Taryba bus sudaroma iš 9 arba 11 narių - tikslų tarybos narių skaičių nustatys aukštųjų mokyklų statutas. 1 tarybos narį skirs studentų atstovybė, 2 arba, jeigu tarybą sudaro 11 narių, 3 narius – dėstytojai ir mokslo darbuotojai; 1 – administracija ir kiti darbuotojai; 1 tarybos narį skirs švietimo ir mokslo ministras drauge su aukštosios mokyklos senatu.
Kitus 4 arba, o jeigu tarybą sudaro 11 narių, 5 narius siūlys juridiniai ir fiziniai asmenys iš žmonių, nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams. Šiuos tarybos narius skirs ir atšauks švietimo ir mokslo ministras. Universiteto rektorius ir kolegijos direktorius galės dalyvauti tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise. Iki šiol universitetuose rektorių renka jo pavaldiniai – Senato nariai.
Svarstant pataisas opozicija gąsdino, kad taip pažeidžiama aukštųjų mokyklų autonomija, per daug galių turės švietimo ir mokslo ministras. Atmesdamas pastabas, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tokius pasiūlymus vadino rektorių, o ne universitetų autonomija. Po diskusijų opozicijos pasiūlymams dėl valdymo kaitos nepritarta – įstatymo projekte liko nuostata, kad daugiausia galių turės nebe Senatas, o aukštosios mokyklos taryba.
Posėdžio pabaigoje dėl reformos principų diskutavo tik apie 30 parlamentarų. Įstatymo projekto pataisų svarstymus Seimas pratęs kitą savaitę. Mokslo ir studijų įstatymo pataisas Seimas turėjo svarstyti iki 18 val., tačiau Seimui balsavus, svarstymas prailgintas valanda.
Ilgiau dirbti parlamentarus ragino G. Steponavičius – pasak jo, įstatymas - Seimo atsakomybė, ir abiturientams kuo greičiau turi būti aišku, Seimas įstatymui pritaria, ar ne. Socialdemokratas Juozas Olekas atrėmė, kad nereikia gąsdinti – esą ar bus priimtas įstatymas, ar ne, tai su šių metų priėmimu į aukštąsias nesusiję. Pasak J. Oleko, jei Seimas įstatymo nepriims, galios dabar galiojantis įstatymas.
Prezidentas ragina reformos nevilkinti
Nevilkinti aukštojo mokslo reformos ketvirtadienį Seimo narius paragino prezidentas Valdas Adamkus.
“Reikia pagaliau ryžtis seniai pribrendusiai pertvarkai. Šiemet kartu su naujaisiais mokslo metais turi startuoti ir studijų reforma, paremta reikalingais teisės aktais", - prezidento poziciją dėl švietimo reformos ketvirtadienį BNS perdavė jo atstovė spaudai Rita Grumadaitė.
Ragindamas neatidėliojant priimti svarstomą Mokslo ir studijų įstatymą į Seimo narius kreipėsi Airijos lietuvių fotoklubas „Fotomanai.LT“. Laiške Seimo nariams reiškiamas susirūpinimas esama mokslo ir studijų padėtimi Lietuvoje, konstatuojama, kad Lietuvos mokslas ir studijos tampa vis mažiau patrauklūs Lietuvos geriausiems, jie vis dažniau renkasi studijas užsienyje, atsisako mokslininko karjeros Lietuvoje.
„Esame įsitikinę, kad Mokslo ir studijų įstatyme siūloma pertvarka yra didelis žingsnis į priekį siekiant spręsti užsisenėjusias problemas, atverti ateities Lietuvos mokslo ir studijų sistemos raidos perspektyvą“, - sakoma rezoliucijoje.
Numato paramą geriausiems
Aukštojo mokslo reformą numatančiame Mokslo ir studijų įstatyme numatyta valstybės parama gabiausiems moksleiviams. Geriausiai mokyklas baigę abiturientai gaus studijų krepšelį - 2009 m. tokių bus 21 tūkstantis: 11 tūkstančių universitetuose ir 10 tūkstančių kolegijose. Blogai besimokantis studentas po 2 metų studijų krepšelio neteks.
Negavę studijų krepšelio, tačiau norintys siekti aukštojo išsilavinimo, už studijas turės mokėti aukštosios mokyklos nustatytą pilną kainą.
Jiems žadama sudaryti galimybę imti valstybės remiamą paskolą. Iki 10 proc. geriausiai besimokiusių studentų galės susigrąžinti įmokas už mokslą ar negrąžinti paimtos paskolos studijų įmokai.
Daugiausia valstybė pasirengusi mokėti už pilotų ir menininkų rengimą - šių specialybių studijų krepšelis gali siekti per 18 tūkstančių litų.
Įstatymas numato ir aukštųjų mokyklų valdymo kaitą - universitetų valdymą iš Senato ketinama atiduoti iš aukštosios mokyklos tarybai. Aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija – jos taps viešosiomis įstaigomis.
ŠMM prognozuoja , kad įgyvendinus aukštojo mokslo reformą beveik du kartus padaugės studentų, kuriems visiškai nereikės mokėti už mokslą, daugiausia valstybės finansuojamų studentų, kaip ir iki šiol, rinksis Vilniaus ir Kauno universitetus, o bendras aukštųjų mokyklų skaičius mažės.
Pagrindinės studentų ir moksleivių organizacijos yra ne kartą pareiškusios, kad aukštojo mokslo reforma būtina ir negali būti atidėliojama.
Tuo tarpu Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) ne kartą ragino siūlomos reformos atsisakyti, rengė mitingus . Reformos palaikymo koncertą organizavo ir permainų aukštajame moksle šalininkai.
Reformai nepritaria daugiausia iš rektorių Lietuvoje uždirbančio Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriaus Romualdo Ginevičiaus vadovaujama Lietuvos universitetų rektorių konferencija.