334 straipsnių
Birželį Europos centrinis bankas (ECB) po ilgos pertraukos sumažino bazines palūkanas, tačiau šį ketvirtadienį, vyksiant dar vienam susirinkimui, pakartojimo nesitikima. Ekonomistai teigia, kad šiuo metu nerimą kelia infliacijos rodikliai, tai ir privers sustoti ECB. Visgi, sprendimų tikimasi kitais...
Pirmieji euro zonos įverčiai parodė, kad 2024 m. gegužę prekyboje su likusiu pasauliu susidarė 13,9 mlrd. eurų perteklius, skelbia Eurostatas. 2023 m. gegužę prekyboje su likusiu pasauliu buvo pastebimas 0,4 mlrd. eurų deficitas.
Naujausi euro zonos pramonės rodikliai gerų žinių neatnešė ir indikuoja apie vėl sulėtėjusį atsigavimo ciklą. Nors Lietuvos gamintojai iki šiol iššūkių kupiną situaciją vertė naujomis galimybėmis, panašu, kad mūsų šalies pramonės atsigavimas taip pat po truputį išsikvepia. Ar pavyks išlaikyti augimo...
Per 20 metų algos ir pensijos augo penkis kartus, tačiau kalbinti gyventojai tikina, kad to dar neužtenka. Savo ruožtu Lietuvos bankas skaičiuoja, jog turtingus europiečius pasivysime tik per 13 metų.
Beveik kas trečias lietuvis dėl išaugusių kainų gali nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų, rodo „Citadele“ banko Baltijos šalyse inicijuota apklausa. Tačiau lietuvių požiūris išlieka pozityviausias iš Baltijos šalių gyventojų – tautiečiai mažiausiai jaučia infliacijos spaudimą, pakilusias palūkanas ...
Sulėtėjus maisto ir energijos kainų augimui, metinė infliacija euro zonoje birželį sumažėjo, antradienį parodė oficialūs duomenys.
Jei euro zonos pramonės sektorių pabandytume įsivaizduoti kaip žmogaus organizmą, tai jos širdis būtų Vokietija, į kurią iš kitų euro zonos šalių suteka kraujas – tarpiniai produktai. Šiuo metu euro zonos pramonės širdis patiria permušimus, neretai krenta spaudimas.
Vis daugiau išankstinių indikatorių prognozuoja, kad Europos Sąjungos (ES) ekonomikos stagnaciją netrukus pakeis atsigavimas. Vis dėlto, situacija skirtinguose sektoriuose smarkiai skiriasi, o pramonės sektorius ir toliau sunkiai laikosi, nepaisant gerėjančios ekonominės aplinkos. Panašu, kad šį kar...
Giannis Moschosas gerai prisimena tas juodąsias dienas. Ekonomika sugriuvusi, pašliję verslo santykiai, jo šalis tapusi pajuokos objektu.
Europos Centriniam Bankui (ECB) šią savaitę sumažinus bazines palūkanų normas, ekonomistai teigia, kad tai padrąsinantis signalas rinkai, kurio buvo tikėtasi jau kurį laiką. Taip pat, anot jų, šiais metais galima tikėtis dar bent vieno palūkanų normų sumažinimo.
Makroekonominiai duomenys ir Europos Centrinio Banko (ECB) valdančios tarybos komunikacija rodo, kad šią savaitę centrinis bankas palūkanų normas sumažins ketvirtadaliu procentinio punkto. Kokie veiksniai lems tolimesnį palūkanų normų mažėjimą ir kiek jos galėtų sumažėti?
„Citadele“ banko ekonomistai atnaujino Baltijos šalių ekonomikos prognozes. Lietuvoje ir toliau numatomas 2 proc. BVP padidėjimas, tačiau nuo 1,7 proc. iki 1,2 proc. sumažinta infliacijos prognozė.
Oficialiais penktadienį paskelbtais duomenimis, metinė infliacija euro zonoje gegužę padidėjo labiau nei prognozuota, tačiau vis tiek tikimasi, kad Europos centrinis bankas kitą savaitę turėtų sumažinti savo palūkanų normas.
Euro zonos ekonomika nekantrauja, kad vartotojai ryžtingai pademonstruotų pasitikėjimą ir pagaliau prasidėtų ilgai lauktas atsigavimas.
Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba birželio pradžioje įvyksiančiame posėdyje greičiausiai sumažins pagrindinę palūkanų normą 25 baziniais punktais, ketvirtadienį pasirodžiusiame interviu pasakė ECB prezidentės pavaduotojas Luisas de Guindosas.
ES trečiadienį pranešė, kad 2024 m. infliacija euro zonoje turėtų būti mažesnė nei pirmiau prognozuota, o prognozių dėl augimo nepakeitė, nepaisydama visame pasaulyje egzistuojančio neapibrėžtumo.
Pirmąjį šių metų ketvirtį apyvartoje esantis pinigų kiekis toliau mažėjo tiek Lietuvoje, tiek visoje euro zonoje. Toks reiškinys tęsiasi jau pusantrų metų, Europos Centriniam Bankui (ECB) atsisakius skatinamosios monetarinės politikos, pradėjus kelti bazines palūkanų normas ir nutraukus kiekybinio s...
Šiemet gyventojų perkamoji galia atsigauna, darbo rinka yra gana stabili, o pramonės gamyba taip pat po truputį lipa iš duobės. Tą rodo ir per pirmą ketvirtį 0,8 proc. padidėjęs šalies BVP – toks augimo tempas buvo istoriškai įprastas per pastarąjį dešimtmetį. Tačiau nesinori per anksti džiaugtis ir...
Oficialiais antradienį paskelbtais duomenimis, euro zonos ekonomika pirmąjį 2024 m. ketvirtį išaugo labiau nei prognozuota.
Dėl „vis tvirtesnio“ augimo paslaugų sektoriuje euro zonos verslo aktyvumas balandį padidėjo, antradienį parodė vienas atidžiai stebimas rodiklis.
