Naujausi ekspertų vertinimai rodo, kad verslo lūkesčiai Vokietijoje suprastėjo, o ekonomikos augimas bus mažesnis, nei prognozuota. Tuo metu visuomenėje jaučiama įtampa dėl energijos taupymo iniciatyvų.

Tačiau jos bus skausmingos ne tik gyventojams, bet ir Vokietijos pramonei, tik pradėjusiai atsigauti po koronaviruso pandemijos, suardžiusios tiekimo grandines.

Energetinės problemos sprendimas pareikalaus laiko

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje pridėjo vokiečiams naujų rūpesčių, o apie energetinę priklausomybę nuo Maskvos skaudžiai priminė situacija liepą, kai buvo sustojęs ir iki galo dabar neatkurtas rusiškų dujų srautas per dujotiekį „Nord Stream“.

Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Vokietija padarė strateginių klaidų, neįvertinusi galimybės, jog gali tekti gyventi be rusiškų dujų.

„Jau kurį laiką akivaizdu, kad Vokietija iš praėjusį dešimtmetį pirmavusios valstybės, kuri tempė į priekį visą euro zoną, tampa atsiliekančia su daugeliu struktūrinių problemų. Viena esminė problema – tai, aišku, energijos krizė, ir visiškas Vokietijos nepasiruošimas tapti nepriklausoma nuo Rusijos energijos išteklių“, – sako N. Mačiulis.

Nerijus Mačiulis

Jis pabrėžia, kad ši problema nėra lengvai išsprendžiama vien pastatant keletą suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų, nes ir suskystinimo pajėgumų trūksta.

„Lygiagrečiai eina ir kitos problemos, susijusios su nepaaiškinamu nei ekonominiais, nei loginiais argumentais sprendimu vienu metu atsisakyti ir atominių elektrinių, ir labai greitai pereiti prie atsinaujinančios energetikos, ir tuo pačiu mažinti iškastinio kuro suvartojimą“, – aiškina ekspertas.

Jo teigimu, vertėtų bent jau kuriam laikui palikti tebeveikiančias saugias atomines elektrines.

Be to, situaciją blogina ne tik energijos išteklių kaina, kurią turės mokėti Vokietija, bet ir fizinis elektros, dujų trūkumas.

„Kas reiškia – ir kam jau Vokietija ruošiasi, – kad kai kurios stambiosios pramonės įmonės bent jau žiemą turės kuriam laikui stabdyti veiklą. Ir tai reiškia, kad bendras Vokietijos ekonominis aktyvumas bus sumažėjęs, ekonomikos nuosmukio tikimybė yra labai didelė, tą rodo ir verslo lūkesčiai: ekonominiai sentimentai Vokietijoje šiuo metu yra žemesnio lygio nei buvo pandemijos pradžioje“, – komentuoja N. Mačiulis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mantas Gudas sako, kad Vokietija pateko į ypač sudėtingą padėtį, savotiškus vykdytos politikos spąstus.

„Jie yra papuolę į nepavydėtiną situaciją, į didžiules žirkles, spąstus tarp savo vykdytos valstybės politikos. Tas jų vokiškas „Wandel durch Handel“ (pokyčiai per prekybą), kad per prekybą diktatoriai, režimai gali būti laikomi dialoge, kontrolėje, kad įmanoma su tokiomis valstybėmis turėti tą ekonominį kontaktą – tai, švelniai tariant, nepasiteisino ir jie tą suprato“, – sakė ekonomistas.

Jie yra papuolę į nepavydėtiną situaciją, į didžiules žirkles, spąstus savo vykdytos valstybės politikos
M. Gudas

Jo teigimu, įšaldytas „Nord Stream 2“ projektas, peripetijos su „Nord Stream 1“ vokiečiams yra „tiesiog kaip šaltas dušas arba kūjis per galvą“, o šalis dabar gyvena didelio neapibrėžtumo sąlygomis.

„Ateina žiema ir sprendžiami klausimai, kad jeigu Rusija išlaikys savo griežtą retoriką arba, nepabijokime to žodžio, šantažą, tai gali būti taip, jog didžiosios chemijos pramonės įmonės turės stabdyti gamybą tam, kad energetinių resursų, konkrečiai, dujų, užtektų namų ūkiams.

Čia tiek politikai patiria didžiulį spaudimą iš pramonės įmonių, tiek ir pačios pramonės įmonės desperatiškai ieško sprendimų. Ir chemijos pramonėje nėra, kuo tas dujas greitu laiku pakeisti, nes tai yra medžiaga gaminti produktus“, – sakė LPK viceprezidentas.

Jis sutinka, kad Vokietijai vertėtų peržiūrėti savo sprendimus dėl atominės energetikos, tai galbūt sušvelnintų dabartinę situaciją.

Mantas Gudas

Ūkio augimo prognozės kuklesnės

Miunchene įsikūręs IFO ekonomikos tyrimų institutas pirmadienį paskelbė, kad Vokietijos verslo nuotaikos šį mėnesį pastebimai suprastėjo. Verslo klimato indeksas nukrito iki 88,6 punktų nuo birželį buvusių 92,2 ir pasiekė žemiausią lygį nuo pandeminių 2020 metų birželio. Pasak instituto, bendrovės baiminasi, kad vykdyti veiklą artimiausiais mėnesiais bus kur kas sunkiau. Jos mažiau patenkintos ir dabartine situacija.

Išbrangę energijos ištekliai ir dujų stygiaus rizika daro spaudimą ekonomikai, o „Vokietija yra ties recesijos slenksčiu“, teigia instituto prezidentas Clemensas Fuestas.

Gamyboje pesimizmas dėl ateities pasiekė aukščiausią lygi nuo 2020 metų balandžio, paslaugų srityje verslo aplinka pastebimai sumenko – nuotaikos pasikeitė net turizme ir apgyvendinimo sektoriuje, nors neseniai čia nestokota optimizmo. Prekyboje nėra nė vieno segmento, pozityviai žvelgiančio į ateitį.

Žemiau pateikiamos kai kurios pastarojo meto BVP augimo prognozės. Pavyzdžiui, Vokietijos centrinis bankas pastebimai jas sumažino. Pernai gruodį, tai yra, iki karo pradžios, reguliuotojas prognozavo šiems metams 4,2 proc. realaus BVP augimą, o kitiems – 3,2 proc. augimą. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) balandį prognozavo, kad Vokietijos ekonomika augs 2,1 proc., o kitąmet – 2,7 proc.

Palyginti, Europos Komisija (EK) vasaros prognozėse teigė, kad Europos Sąjungos ekonomika šiemet augs 2,7 proc., o kitąmet 1,5 proc. Euro zona, atitinkamai 2,6 proc. ir 1,4 proc.

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas N. Mačiulis sako, kad jeigu pandemijos pradžioje centriniai bankai ir vyriausybės galėjo išspręsti ekonomines problemas pinigų įliejimu, dabar yra kita problema – sunku fiziškai gauti papildomos energijos.

„Todėl jokių šviesių perspektyvų nėra, o yra ir daugybė kitų struktūrinių problemų, pavyzdžiui, tai, kad Vokietijos automobilių pramonės apimtys dabar yra maždaug tokio lygio, kokio buvo prieš ketvirtį amžiaus, tai irgi daug ką pasako.

Vėlgi, viena iš didžiausių visos euro zonos pramonės šakų ir dėl komponentų trūkumo, ir dėl „dyzelgeito“, ir iš viso to sekusių pasekmių – yra giliame nuosmukyje, tai nuvilnija ir per kitas pramonės šakas, kurios tiekia komponentus, medžiagas Vokietijos automobilių pramonei“, – aiškina N. Mačiulis.

Ekonomikos nuosmukio tikimybė yra labai didelė, tą rodo ir verslo lūkesčiai: ekonominiai sentimentai Vokietijoje šiuo metu yra žemesnio lygio nei buvo pandemijos pradžioje
N. Mačiulis

M. Gudo teigimu, po karo Ukrainoje pradžios ėmė trūkinėti ir Vokietijos verslo santykiai su Rusija.

„Pramonės įmonės ir sako, kad kai kurie projektai iš karto buvo nutraukti, atšaukti iš gamybos, kad nebegeneruotų daugiau nuostolių, nes matė, kad jų nerealizuos. Kai kurie įšalo, ieško būdų, kaip kažkokį projektą pabaigti“, – sako LPK viceprezidentas.

Anot M. Gudo, Vokietijos lūkesčiai gali atsiliepti ir Lietuvos gamintojams.

„Pramonės pirkėjų lūkesčiai, kurie labai tiesiogiai atsiliepia ir Lietuvos gamintojams, kurie gamina įvairius komponentus – tiek sunkiajai energetikos pramonei, tiek pavyzdžiui, miško, laivų pramonei, tiek įvairūs baldininkų projektai. Pasirodo, kad labai didelė dalis, įvedus sankcijas Rusijai, tų verslų, tų kontraktų nutrūko“, – sakė M. Gudas.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, paklaustas, koks būtų poveikis Lietuvai, jeigu Rusija visiškai užsuktų dujas Europai, sakė, kad būtų netiesioginis ekonominis poveikis.

„Mūsų pramonės produkcija ir eksportas yra labai smarkiai priklausomas nuo tokių rinkų kaip Vokietija. Jei būtų nuosmukis Vokietijos pramonėje, tai, be abejo, paliestų ir Lietuvos pramonę, gamintojus, kurie yra pakankamai gerai įsilieję į vertės grandines. Tai, aišku, turėtų įtakos šalies ekonomikai“, – interviu „Delfi“ sakė V. Sinkevičius.

Lietuvos verslo atstovai situaciją žino, bet nedramatizuoja

Mechaninių komponentų gamintoja Kauno „Baltec CNC Technologies“ (BCT) kol kas žvelgia į Vokietiją kaip į stabilią rinką, tačiau ir eksporto plėtros į ją kol kas neplanuoja – jau ir dabar ši šalis sudaro pusę įmonės eksporto. BCT beveik visą savo produkciją eksportuoja.

„Į Vokietijos rinką žiūrime kaip į stabilią (...). Nei labai sumažėjo, nei atsirado naujų galimybių mums asmeniškai. Džiaugiamės, kad mums pavyksta išlaikyti stabilius pardavimus toje srityje.

Mes norime šiek tiek diversifikuoti, tai nenorime tų 50 proc. labai auginti. Norime išlaikyti tas pozicijas, bet nematome prasmės ten daugiau plėstis“, – sako įmonės vadovas Evaldas Rimša.

„Kalbamės su klientais, kol kas pas juos prognozės stabilios, tarkime, artimiausiems metams, o kas bus po 5-10 metų, tai nesiimčiau prognozuoti“, – ateities perspektyvas apžvelgė jis.

Bendrovė gamina įvairius komponentus, daugiausia gamybiniams įrenginiams, staklėms.

Lauko baldus gaminančios Zarasų bendrovės „Akadas“ generalinis direktorius Karolis Vitas sako, kad visoje Europoje matyti paklausos sumažėjimas, tad Vokietija, į kurią eksportuota iki 20 proc. bendrovės produkcijos, nėra išimtis.

„Labai sumažėjo mūsų produkcijos eksportas į Vokietiją, palyginti su praeitais metais. Bet tai lėmė tam tikri kiti niuansai: mūsų atveju tai buvo toks nestandartinis – mes turėjome užsakymų, tačiau tų užsakymų negalėjome įgyvendinti dėl užpildytų sandėlių“, – sakė K. Vitas.

Jis paaiškino, kad bendrovė neprekiauja tiesiogiai Vokietijos rinkoje, o gamina tiekėjams, šie ją ir parduoda.

„Daugiau mažiau visi prognozavo tokius arba geresnius metus negu 2021-ieji, kurie buvo palyginti nuostabūs, tikrai rekordiški, sakyčiau, „žiauri“ paklausa ir maža pasiūla. Bet kai viskas apsivertė 180 laipsnių, tai sandėliai tiesiog nebejudėjo, visi prekybininkai, gamybininkai apsivertė arba žaliavomis, arba medžiagomis“, – aiškino jis.

K. Vitas pažymėjo, kad paklausos sumažėjimą pajuto jau nuo pavasario. Tiesa, jis sako, situacijoje problemos nematantis.

„Nes jau eilę metų nebespėjame įgyvendinti visų į mus besikreipusių klientų poreikių. Tai manome, kad dabar bus tas metas, kada turėsime progos patenkinti ir kitų, naujų klientų poreikius ir užsakymus“, – teigia jis.

Vokietijos automobilių pramonės apimtys dabar yra maždaug tokio lygio, kokio buvo prieš ketvirtį amžiaus, tai irgi daug ką pasako
N. Mačiulis

N. Mačiulis teigia, kad Vokietijos problemos turėtų paliesti Lietuvą.

„Tiesiogiai ir palies. Žiūrint į lietuviškos kilmės prekių eksportą, tai Vokietija yra pirma rinka, didžiausia Lietuvos rinka, daugiau negu dešimtadalis visų lietuviškos kilmės prekių yra eksportuojama į Vokietiją.

Tai kol kas tos problemos nesimatė, bet jeigu iš tiesų stos Vokietijos pramonė, atsidurs nuosmukyje, tai matysime ir daugelio eksportuojamų į Vokietiją lietuviškų prekių, tų pramonės šakų augimo sulėtėjimą, o gal ir nuosmukį“, – sako ekonomistas.

Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos eksporto augimas pernai išliko aukštas.

„Įdomu tai, kad tos problemos lyg ir turėjo matytis Lietuvoje, nes Vokietijos pramonė jau traukiasi pastaruosius kelerius metus, bet vis tiek Lietuvos eksporto augimas išliko labai įspūdingas ir praėjusiais metais, ir šiais metais išlieka. Galima turbūt spėti, kad dalis eksportuotojų randa naujas rinkas ir tuos praradimus Vokietijoje kompensuoja eksportu į kitas šalis“, – sakė N. Mačiulis.

M. Gudas primena pastarųjų metų Lietuvos užsienio politiką ir perspėja dėl vokiečių požiūrio į ją.

„Ką yra tekę iš pramonės įmonių girdėti, kad jie žymiai atsargiau vertina visą plėtrą Lietuvoje su savo investicijomis. Nelabai vokiečiams patiko tas mūsų Taivano klausimas ir jiems Kinija yra viena iš strateginių rinkų ir Kinijos reakcija į mūsų tam tikrus politinius sprendimus jiems kelia didžiules rizikas, jie nenori rizikuoti dideliais kontraktais, kiekiais, ypač automobilių pramonė, energetikos pramonė“, – sakė jis.

„Turime suvokti vieną labai svarbų momentą, kad nuomonė apie Lietuvą yra susvyravusi“, – atkreipia dėmesį M. Gudas.

Žemiau iliustruojamas Vokietijos užsienio prekybos balansas. Gegužę eksportas mažėjo 0,5 proc. (palyginti su balandžiu, bet augo 11,7 proc. palyginti su pernai geguže) iki 125,8 mlrd. eurų, o importas didėjo, atitinkamai, 2,7 proc. ir 27,8 proc. iki 126,7 mlrd. eurų. Gegužę matyti neigiamas 1 mlrd. eurų prekybos balansas (įvertinus sezoniškumą).


Vokietijos eksportas į Rusiją toliau smunka. Gegužę eksportuota prekių už 1,1 mlrd. eurų, tai 50,9 proc. mažiau nei 2021 metų gegužę. Tačiau palyginti su šių metų balandžiu augimas siekė 35,6 proc. (apie 296 mln. eurų). Tai daugiausiai lėmė išaugęs farmacijos produktų eksportas į Rusiją (augo 215 mln. eurų).

Kvietimai taupyti kelia įtampų visuomenėje

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) praėjusią savaitę skelbė, kad Vokietijos ekonomikos augimas aukštų energijos kainų kontekste bus mažesnis nei praėjusiais metais.

Pasak šios institucijos, 2022 metų pradžioje šalies ekonomika rodė atsigavimo ženklus, tiekimo grandinių problemos švelnėjo, paslaugų sektorius pradėjo atsigauti. Tačiau viskas pasikeitė po vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje.

„Energijos kainos ir infliacija pakilo, vartotojų pasitikėjimas krito, užsienio paklausa Vokietijos eksportui sumažėjo (...). Neapibrėžtumas išlieka didelis. Didžiausia grėsmė – likusio Rusijos dujų eksporto į Europą nutraukimas, kuris galėtų lemti pastebimą Vokietijos ekonomikos aktyvumo sumažėjimą ir infliacijos augimą.

Karo tąsa ir atsinaujinantys COVID-19 užsikrėtimai gali suintensyvinti tiekimo grandinių pertrūkius“, – apibendrina TVF.

Vokietija yra ties recesijos slenksčiu
C. Fuestas, IFO

Energijos kainoms drastiškai pakilus, Vokietijos Federalinė tinklo agentūra apskaičiavo, kad mėnesio šildymo sąskaitos dėl sumenkusio Rusijos dujų importo kitąmet gali išaugti trigubai, praneša vokiečių transliuotojas „Deutsche Welle“ (DW). Perspėjimai ir raginimai taupyti jau ima kelti įtampų visuomenėje.

Ekonomikos ministras Robertas Habeckas paragino vokiečius taupyti energiją visur, kur tik galima, įspėdamas, jog energijos kainos vienam namų ūkiui šią žiemą gali augti keturių skaitmenų ribose – daugiau kaip 1000 eurų, praneša „The Local (thelocal.de).

Frankfurtas

DW pateikia pavyzdį, kad rytinėje Saksonijos žemėje esančio miestelio Dipoldisvaldo gyventojams pranešta, jog karštas vanduo bus prieinamas anksti ryte, vidurdienį ir vakare, nes esą reikia taupyti energiją žiemai. Tai įžiebė diskusijų internete, o kai kurie federalinės vyriausybės ministrai pavadino situaciją neteisėta.

Tačiau žmones slegia ne tik energijos kainų augimas, bet ir infliacija apskritai, nors centrinė valdžia ir pristatė pagalbos priemonių labiausiai pažeidžiamiems namų ūkiams bei likvidumo sprendimų verslui.

„Destatis“ liepą paskelbė, kad birželį (palyginti su pernai tuo pačiu mėnesiu) infliacija siekė 7,6 proc. (arba 8,2 proc. pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI)), tai kiek mažesnis rodiklis, nei gegužę (7,9 proc. arba, atitinkamai, 8,7 proc.). Gegužės metinės infliacijos lygis yra didžiausias Vokietijoje nuo 1973-1974 metų.

Agentūros teigimu, pagrindinės kainų augimo priežastys birželį tebebuvo energijos kainos. Tačiau pirmąjį vasaros mėnesį infliaciją švelnino pristatytas 9 eurų bilietas naudotis viešuoju transportu, pavyzdžiui, traukiniais – tai valstybinė subsidija, kuri galioja ik rugpjūčio pabaigos. Vien energijos produktų infliacija birželį siekė 38 proc. (palyginti su 2021 metų birželiu).

Vokietijos centrinio banko (Bundesbank) teigimu, šalies ekonomika trečiąjį metų ketvirtį veikiausiai augs lėčiau, nei tikėtasi birželį, o rugsėjį ji gali patirti naują infliacijos bangą, nes baigs galioti vyriausybės subsidijos degalams ir minėtas lengvatinis transporto bilietas, pranešė „Reuters“.


„Destatis“ teigimu, aukšta infliacija lėmė, kad realios pajamos Vokietijoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2021 metų paskutiniu ketvirčiu, mažėjo 1,8 proc. Kita vertus, nuo spalio Vokietijoje augs minimalus valandinis atlyginimas, sieksiantis 12 eurų. (Lietuvoje minimali valandinė alga nuo sausio didėjo iki 4,47 euro).

Europos Komisijos prognozėse vidutinė metinė infliacija ES šiemet bus 8,3 proc., o kitąmet 4,6 proc., tuo metu euro zonoje, atitinkamai, 7,6 proc. ir 4 proc.

EK Vokietijai prognozuoja, kad trečiąjį ketvirtį šalies ūkis turėtų nestipriai paaugti, tačiau bendras augimas bus prislopintas. Namų ūkių perkamąją galią neigiamai veikia infliacija. Savo ruožtu, pramonė turi daug nebaigtų užsakymų, tačiau jų realizavimą stabdys problemos tiekimo grandinėje ir vis augančios kainos.

Kalbant apie nedarbo lygį, birželį fiksuotas darbo neturinčiųjų augimas 133 tūkstančiais žmonių, palyginti su geguže – nuo 5 iki 5,3 proc. „Bloomberg“, remdamasis Federaline užimtumo agentūra, skelbia, kad skaičių išaugino pabėgėliai iš Ukrainos.

Vokietija iš praėjusį dešimtmetį pirmavusios valstybės tampa atsiliekančia su daugeliu struktūrinių problemų
N. Mačiulis

Tuo metu Nyderlandų banko grupė ING liepą paskelbtoje apžvalgoje teigia, kad karas pakeitė viską, o Vokietijai techninė recesija gali būti sunkiai išvengiama, didžiausią pažeidžiamumą analitikai mato energijos sektoriuje.

Ar vokiečiai toliau laikysis savo pragmatizmo ir „Realpolitik“?

Pasiteiravus, ar pasikeis Vokietijos politikos kursas naujame geopolitiniame kontekste, M. Gudas teigia, kad tai ypač platus politinis, kultūrinis ir net filosofinis klausimas. Vokietijoje dirbęs, Šveicarijoje studijavęs analitikas nelinkęs manyti, kad vokiečių mentalitetas pastebimai pasikeis.

„Manau, kad pas juos giliai kraujyje tas pragmatinis aplinkos suvokimas, jis eina ir iš jų protestantiško tikėjimo ir kur mes, lietuviai, „šiaurės italai“, labiau tuo vertybiniu principu vadovaujamės, jie labiau šalto proto ir naudos principais, tai aš sakyčiau, kad atsakymas bus per vidurį“, – svarsto LPK viceprezidentas.

Jis svarsto, kad tam tikrų išvadų bus padaryta: tarkime, į kompanijų rizikos planus bus įtrauktos situacijos, kurios dar prieš metus atrodė neįmanomos. Kita vertus, ekspertas linki vokiečių politikams dėl energetikos iššūkių nenusileisti ir neiti į tuos kompromisus, kurie gali būti pavojingi rytų Europai.

„Linkėčiau jiems nepalūžti ir nepriimti sprendimų, kurie geopolitiškai rytų Europos valstybėms būtų nenaudingi, einant į tam tikrus kompromisus ir paskui grįžtant prie to business as usual formato, – tikrai linkėčiau, bet manau, kad mes, kaip rytų europiečiai, turėsime nuolatos dirbti šitą darbą, kad ta atmintis nebūtų trumpa“, – įspėjo M. Gudas.