„Darbo mugėje“ susiradau darbą, porą dienų keliavau darbuotis, tačiau darbo sutarties niekas pasirašyti taip ir neįteikė, vis žadėjo tai padaryti vėliau“, – pasakoja panevėžietis Artūras.
Vyro teigimu, Panevėžio teritorinės darbo biržos darbuotojai aiškino, esą jis pats kaltas, kad dirbo be darbo sutarties. Savo ruožtu darbo biržos atstovai dėl galimai nelegalaus darbo kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją (VDI). Pastaroji tikina pradėjusi patikrinimą.
„Pačiam net nesitiki. Vadinamojoje „Darbo mugėje“, į kurią atvyko darbdavys, darbo biržos atstovai ir 7–8 darbo ieškantys asmenys, išgirdau patrauklų darbo pasiūlymą. Buvo pasakyta, kad darbuotojų ieško Lietuvos-Lenkijos įmonė, už Panevėžio statanti logistikos centrą.
Pasiūlytas atlyginimas – 500 eurų (Panevėžyje tai yra tikrai neblogai), darbas nuo 8 iki 17 val., nemokamas maitinimas, kadangi darbai vyksta už miesto.Buvo pasakyta, kad darbuotojai bus nuvežami į objektą. Mums tereikėjo turėti savo aprangą“, – pasakoja Artūras.
Pašnekovo teigimu, kitą dieną darbų vadovas tris panorusius dirbti žmones nuvežė į vietą, kur statomas logistikos centras. Ten jau darbavosi trys žmonės. „Gavome šalmus ir pradėjome dirbti. Jokios darbo sutarties negavome, tikėjomės gauti už valandos ar dviejų, tačiau mums buvo pasakyta keletą dienų padirbti neoficialiai, nesijaudinti – esą bus sumokėta, o darbo sutartys bus pasirašytos kitą savaitę“, – kalba vyras.
Panevėžiečiui tapo neramu, todėl trečią dieną pranešė nepasirodysiantis darbe ir kreipėsi į darbo biržą, norėdamas pranešti, kad dirba nelegaliai. Pašnekovo teigimu, darbo biržoje iš pradžių juo nepatikėjo, o vėliau pasakė, jog pats yra kaltas, kad dirba nelegaliai: pirmą dieną turėjo išeiti iš darbo, negavęs sutarties.
„Tuomet aš nuėjau į darbo biržą ir paprašiau įmonės kodo bei pavadinimo. Juos gavęs patraukiau į Darbo inspekciją. Tačiau nei pagal kodą, nei pagal pavadinimą nieko nerado. Galiausiai, man sugrįžus į darbo biržą, darbuotojos internete surado informaciją, kad įmonė yra lenkų ir Lietuvoje nėra registruota.
Eidamas dirbti darbo biržos pasiūlytoje darbo vietoje kaip tik tikėjausi, kad tai bus normalus darbas ir labiau patikimas, nei susiradus laikraštyje, tačiau, pasirodo, klydau. Tikiu, kad vėliau būčiau įdarbintas, tačiau situacija manęs netenkino. Ten jau seniau dirbantys darbininkai apie savo darbo sutartis ir kitus dalykus nelinkę kalbėti, nors panašu, kad jie darbo sutartis jau turi, o mūsų sutarčių darbo birža sakė neturinti“, – tvirtina Artūras.
Darbo birža: kreipėmės į VDI
Panevėžio teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė patikino, kad darbo birža, gavusi informaciją apie galimai nelegalų darbą, nedelsdama kreipėsi į VDI.
„VDI pažadėjo išsiaiškinti minėtus klausimus. Bedarbis buvo informuotas, kad nelegalaus darbo klausimus sprendžia VDI, į kurią jam buvo pasiūlyta kreiptis. Mūsų turimais duomenimis, ši inspekcija atlieka patikrinimą.
Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriuje darbdavys „Galeon Polska“ (direktorius pateikė įmonės registracijos pažymėjimą) registravo statybininko montuotojo bei pagalbinio darbininko darbo vietas. Darbuotoja išsiaiškino, kad darbdavys registruotas Lenkijoje, vykdo darbus Lietuvoje ir pageidauja įdarbinti Lietuvos Respublikos piliečius terminuotam darbui – objekto statybai Panevėžio rajone. Atrankoje dalyvavo įmonės vadovas, kuris supažindino su darbo pobūdžiu bei sąlygomis. Šiuo metu sudarytos trys terimuotos darbo sutartys su darbo biržoje registruotais asmenimis“, – aiškina darbo biržos atstovė.
VDI vykdo patikrinimą
„Kaip informavo VDI Panevėžio skyrius, dėl šios įmonės ir galimai nelegalaus įdarbinimo fakto bus vykdomas patikrinimas. VDI Panevėžio skyriaus vedėjas Rimantas Trota pranešė, jog iš Lietuvos darbo biržos dėl šios sutarties buvo gautas paklausimas“, – tikina VDI Komunikacijos skyriaus vedėja Gabrielė Banaitytė.
LRT.lt pašnekovė pažymi, kad dirbti nepasirašius sutarties yra įstatymų pažeidimas, už kurį naudojantiems nelegalų darbą asmenims numatytos didelės baudos, o dirbantieji be darbo sutarties gali skaudžiai nukentėti, būti apgauti dėl atlygio.
„Deja, darbuotojai, ypač tie, kurie ilgai ieškojo darbo, sutinka ir palaukti darbo santykių įforminimo, ir būti keletą dienų „išbandomi“. Tačiau pabrėžtina, kad, vadovaujantis Lietuvos darbo įstatymais, dirbti galima pradėti tik pasirašius darbo sutartį ir apie naujus darbo santykius informavus „Sodrą“.
Lygiai tas pats pasakytina ir apie išbandymo laikotarpį – net jei jis numatytas ir vieną dieną, pirmiausiai turi būti pasirašyta sutartis, kurioje ir aptariamas išbandymo terminas bei kitos sąlygos. Jei nėra dokumento, iškilus nesutarimams tarp darbdavio ir darbuotojo (dažniausia – dėl darbo užmokesčio išmokėjimo), paprastai nukenčia pastarasis“, – aiškina G. Banaitytė.
Tai, kad su darbuotojų nebuvo atsiskaityta, pasak pašnekovės, įrodyti būna sunku, nes pirma reikia įrodyti paties darbo faktą. Be to, neoficiali statistika rodo, jog trys iš penkių nelegaliai dirbančių asmenų negauna sutarto darbo užmokesčio arba gauna mažiau nei buvo suderėta. Darbuotojas visuomet turi suklusti, jei darbdavys siūlo palaukti darbo sutarties ar keletą dienų padirbėti ir pasižiūrėti, ar darbas tinkamas – didelė tikimybė, kad ir kitose situacijose jis elgsis nesąžiningai, perspėja VDI specialistė.
