Daugelį metų buvo pripažįstama, kad greitai įsisavinami angliavandeniai reikalingi organizmui. Ar tai tiesa, ar vertėtų vietoje jų pradėti valgyti riebalus?
© Shutterstock nuotr.

Septinto dešimtmečio viduryje grupė švedų fiziologų Stokholme atliko eksperimentą, po kurio iki pat XX a. pabaigos visi sportininkai – pradedant olimpiniais bėgikais, baigiant sportuojančiais ant bėgtakių sporto salėse laužė galvas, kiek svarbi mityba sportinei formai.

O prieš 130 m. prancūzų anatomas Guillaume‘as Benjaminas Amandas Duchenne de Boulogne sukūrė technologiją, pavadintą raumenų biopsija, kuris reiškia, kad iš paciento išoperuojamas mažytis audinio gabalėlis tolimesniems tyrimams. Anatomas ieškojo raumenų distrofijos, degeneratyvios raumenis naikinančios ligos, priežasčių. Šia liga suserga 1 iš 3 600 berniukų ir iki 12 metų atsisėda į neįgaliojo vežimėlį.

Švedų tyrėjai pirmieji panaudojo raumenų biopsiją sporto srityje. Tyrėjus domino, ar yra sąsaja tarp raumenų skaidulose esančio glikogeno ir greičio, kuriuo sportininkas gali nubėgti tam tikrą atstumą. 1967 m. buvo paskelbti rezultatai. Pasirodo, padidinus angliavandenių kiekį, galima padidinti ir glikogeno lygį. Trumpai tariant, sportininkai galėtų bėgti greičiau ir nubėgti didesnį atstumą.

„Tai buvo laikoma vienu didžiausių atradimų sporto moksle, – teigė Keiptauno universiteto profesorius Timas Noakesas. – Manome, kad dabar žinome, kas lemia bėgimo kokybę per maratonus – tai priklauso nuo to, kiek organizme yra glikogeno prieš bėgimą. Tai suteikė mums galios kaip mokslininkams. Galėjome pasakyti žmonėms – valgykite angliavandenių, jautėmės labai reikšmingi tai darydami.“

Tokiose programose rekomenduojama per dieną suvalgyti apie 500 -700 g, apie 7 – 12-ai kg kūno svorio. 10 kg atstumo bėgimui tai nebūtina, nes kūne pakanka glikogeno tokiam atstumui nubėgti. Na o elitiniams bėgikams, tą akimirka, kai jie išeikvoja kūne esančias glikogeno atsargas, būna nubėgus pusę maratono.

Mūsų tikėjimą angliavandenių nauda palaikė ir didžiulė bėgikų iš Rytų Afrikos sėkmė, kurie valgo krakmolingą maistą – ryžius, makaronus, lęšius, košes ir daržoves.

Tačiau ne visi tiki, kad viskas taip paprasta.

Pastarąjį dešimtmetį grupė mokslininkų suabejojo šia teorija. Jie tvirtina, kad optimalūs degalai sportui yra ne didelis angliavandenių lygis, o riebalai – mitybos balansas, pasiekiamas laikantis Abntingo ar naujosios Atkinsono dietos. Kūne natūraliai yra kur kas didesnės riebalų atsargos, o tai kai kam atrodo indikatorius, kad būtent riebalai yra trokštamas energijos šaltinis.

Po šešių savaičių valgant daug riebalų, organizmas ima deginti ketonus, o ne cukrus angliavandeniuose, tad gaunant tokį didelį degalų kiekį, įmanoma įveikti visą maratono atstumą ar net ultramaratoną nepritrūkus energijos.

Tad kas gi teisus? Sportininkų mitybos padalinio Australijos sporto institute profesorė Louise Burke teigia: „Didesnis dietos priemonių kiekis bus geresnis modelis optimaliai sportininkų mitybai nei vienas, visiems tinkantis sprendimas.“ Veikiausiai atsakymas priklauso nuo jūsų genetikos ir, greičiausiai, nuo amžiaus.

Etiopijos ir Kenijos bėgikai suvartoja daug angliavandenių, tačiau ne visų tokia medžiagų apykaita. T. Noakesas buvo angliavandenių šalininkas, bet galiausiai asmeninė patirtis paskatino suabejoti šia teorija. Būdamas aistringas maratonų bėgikas, jis susirgo antrojo tipo cukriniu diabetu.

„Maniau, sportuodamas būsiu sveikesnis, tik nesupratau, kad vartojau per daug angliavandenių savo fiziologijai, tai nubraukė visus privalumus“, – sakė jis.

T. Noakesas pasiekė tokį lygį, kai kūnas išskiria tokį didelį insulino kiekį, siekdamas perdirbti visą cukrų angliavandeniuose, kad tampa atsparus insulinui. Dėl pailginto atsparumo insulinui perkraunamos kasos ląstelės, kurios gamina insuliną, todėl ląstelės žūsta, išsivysto diabetas.

Angliavandenių kiekis, nuo kurio išsivysto atsparumas insulinui, kiekvienam asmeniui skirtingas. „Žmonėms, kurie jautrūs angliavandeniams ir labai greitai juos perdirba, angliavandenių dieta bus naudingas, – sako T. Noakesas. – Kenijos bėgikai, kurie yra labai liesi, tikrai patenka į šią kategoriją. Gaunu pranešimų iš bėgikų, kurie sako, kad laikydamiesi riebalų dietos nepasiekia geriausių rezultatų. Tačiau jeigu jūs atsparus insulinui, riebalų dieta jums tikrai naudinga.“

Senstant sulėtėja medžiagų apykaita, tad veikiausiai turėtume mažinti angliavandenių kiekį. Bet daugelis bėgikų baiminasi, kad perėjus prie didelio kiekio riebalų sumažės jų greitis.

Triatloninikams, dviratininkams, kuriems reikia daugiausia ištvermės, dieta su mažai angliavandenių ir daug riebalų naudinga, nes jie gali sukaupti kur kas didesnį energijos rezervą. Daugelis profesionalių dviratininkų per dieną suvartoja vos 150 g angliavandenių.

Tačiau pusmaratonių ir maratonų bėgikai, valgydami daug riebalų, bėga lėčiau. Galbūt yra limitas, iki kiek ketonų gali būti sudeginta ir patiekta į raumenis, kad žmogus galėtų bėgti greičiau. Ir vis tik T. Noakesas sako, kad tai pastebima tik tada, jei esate elito lygyje.

„Jei bėgsite maratoną 2 val. ir 10 min., tada greičiausiai reikės daug angliavandenių, kad palaikytumėte intensyvų lygį, bet jei bėgate ilgiau, nemanau, kad jums reikės (tiek angliavandenių).“

Pastaruoju metu populiarėjantis kompromisas yra „treniruokis lėtai, bėk greitai“ režimas, kuris patinka bėgikui iš Britanijos Steve‘ui Way, sidabro medalio laimėtojui Atėnų olimpinėse žaidynėse Mebui Keflezighi.

„Treniruojantis valgant mažai angliavandenių ir daug riebalų organizmas priverčiamas pakeisti dalį riebalų sunaudojimo ir treniruotis veiksmingiau, – aiškino elitinius bėgikus treniruojantis Steve‘as Magnessas. – Jei nesate pratęs prie riebalų, kūnui bus didesnis stresas. Bet kaip svorių kilnotojai didina svorius ir jų kūnai sutvirtėja, taip didėja mitochondrijų gamyba raumenyse ir imate greičiau bėgioti. Dieną prieš lenktynes privalgote daugiau angliavandenių, tad gausite greitos energijos, kurios reikia norint dideliu tempu prabėgti 26,2 mylios.“

Bet ar yra angliavandenių limitas, kurį galima suvartoti per dieną, net jei valgote prieš maratoną? T. Noakesas mano, kad nėra prasmės padauginti angliavandenių, nes organizmas tiesiog nesukaups tokių atsargų: „Per trumpą laiką suvartojus daug angliavandenių, padidėja motyvacija, gerai jaučiatės. Bet suvalgius per daug, jų nesukaupsite raumenyse, tad galiausiai bus gaminamas insulinas, kad sudegintumėte perteklių vėliau, kai ilsėsitės ir jų nebereikės.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Top naujienos

G. Paluckas rėžė koalicijos partneriams: reikia ne naikinti, o kurti (78)

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sukritikavo penktadienį...

Kiek studentai mokės už butus Vilniuje (49)

Rugpjūtis ir rugsėjis tradicinis būsto nuomos pikas miestuose, kuriuose yra aukštosios mokyklos....

Laukiniai reklamos vakarai: feisbuko žvaigždėms – savos taisyklės (51)

Praėjusią savaitę nuskambėjusi istorija, kai Lietuvos bankas viešai pabarė feisbuko...

Kraupi moters išpažintis: brolis pirma pardavė kiemo draugams, o toliau prievartavo pats (142)

Nuo savo praeities ji bėgo ilgai ir baisią paslaptį slėpė ir nuo mylimųjų, ir nuo vaikų,...

Pasiruoškite: vaizdas sostinės gatvėse skirsis kaip diena ir naktis (33)

Pirmąsias rugsėjo savaites eismas sostinėje taps kur kas intensyvesnis – į gatves išvažiuos...

(Ne)laimingoji turistė išgyveno jau trečiąją teroro ataką (6)

Po Europą keliaujanti jauna Australijos pilietė buvo įvykių epicentre, kai teroristai surengė...

Kas nutinka, kai po žeme sprogsta atominė bomba (4)

Egzistuoja daug būdų, kaip žemėje iškasti milžinišką duobę, tačiau neabejotinai pats...

Ar tai jau ženklas? „Valstiečių“ ministerijoje atsirado postas buvusiai V. Tomaševskio bendražygei (95)

Žemės ūkio ministro, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) atstovo Broniaus...

Dvejus metus laukta „Karklė“ prasidėjo: festivalininkai į linksmybes neskuba (8)

Penktadienio vidurdienį festivalis „ Karklė “ pagaliau atvėrė vartus. Ir nors palapinių...

Turistai iš JAV ir Vokietijos atvyksta į Lietuvą dėl neįprastos pramogos (9)

Jeigu artimiausią sekmadienį ir pirmadienį – rugpjūčio 20 dieną Vilniuje ir rugpjūčio 21...