Šiandien padėtis atrodo visai kitaip, pažymi „The Business Insider“.
„Geopolitika sugrįžo, – pateikdami kasmetinį „Eurasia Group“ didžiausių grėsmių sąrašą teigia I. Bremmeris ir Cliffas Kupchanas. – Prasidėjusiais 2015-aisiais metais didžiųjų pasaulio jėgų politiniai konfliktai yra aršiausi nuo Šaltojo karo pabaigos.“
Rusija, Kinija, „Islamo valstybė“ ir besivystančios rinkos kelia didelę grėsmę šiais metais, tačiau didžiausiu rizikos veiksniu yra Europa ir augantis politinis nestabilumas joje, teigia I. Bremmeris ir C. Kupchanas.
Pateikiame jų sudaryto didžiausių grėsmių 2015 metais dešimtuką:
1. Europos politika
„Vėl nerimaujama dėl Europos ekonomikos, tačiau nėra krizės jausmo, kuris priverstų politinius lyderius dirbti kartu“, – teigia I. Bremmeris. Be to, Europoje vis didesnį populiarumą įgauna prieš Europos Sąjungą pasisakančios partijos. Taip pat vis daugiau šalių yra nepatenkintos Vokietijos dominavimu Europoje.
Galiausiai, „Rusija ir „Islamo valstybė“ prisideda prie augančio nerimo dėl Europos saugumo“, – rašo I. Bremmeris.
2. Rusija
Nors Vakarų sankcijos ir smunkančios naftos kainos pakenkė Rusijai, jos neprivertė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pakeisti savo kurso Ukrainoje. Prastėjant Rusijos ekonominei padėčiai, V. Putino populiarumas priklausys nuo jo noro priešintis Vakarams. Dėl to Vakarų kompanijos ir investuotojai „veikiausiai taps taikiniais – realioje ir elektroninėje erdvėje“, sako I. Bremmeris.
3. Kinijos ekonomikos lėtėjimas
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas keičia šalies kursą link vartotojiškos ekonomikos, dėl ko šalies ekonomika augs lėčiau. Tai veikiausiai „turės mažai įtakos šalies viduje“, mano I. Bremmeris, tačiau „kils problemų vis ilgėjančiam sąrašui šalių, kurių ekonomikos priklauso nuo prekybos su Kinija“.
4. Finansų kaip ginklo naudojimas
Vašingtonas finansus – nuo prieigos prie kapitalo rinkų iki sankcijų – verčia tam tikru ginklu savo užsienio politikos tikslams pasiekti nenaudojant kariuomenės, teigia I. Bremmeris. Čia rizika yra ta, kad Jungtinės Valstijos gali pakenkti santykiams su sąjungininkais, ypač Europos šalims, o JAV kompanijos atsidurs tarp Vašingtono ir šalių, kurioms jis taiko sankcijas, kaip tarp girnų.
5. „Islamo valstybė“ už Irako ir Sirijos ribų
Nors „Islamo valstybės“ kovotojai susiduria su kariniu pasipriešinimu Irake ir Sirijoje, jų ideologija plinta po Artimuosius Rytus ir Šiaurės Afriką. „Šis tinklas natūraliai plėsis, atsiras atšakų Jemene, Jordanijoje ir Saudo Arabijoje. Dėl to didės grėsmė kaimyninėms šalims“, – pažymėjo I. Bremmeris.
6. Silpna dabartinė valdžia
Žmonės yra pavargę ir nusivylę. Dėl to, anot I. Bremmerio, prezidentai Brazilijoje, Kolumbijoje, Pietų Afrikoje, Nigerijoje ir Turkijoje susidurs su „aršia opozicija ir didelėmis kliūtimis“ siekdami įgyvendinti savo būsimą politinę darbotvarkę.
7. Strateginių sektorių stiprėjimas
Verslo sėkmė ar nesėkmė šiais metais itin priklausys nuo vyriausybių, kurios didžiausią dėmesį skirs politiniam stabilumui užtikrinti. Kartu su valdžia einančios kompanijos turės iš to naudos, o kitos nukentės, mano I. Bremmeris. „Matome tai Jungtinėse Valstijose, kur į nacionalinių saugumo priemonių įgyvendinimą įtraukos jau ir technologijų, telekomunikacijų ir finansų kompanijos“, – sako jis.
8. Saudo Arabija prieš Iraną
Konkurencija tarp Saudo Arabijos ir Irano tęsis, tačiau Vašingtonas (ir kiti) nenorės kištis. „Augantis nerimas dėl Irano branduolinių derybų rezultato šiais metais skatins šias dvi šalis per tarpininkus kurstyti neramumus kitose Artimųjų Rytų šalyje labiau nei anksčiau“, – mano ekspertas.
9. Taivanas ir Kinija
„Dėl vietinių politinių pokyčių Taivane įtampa santykiuose su žemynine Kinija šiemet tik didės, – mano I. Bremmeris. – Jeigu Pekinas matys, kad santykiai su Taivanu neveda prie pažangos ir susivienijimo, tuomet Pekinas veikiausiai nutrauks prekybinius ryšius ir investicijas.“
Jeigu Jungtinės Valstijos ims kištis, tuomet JAV santykiai su Kinija prastės.
10 Turkija
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas „ir toliau puldinės politinius oponentus ir sieks koncentruoti valdžią savo rankose bei keisti Turkijos politinę sistemą, – perspėja I. Bremmeris. – Tačiau šiemet jis vargiai įgis norimų galių. Dėl to politinės kovos taps vis aršesnės, didės politinio nenuoseklumo ir nestabilumo lygis.“
Pabėgėliai iš Sirijos ir Irako taip pat prisidės prie didesnio Turkijos politikos radikalėjimo, pabrėžia I. Bremmeris.
