Tai prognozuojama pirmadienį pristatytoje reformos padarinių analizėje.

Kaip pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, 2008 m. už studijas visiškai nemokėjo 12 tūkstančių pirmakursių, o 2009 m. tokių bus 21 tūkstantis. Būtent tiek skiriama vadinamųjų studijų krepšelių, kuriuos gaus geriausiai mokyklas baigę abiturientai.

Iki 10 proc. geriausiai besimokiusių studentų galės susigrąžinti įmokas už mokslą ar negrąžinti paimtos paskolos studijų įmokai. Atsižvelgiant į tai, pasak G. Steponavičiaus, po reformos nemokamos studijos bus garantuotos tam pačiam skaičiui studentų, kurį 2008 m. sudaro už mokslą visai nemokantys ir dalį kainos mokantys studentai.

Ministras aiškina, kad įvykdžius reformą palaipsniui didės studentų skaičius kolegijose ir profesinėse mokyklose - studentų skaičius aukštosiose mokyklose mažės. Anot G. Steponavičiaus, tai išspręs problemą, kad universitetuose ruošiami darbo rinkai neparuošti specialistai. Tokios tendencijos esą stebimos Suomijoje.

„Tai leis ir efektyviau naudoti resursus, nes koleginės studijos vidutiniškai kainuoja 20 proc. pigiau nei universitetinės“, - aiškino G. Steponavičius.

Prasti ŠU ir VPU studentai nemokamų vietų nebegaus

Naujos finansavimo tvarkos privalumą Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) įrodinėja pasitelkdama istorijos studijų krypties pavyzdį. Pagal dabartinę finansavimo sistemą, 2008 m. įstoję į istoriją Vilniaus universitete (VU) ir turėję žemesnį nei 17,68 kriterijaus balą, už studijas mokėjo. Tačiau, pavyzdžiui, Šiaulių universitete (ŠU) ir Vilniaus pedagoginiame universitetuose (VPU) istoriją nemokamai studijavo turintys gerokai kuklesnius įvertinimus. ŠU nemokamai mokęsi studentai turi vos 13,22 kriterijaus balą, VPU – 12,20.

„Ligšiolinė finansavimo sistema neteisinga ir neveiksminga, nes dalis geriausiai besimokančiųjų negaudavo valstybės finansavimo, o jį gavo santykinai blogiau besimokantysis“, - aiškino G. Steponavičius. „Manome, kad toks statiškas iki šiol egzistuojantis situacijos įtvirtinimas, kuomet aukštosios mokyklos turi įsitvirtinusios arba išsiderėjusios vietas, nesvarbu, kiek į jas pririnks studentų, aukštųjų mokyklų neskatino dirbti efektyviai. Jie pririnkdavo ir nemokamai studijuodavo studentai su mažesniais vidurkiais dėl neteisingumo. Veiksmingumo požiūriu tai blogai ir tai siūlome keisti“, - kalbėjo švietimo ir mokslo ministras.

Kaip rašoma reformos padarinių analizėje, šiuo metu 84 proc. įstojusiųjų renkasi du geografinius centrus – Vilnių ir Kauną, tačiau pakankamai stiprūs traukos centrai – Klaipėda ir Šiauliai. ŠMM prognozė nerodo esminio vietų persiskirstymo tarp Kauno ir Vilniaus, tačiau, anot ŠMM, ŠU ir KU turi potencialą išlaikyti pozicijas tik tada, jei modernizuos veiklą bei kooperuosis su kitais universitetais, regiono viešojo ir privataus sektorių atstovais.

„Aukštųjų mokyklų skaičius mažės – konsolidacija yra vienas iš reformos padalinių. Natūralu, kad finansavimas pagal aiškias, konkurencines, skaidrias taisykles veda link konsolidavimo lėšų prasme“, - sakė G. Steponavičius.

Todėl, pasak jo, norinčios išsilaikyti, pritraukti studentų aukštosios mokyklos turės arba daryti sprendimus viduje – atsisakyti kai kurių studijų programų, fakultetų – arba jungtis tarpusavyje. Štai Klaipėdoje dar iki reformos jungiasi dvi kolegijos, pora nusprendė jungtis Kaune.

Reformos padarinių analizėje prognozuojama, kad vidutiniu laikotarpiu sumažės nekokybiškų ir nepopuliarių studijų programų, o aukštosios mokyklos, kurias pasieks santykinai didesnis finansavimas, daugiau investuos į studijų kokybę – pavyzdžiui, samdys geriausiu dėstytojus, diegs modernius mokslo ir studijų valdymo metodus.