Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 12-22 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos metu respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais šalies visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki; pavardes respondentai minėjo patys. Iš viso respondentai paminėjo 97 visuomenės veikėjus, o prieš tris mėnesius tokių veikėjų buvo priskaičiuota 84. Trys iš dešimties, arba 29 proc., apklaustų gyventojų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų ar neatsakė į šį klausimą.
Apklausos duomenimis, beveik trys iš dešimties suaugusių šalies gyventojų kaip asmenį, kuriuo labiausiai pasitikima, nurodė antrą kadenciją šalį valdančią Prezidentę Dalią Grybauskaitę. D. Grybauskaite nurodė pasitikį 28 proc. apklaustųjų. Prezidentės reitingas, lyginant su kovo apklausa, paaugo 2 proc.
Dar tarp labiausiai patikimų visuomenės veikėjų (nurodė daugiau nei 2 proc. respondentų) pateko Premjeras, didžiausios valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, kuriuo pasitiki 16 proc. respondentų. Ministro Pirmininko reitingas per pusę metų šoktelėjo 3 proc.
Trečiojoje pozicijoje pagal gyventojų pasitikėjimą atsidūrė partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas, europarlamentaras, Lietuvos ir Europos istorijoje pirmą kartą nuo Prezidento pareigų apkaltos būdu nušalintas Rolandas Paksas. R. Paksu pasitiki 5 proc. gyventojų. Šio politiko reitingas, palyginti su ankstesnių apklausų rezultatais, išliko pastovus.
Dar 3 proc. apklaustųjų nurodė pasitikį kadenciją baigusiu Prezidentu Valdu Adamkumi. Tiesa, V. Adamkaus populiarumas, palyginti su birželio apklausa, smuktelėjo – V. Adamkumi kovą pasitikėjo 4 proc., birželį – 5 proc. respondentų.
D. Grybauskaitė, A. Butkevičius ir V. Adamkus yra lyderiai ir tarp palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų kitoje apklausoje: V. Adamkų ir D. Grybauskaitę palankiai vertino 70 proc., A. Butkevičių – 62 proc. respondentų. Tačiau R. Paksas tėra 17 pozicijoje – šį politiką palankiai vertina 39 proc. gyventojų. Dar 47 proc. jį vertino nepalankiai, o 14 proc. nurodė nežiną tokio politiko arba neturį savo nuomonės.
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius dr. Antanas Kulakauskas tai, kad jau seniai D. Grybauskaitė, A. Butkevičius ir V. Adamkus yra visuomenės nuomonių apklausų viršūnėse, siejo su stabilia šalies padėtimi.
„Tada toje stabilioje situacijoje tuos žmones, kurie yra ir formalūs lyderiai, ir visuomenė pripažįsta kaip lyderius. Kitokių ir nereikia, viskas daugiau ar mažiau funkcionuoja, tai tada tie formalūs lyderiai ir tampa pripažįstamais lyderiais“, – naujienų agentūrai ELTA sakė politologas.
A. Kulakauskas, kuris taip pat yra istorikas, priminė, kad visi Prezidentai Lietuvoje buvo populiarumo viršūnėse.
Tuo tarpu R. Pakso atsidūrimą šalia lyderių politikos apžvalgininkas aiškino išlikusiu politiko elektoratu bei aktyviu dalyvavimu politikoje.
„Šiaip ar taip jis (R. Paksas. – ELTA) Prezidentu buvo išrinktas Lietuvos žmonių. Tuo metu jis surinko santykinę daugumą iš atėjusių į rinkimus, laimėjo. Jo nušalinimas daliai žmonių, žinoma, buvo įsivaizduojama kaip tuomečio elito kerštas prieš liaudies išrinktą lyderį, Prezidentą. Dalyje visuomenės, nelabai didelėje, bet pakankamai ženklioje, ko gero, (...) tokią vietą užima ir tikriausiai užims, kol bus tie žmonės, kurie už jį balsavo, kitaip sakant, ne visiškai nusivylė, šiek tiek domisi ta politika. Iš politikos jis neiškrito, nes kitų, naujų (politikų. -ELTA) kas pakeistų, neatsiranda“, – pažymėjo pašnekovas.
Politologas prognozavo, kad, atsiradus naujiems visuomenės veikėjams, R. Paksas nukristų žemiau. Apskritai visuomenės veikėjų populiarumą A. Kulakauskas siejo su jų egzistavimu šiuolaikiniame viešajame gyvenime.
„Stabilumas ir lemia, kad formalūs lyderiai yra pripažįstami ir visuomenės, kalbant politologijos žargonu, jie lyderiais ir legitimiai pripažįstami“, – pabrėžė A. Kulakauskas.
Tarp visuomenės veikėjų, kuriais labiausiai pasitikima, pateko Liberalų sąjūdžio pirmininkas, Seimo narys Eligijus Masiulis, europarlamentaras liberalas Antanas Guoga, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, ekonomistė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Aušra Maldeikienė bei Darbo partijos pirmininkas, europarlamentaras Valentinas Mazuronis. Šiais politikais nurodė pasitikį po 3 proc. respondentų. Dar po 2 proc. gyventojų teigė pasitikį Seimo nariu Nagliu Puteikiu ir socialdemokrate Europos Parlamento nare Vilija Blinkevičiūte.
Antrojo dešimtuko pradžioje išsidėstę europarlamentarai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis ir Darbo partijos įkūrėjas, idėjinis lyderis Viktoras Uspaskichas. Gyventojai taip pat savo simpatijas atidavė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiui Ramūnui Karbauskiui, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos garbės pirmininkui Vytautui Landsbergiui, Vilniaus merui liberalui Remigijui Šimašiui, Kauno merui, visuomenininkų organizacijos „Vieningas Kaunas“ lyderiui Visvaldui Matijošaičiui.
Visuomenės veikėjų, kuriais labiausiai pasitikima, apklausoje neliko nepastebėti ir tokie politikai kaip parlamentaras „tvarkietis“ Petras Gražulis, Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius, buvęs sostinės vadovas Artūras Zuokas, Seimo Pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė, TS-LKD pirmininkas europarlamentaras Gabrielius Landsbergis, konservatorė Irena Degutienė.
Sąrašą užbaigia du socialdemokratai – užsienio reikalų ministras Linas Antanas Linkevičius ir už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis.
„Viena vertus, lyderių kaita, ypač stabiliu laikotarpiu, susijusi su natūralia kartų kaita. Kai kas traukiasi, užleidžia vietą kitiems (...) Būtų, sakykime, kokia nors krizinė ar revoliucinė situacija, tai čia viskas daug greičiau aiškėtų, nes visuomenė reikalauja greitų atsakymų į klausimus, o juos lyderiai duoda arba neduoda, ir didžiajai daliai visuomenės duoda patenkinamus arba nepatenkinimus atsakymus. Ir nuo to tada priklauso, ar tave pripažįsta kaip lyderį, ar iškyla kažkas kitas. O kai yra evoliucinė, pakankamai stabili situacija, ko gero, suvokiama, kad didelė dalis klausimų, apie kuriuos kalba politiniai lyderiai, apskritai suformuluota Lietuvai esant globalios politinės erdvės dalimi. Jau žmonės per 20 metų tai irgi suvokia“, – sakė profesorius A.Kulakauskas, komentuodamas apklausą.
