Nors Armėnija ir tapo sąjungos visateise nare, tačiau jai tenkančių narių valdančiosiose EAES institucijose skaičius laikinai liks mažesnis nei kitų valstybių - tik 2015 metų pabaigoje savo kadencijas baigs anksčiau paskirti Eurazijos ekonominės komisijos pareigūnai.
Armėnijai tenkanti muitų, taikomų įvežant prekes į EAES teritoriją, dalis sieks 1,13 proc. Savo ruožtu sumažės ir likusioms valstybėms tekusi dalis: Baltarusijos - nuo 4,7 iki 4,65 proc., Kazachstano - nuo 7,3 iki 7,25 proc., Rusijos - nuo 88 iki 86,97 procento.
Paslaugų teikimo srityje naujajai EAES narei iš karto pradeda galioti bendrosios sąjungos nuostatos, prekybos sferoje pokyčiai vyks palaipsniui dar iki 2022 metų.
2013 metais Armėnija atsisakė pasirašyti partnerystės susitarimą su Europos Sąjunga ir pasirinko EAES, todėl analitikams kilo įtarimų, kad Rusija galėjo priversti šalį priimti tokį sprendimą.
Duodamas interviu Turkijos naujienų agentūrai "The Anadolu Agency" Jerevane įsikūrusio Regioninių tyrimų centro įkūrėjas Ričardas Giragosianas teigė, kad, be Rusijos įtakos, buvo ir dar keli vidaus politikos veiksniai, privertę Armėnijos prezidentą Seržą Sargsianą atitolti nuo ES.
Šalies vadovas sakė, kad Armėnijos opozicijos partijos griežtai kritikavo galimybes jungtis prie ES, nes taip šalis sukeltų grėsmę svarbiems Armėnijos ir Rusijos tarpusavio ryšiams. "Vyriausybė nusprendė nerizikuoti saugumui svarbiais santykiais su Rusija ir nepasirašyti partnerystės sutarties su ES", - teigė prezidentas.
