DELFI primena, kad tyrimas dėl valstybės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente buvo pradėtas šių metų spalio 31 d., jį atlikti buvo pavesta Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT).
Būtent STT agentai pasižymėjo žygiu prieš žurnalistus. BNS žurnalistės Jūratė Skėrytė ir Jūratė Damulytė apklaustos STT. Apklausos truko po kelias valandas. J. Skėrytė išvesdinta iš Seimo, kolegų akivaizdoje. J. Damulytės namuose ir garaže atliktos kratos. Gausios kritikos sulaukusi STT laikosi pozicijos, esą visos priemonės buvo proporcingos.
Po triukšmingo ir skandalingomis priemonėmis prieš žurnalistus pagarsėjusio tyrimo Generalinė prokuratūra pranešė nustačiusi, kaip Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija pateko į žiniasklaidą.
Prezidentės spaudos tarnybos išplatintame pranešime teigiama, kad tai šalies demokratijai ir spaudos laisvei itin svarbios pataisos, todėl šių sprendimų atidėlioti arba vilkinti negalima.
Prezidentės inicijuotomis pataisomis siūloma nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką atitinkančią žiniasklaidos laisvės apsaugą ir užtikrinti šalies gyventojams teisę gauti informaciją apie šalyje vykstančius procesus. Pataisomis griežtinama procesinių veiksmų prieš žurnalistus tvarka ir stiprinama žiniasklaidos informacijos šaltinių apsauga.
Šiuos įstatymų pakeitimus palaiko žurnalistų savivaldos institucijos ir žiniasklaidos teisės ekspertai.
Lietuva privalo laikytis tarptautinių įsipareigojimų dėl spaudos laisvės, todėl Prezidentė siūlo sugriežtinti įpareigojimo atskleisti informacijos šaltinį skyrimo tvarką ir numatyti, kad tokius sprendimus teismas priimtų dalyvaujant žurnalistui arba jo atstovui, o ne jam už akių. Žurnalistas galės susipažinti su prokuroro reikalavimo atskleisti informacijos šaltinį turiniu ir teismui pateikti savo argumentus.
Įpareigojimas žurnalistui atskleisti informacijos šaltinį teismo gali būti nustatomas tik labai svarbiais, išimtiniais atvejais, dėl visuomenei gyvybiškai svarbių aplinkybių ir tik tuomet, kai informacijos šaltinio paslapties atskleidimas sukels mažesnę žalą nei ta, kuri ištiks to nepadarius.
Prezidentės teikiamomis įstatymų pataisomis taip pat numatoma, kad kratos ir poėmiai žurnalistų ir visuomenės informavimo priemonių patalpose bus galimi tik kraštutiniais atvejais ir tik dalyvaujant žurnalisto atstovui bei prokurorui, tuo pačiu laikantis griežtų žurnalisto informacijos šaltinio paslapties apsaugos garantijų.
Užtikrinant korektišką elgesį kratos ir poėmio metu, Prezidentė siūlo šiuos žmogaus teises itin varžančius veiksmus filmuoti. Taip turėtų būti elgiamasi ne tik darant kratą pas žurnalistą, bet ir visais kitais atvejais. Pasak Prezidentės, tai užkirstų kelią piktnaudžiavimui ir užtikrintų pagarbą žmogaus teisėms bei efektyvią teisių gynybą.