Kodėl ES neskuba tikėti, kad Bulgarijoje teroristinius išpuolius surengė „Hezbollah“?

Praėjusią savaitę Bulgarijos politikai bei ES atstovai pareiškė, jog teroristų ataka liepą, kurios metu žuvo šeši žmonės, yra susijusi su Libano šiitų karine-politine organizacija „Hezbollah“. Izraelis jau ilgą laiką siekia įtraukti „Hezbollah“ į teroristinių organizacijų sąrašus ES, tačiau iki šiol daugelis ES šalių vengė radikalių sprendimų. Bulgarijos pareiškimas sustiprino Izraelio argumentus, bet panašu, jog ES partnerės laukia daugiau įrodymų.

Pernai liepą Bulgarijos Juodosios jūros pakrantėje buvo susprogdintas autobusas, vežęs Izraelio turistus iš oro uosto. Išpuolio metu žuvo penki turistai, vairuotojas bei pats sprogdintojas.

„Hezbollah“ kratosi atsakomybės

Po išpuolio Bulgarijoje niekas neprisiėmė atsakomybės, bet praėjusią savaitę Bulgarijos užsienio reikalų ministras Nikolajus Mladenovas patvirtino esąs įsitikinęs, kad organizuojant sprogdinimą dalyvavo „Hezbollah“. Vasario 5 d. Bulgarijos atstovai paviešino pareiškimą, jog du įtariamieji, rengę sprogdinimą Burgaso mieste, buvo susiję su „Hezbollah“. Pasak bulgarų, jie buvo Kanados ir Australijos piliečiai, gyvenę Libane. Tai gali būti pakankamas pagrindas ES paskelbti šią organizaciją už įstatymo ribų ir įtraukti ją į teroristinių grupuočių sąrašus.

Tuo tarpu „Hezbollah“ atmeta bet kokias sąsajas su šiuo išpuoliu ir tvirtina, jog visa tai – Izraelio „tarptautinės kampanijos“ dalis, siekiant apjuodinti organizacijos vardą ES. Izraelis apkaltino „Hezbollah“ ir jos pagrindinį rėmėją Iraną suorganizavus sprogdinimus Burgaso kurorte iškart po išpuolio, dar prieš pradedant oficialų tyrimą. Teheranas tuoj pat atmetė šiuos kaltinimus, tačiau pati „Hezbollah“ iki šiol įvykio nekomentavo.

Tęs tyrimą

Užsienio partneriai kol kas neskuba reaguoti į Sofijos pranešimą. Šis kaltinimas gali turėti itin rimtų pasekmių Libanui ir stabilumui visuose Vidurio Rytuose. Kai kurie apžvalgininkai skeptiškai klausia, kokių teroristų sąsajų su „Hezbollah“ įrodymų turi Sofija ir tvirtina, kad šią informaciją ji galėjo gauti tik iš užsienio žvalgybų. ES diplomatijos vadovė Catherina Ashton pareiškė, jog šią naujieną „reikia apmąstyti“.

Tačiau Bulgarijos Vyriausybė bet kokias abejones atmeta. „Jei Bulgarija neturėtų pakankamai įrodymų skelbti, jog šio išpuolio pėdsakai veda į „Hezbollah“ karinį sparną, mes nebūtume to darę“, – į apžvalgininkų komentarus atsakė ministras N.Mladenovas. Vis dėlto Bulgarijos Vyriausybė tęs tyrimą, kartu su Kanados, Australijos, Libano ir Izraelio partneriais rinkdama tiesioginius įrodymus dėl šio išpuolio organizatorių ryšių.

Paskelbus Bulgarijos tyrimo išvadas, Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu dar kartą paragino uždrausti „Hezbollah“ ES. B.Netanyahu tvirtina, jog ši organizacija yra sukūrusi „pasaulinį teroristų tinklą“ ir planuoja atakas daugiau kaip dvidešimtyje šalių. Po sprogimo Burgase Izraelis ir JAV bandė įtikinti ES, kad „Hezbollah“ turėtų būti paskelbta teroristine organizacija. Ji yra teroristinių organizacijų sąrašuose JAV, Izraelyje, Olandijoje, Kanadoje, Australijoje, Jungtinėje Karalystėje, Bahreine ir Egipte. Uždrausta visoje ES „Hezbollah“ nebegalėtų gauti finansavimo, valdyti turto ar kitaip veikti ES ribose. 2012 m. vasarą ES šalys neturėjo sutarimo dėl šio klausimo: Didžioji Britanija ir Nyderlandai buvo linkę palaikyti Izraelio pusę, bet kitos ES narės su Prancūzija priešakyje pasisakė prieš tokią iniciatyvą. Prancūzija akcentuoja, jog „Hezbollah“ yra ne tik karinė, bet ir politinė organizacija, turinti atstovų Parlamente bei Vyriausybėje. Paženklinus ją kaip teroristinę organizaciją, galėtų griūti Libano Vyriausybė, o kartu dar labiau išaugtų nestabilumas Vidurio Rytuose.

„Hezbollah“ populiarumas smunka

Prieš trejus metus Vidurio Rytuose atliktose apklausose populiariausiais regiono lyderiais buvo „Hezbollah“ vadovas Sayedas Hassanas Nasrallahas, Sirijos prezidentas Bašaras al-Assadas ir Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinedžadas. Tuomet jie savo populiarumą įgijo priešindamiesi Izraeliui Libane ir Gazoje bei bandydami atsverti gana agresyvią JAV politiką regione. Prasidėjus „Arabų pavasariui“, visuomenės dėmesys nukrypo nuo užsienio politikos į vidaus reikalus – demokratines reformas, pilietines teises ir režimo pokyčius. Šiandieną Assadas kovoja pilietiniame kare, Ahmadinedžadas taip pat sulaukė bruzdėjimų Irane ir kaltinimų dėl smurto panaudojimo užgniaužiant demokratų protestus, o „Hezbollah“, kaip ir Iranas, neteko populiarumo stojusi į Assado pusę.

Prasidėjus revoliucijoms Tunise, Egipte ir Libijoje, „Hezbollah“ palaikė „Arabų pavasarį“, nes tai reiškė JAV artimų diktatorių valdymo pabaigą. Net toks antivakarietiškas Libijos vadovas Muammaras Gaddafis buvo kaltinamas įsakymu nužudyti libaniečių šiitų musulmonų lyderį Musą Sadrą 1978 m. „Hezbollah“ buvo įsitraukusi į tam tikrą šaltąjį karą su Hosni Mubarako Vyriausybe Egipte nuo 2009 m., kai organizacijos vadovybė apkaltino Egipto Vyriausybę slapčia susitarus su Izraeliu dėl įsiveržimų į Gazos ruožą. Tuomet „Hezbollah“ ragino egiptiečius „milijonais išeiti į gatves“. Tačiau revoliucijos arabų šalyse neišaugo į bendrą judėjimą; į gatves išėjusiems protestuotojams socialinis teisingumas rūpėjo labiau nei regioninės partnerystės. Egipte laimėjusi Musulmonų brolija patraukė ilgametę „Hezbollah“ partnerę „Hamas“, kuri pradėjo tolti nuo libaniečių. Dar labiau „Hezbollah“ pozicijas apsunkino pilietinis karas Sirijoje. Jo režimui sugriuvus, „Hezbollah“ netektų patikimo tarpininko, perduodančio iš Irano siunčiamus ginklus. Beiruto oro uostas bei Libano jūrų uostai gali būti lengvai blokuojami, ir karinio konflikto atveju tai ypač susilpnintų „Hezbollah“ karines galimybes: ji vis dar galėtų smogti, bet neturėtų iš kur pasipildyti savo atsargų.

Tad strateginiai išskaičiavimai lėmė, jog Libano Vyriausybė parėmė Assado režimą, nepaisant jam metamų kaltinimų bei vykdytų žiaurumų. Po to, kai savo pačios retoriką Egipte ir Libijoje pakeitė į priešingą Sirijoje, „Hezbollah“ įvaizdis smuko tiek regione, tiek namuose. Libano šiaurėje susibūrė pasipriešinimo grupės, nesutinkančios su Vyriausybės pozicija ir atvirai remiančios sukilėlius Sirijoje.

Tačiau visa tai nekeičia fakto, jog „Hezbollah“ ir šiandieną turi galios atsverti Izraelio įtaką Libane, o jos karinės pajėgos bei tūkstančiai raketų vis dar stovi parengtos. Ir nors „Hezbollah“ prarado savo kaip „kovotojos už nuskriaustuosius“ įvaizdį, ji vis dar tebėra viena iš nedaugelio galinčių pasipriešinti Izraeliui. Šiuo metu „Hezbollah“ ruošiasi Parlamento rinkimams, kurie turėtų vykti pavasarį. Rinkimų baigtis toli gražu nėra aiški – „Hezbollah“ iš valdžios galėtų išstumti koalicijos partnerių klaidos ar perėjimas į Sirijos sukilėlių stovyklą. Europa, paskelbusi „Hezbollah“ teroristine organizacija, sumažintų jos populiarumą ir galias. Izraeliui tai būtų pati geriausia dovana, o visam regionui reikštų mažesnę karo tikimybę.