Valdemaras Tomaševskis

Valdemaras Tomaševskis

Valdemaras Tomaševskis prezidento rinkimuose dalyvauja ne pirmą kartą. Savo laimę kovoje dėl valstybės vadovo posto jis išbandė prieš penkerius metus ir surinko 4,68 proc. balsų.

1965 m. kovo 3 d. gimęs V. Tomaševskis Lietuvos politinėje padangėje iškilo kartu su Lietuvos lenkų sąjunga, kuri Lietuvai atgavus nepriklausomybę veikė kaip visuomeninė ir kaip politinė organizacija.

Tačiau nuo 1994 m. pasikeitus įstatymams visuomeninės organizacijos nebegalėjo dalyvauti politinėje veikloje, todėl buvo įkurta Lietuvos lenkų rinkimų akcija. V. Tomaševskis buvo šios partijos kūrimo iniciatyvinės grupės narys.

V. Tomaševskis veikė daugiausia savivaldos lygmeniu: 1995 m., 1997 m. ir 2000 m. buvo renkamas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariu, 2000-aisiais keletą mėnesių buvo rajono vicemeras.

Tiesa, politikas jau tuomet bandė laimę nacionalinėje politikoje. Pavyzdžiui, pakartotiniuose 1997 m. rinkimuose į laisvą Seimo nario vietą V. Tomaševskis kandidatavo Vilniaus-Trakų apygardoje, tačiau tuomet dėl pernelyg mažo rinkėjų skaičiaus rinkimai neįvyko.

Kelias į sėkmę prasidėjo artėjant trečiajam tūkstantmečiui. 1999 m. V. Tomaševskis pradėjo vadovauti Lietuvos lenkų rinkimų akcijai, o 2000 m. laimėjo Seimo nario mandatą Vilniaus-Šalčininkų vienmandatėje apygardoje. Parlamento rinkimuose jam sekėsi 2004 m. ir 2008 m., abu pastaruosius kartus mandatą jis laimėjo pirmajame rinkimų ture.

2009 m. V. Tomaševskis iškovojo Europos Parlamento nario mandatą ir išvyko dirbti į Briuselį. Būtent Europos Parlamente V. Tomaševskis ėmė kaupti jėgas ir tarptautiniu mastu kritikuoti Lietuvą dėl neva pažeidžiamų lenkų tautinės mažumos teisių.

Pavyzdžiui, šių metų sausį Strasbūre prezidentei Daliai Grybauskaitei pristatant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai ataskaitą V. Tomaševskis užsipuolė Lietuvą dėl teismo skirtos baudos Šalčininkų savivaldybės administracijos direktoriui už dvikalbių lentelių nenukabinimą.

V. Tomaševskio vadovaujama partija ir jis pats pastaruoju metu vis patenka į Valstybės saugumo departamento (VSD) akiratį. Pavyzdžiui, VSD „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“ teigiama, kad siekdama įgyvendinti savo interesus Rusija išnaudoja Vilniaus krašto problemas, o kai kurių Vilniaus krašto lenkų bendruomenės lyderių veikla atitinka Rusijos interesus. „Rusijos ambasada Vilniuje išskirtinai aktyviai palaiko etniniu pagrindu suformuotų partijų vienijimąsi prieš rinkimus, bendrą „aktualių“ problemų viešinimą“, - rašoma dokumente.

VSD direktorius Gediminas Grina Seime viešai pareiškė, kad V. Tomaševskis yra patekęs į priešiškų interesų lauką, tačiau politikas, pasak jo, nesutiko susitikti su VSD pareigūnu ir išklausyti jo informacijos.

Po VSD direktoriaus pareiškimo V. Tomaševskis išplatino pranešimą, kuriame paneigė teiginį apie tariamą nenorą kalbėtis su Saugumo departamentu.

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10