0
    Vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų organizavimas, efektyvios mokslo ir studijų sistemos kūrimas   164 % 164 0
    Bendrojo ugdymo aprūpinimas ir modernizavimas bei jaunimo rengimas profesinei veiklai   242 % 242 0
    Mokslo ir studijų institucijos bei kitos švietimo ir mokslo programos   1286 % 1286 0
    Atlyginimai pedagogams (iš valstybės biudžeto ir mokinio krepšelio)   2246 % 2246 0
    Socialinė apsauga 9.7% 2535 9.7% 2535 0
    Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšos   537   537  
    Socialinės apsaugos ir darbo programos, iš jų:   1666   1666 0
    Valstybinės pensijos, šalpos ir kitos socialinės paramos išmokos   1205 % 1205 0
    Išmokos vaikams   301 % 301 0
    Užimtumo didinimas   17 % 17 0
    Kitos socialinės apsaugos ir darbo programos   143 % 143 0
    Socialinių darbuotojų atlyginimai   57 % 57 0
    Kitos socialinės apsaugos programos   275 % 275 0
    Sveikatos apsauga 9.1% 2397 9.1% 2397 0
    Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšos   246   246  
    Sveikatos apsaugos programos   187 % 187 0
    Pervedimai į Ligonių kasas   1909 % 1909 0
    Kitos sveikatos apsaugos programos   55 % 55 0
    Aplinkos apsauga 3.9% 1016 3.9% 1016 0
    Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšos   849   849  
    Aplinkos programos   163 % 163 0
    Kitos aplinkos apsaugos programos   4 % 4 0
    Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga 7.5% 1975 7.5% 1975 0
    Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšos   483   483  
    Vidaus reikalų programos   196 % 196 0
    Teisingumo programos   114 % 114 0
    Teismai   170 % 170 0
    Atlyginimai statutiniams pareigūnams (policininkams, gaisrininkams ir kitiems)   962 % 962 0
    Kitos viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos programos   50 % 50 0
    Gynyba 3.8% 989 3.8% 989 0
    Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšos   0   0  
    Krašto apsaugos programos   408 % 408 0
    Atlyginimai kariams ir statutiniams   347 % 347 0
    Kitos gynybos programos   234 % 234 0
    Poilsis, kultūra ir religija 2.0% 516 2.0% 516 0
    Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšos   0   0  
    Kultūros programos   179 % 179 0
    Kultūros darbuotojų (bibliotekininkų, muziejininkų) atlyginimai   163 % 163 0
    Kitos poilsio, kultūros ir religijos programos   174 % 174 0
    Būstas ir komunalinis ūkis 0.1% 38 0.1% 38 0
    Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšos   2   2  
    Kitos būsto ir komunalinio ūkio programos   36 % 36 0
    Bendros valstybės paslaugos 18.5% 4843 18.5% 4843 0
    Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšos   358   358  
    Skolos aptarnavimas   1592   1592  
    Įmokos į ES biudžetą   1075   1075  
    Dotacijos savivaldybėms (be mokinio krepšelio)   918   918  
    Seimo kanceliarija   72 % 72 0
    Prezidento kanceliarija   13 % 13 0
    Ministro Pirmininko tarnyba   20 % 20 0
    Užsienio politikos įgyvendinimas   187 % 187 0
    Finansų politikos įgyvendinimas   42 % 42 0
    Mokesčių administravimas ir muitinės veikla   295 % 295 0
    Kitos valdymo programos   271 % 271 0
    IŠ VISO 100% 26227 100% 26227 0

    Informacija apie 2010 m. valstybės biudžetą

    Vyriausybės parengtame ir Seimui svarstyti pateiktame 2010 metų biudžeto projekte planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos be ES paramos sudarys 13152 mln. litų,o išlaidos - 18336 mln. litų. Kartu su ES lėšomis valstybės biudžeto pajamos sudarys 21044 mln. litų, o asignavimai - 26228 mln. litų. Pamėginkite sudaryti2010 metų valstybės biudžetą.

    Daugiau informacijos apie 2010 metų biudžeto projektą rasite čia.

    Ką reikėtų žinoti prieš perskirstant biudžetą?

    Dėl spartaus ekonomikos nuosmukio mažėja valstybės biudžeto pajamos iš visų mokesčių. 2010 m. biudžeto projekte planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos be ES paramos sudarys 13 152 mln. litų.

    Didelę dalį valstybės biudžeto išlaidų nulemia įsipareigojimai,prisiimti 2006–2008 metais, kuomet laikinos, dėl spartaus ekonomikos augimo atsiradusios pajamos, buvo paverstos nuolatinėmis išlaidomis. Pagrindinės tokių išlaidų sritys buvo: darbo užmokesčio didinimas (pedagogams, socialiniams ir kultūros darbuotojams, valstybės tarnautojams) bei socialinių išmokų spartus augimas.

    Kas yra „nejudinamos išlaidos“?

    2010 m. biudžete didelę dalį sudaro ES struktūrinės paramos lėšos, kurios ekonomikos nuosmukio metu bus investuojamos į visas ūkio sritis,kad padėtų išlaikyti gyvybingą šalies ekonomiką, verslą ir darbo vietas. ES paramos lėšos numatytos valstybės biudžete, tačiau šių lėšų srautai bus nukreipiami per regionus ir pasieks visą Lietuvą.

    ES lėšų negalima įsisavinti be Lietuvos biudžeto dalies, todėl ES lėšų kofinansavimui skirtos lėšos didėja 435 mln. litų, lyginant su 2009 m. ir 2010 m. biudžete sudarys 1094 mln. litų.Ši suma bendrajam finansavimui reikalinga tam, kad būtų užtikrintas efektyvus skiriamos ES paramos lėšų panaudojimas ir įsisavinimas.

    Prie neliečiamų išlaidų yra  priskiriamos ir įmokos į Europos Sąjungos biudžetą, kurios 2010 m. sudarys 1 mlrd. 75 mln. Lt. Lyginant su 2009 m., jos mažės 100 mln. Lt dėl mažesnio BVP.

    Sumažėjus biudžeto pajamoms, skirtumui tarp pajamų ir išlaidų finansuoti tenka skolintis. Skolos aptarnavimui skirtos lėšos kitąmet auga, nes skolintis valstybei tenka daugiau ir brangiau. Skolos aptarnavimui skiriamos lėšos, palyginus su 2009 m. didėja 589 mln. litų ir 2010 m. biudžete sudarys1592 mln. litų.

    Lentelės pildymo taisyklės ir kur pateks Jūsų pateikti duomenys

    Lentelėje pateiktos sumos įvardijamos milijonais litų. 1000 milijonų lygu 1 milijardui.

    Maksimalus kiekvienos srities išlaidų didinimas iki 100 proc., tačiau didindami vienos srities išlaidas, kitoms sritims skiriamas sumas turite mažinti. Atkreipkite dėmesį į galutinį biudžeto išlaidų skaičių. Jis neturi viršyti biudžeto projekte pateiktos bendros sumos. Apie viršytą sumą praneš atsirandanti lentelė ir „paraudonavęs“ galutinis Jūsų siūlomo biudžeto skaičius. Greta matysite ir perviršį.

    Paskirstę visas išlaidų lėšas, įvardintas lentelėje, spauskite mygtuką „Pateikti“. Po trijų savaičių, apibendrinus pateiktus duomenis, bus sudarytas ir paskelbtas DELFI skaitytojų siūlomas valstybės biudžeto projektas. Jį bus galima palyginti su Vyriausybės biudžeto projektu.

  • Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.


    Straipsnių komentarai
    Vardas El. paštas
    Komentaras
    neburnok.lt
     
     
    Verslo naujienos Archyvas
    „Coca-Cola” pranešė, kad ketvirtojo praėjusių metų ketvirčio pelnas išaugo 55 proc. Pelno augimą labiausiai lėmė išaugusios pardavimų apimtys Kinijos ir Indijos rinkose.
    Ketvirtąjį 2009 m. ketvirtį Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko 17,7 proc., lyginant su atitinkamu periodu 2008 m., skelbia rus.db.lv.
    Sausio mėnesį gyventojų pradelsti įsiskolinimai išaugo daugiau nei 81 mln. Lt ir siekė 1,3 mlrd. Lt – skelbia kreditų biuras „Creditinfo“. Per mėnesį gyventojai padengė per 49,3 mln. litų pradelstų įsiskolinimų. Anot biuro, tai beveik 15 mln. Lt daugiau nei praėjusių metų gruodį.