40 straipsnių
Įtraukusis ugdymas yra ugdymo metodika, siekianti užtikrinti, kad visi mokiniai, nepriklausomai nuo jų gebėjimų, poreikių ar iššūkių, turėtų galimybę mokytis ir tobulėti bendrojo lavinimo aplinkoje kartu su savo bendraamžiais. Tai ugdymo forma, kuri ne tik sutelkia dėmesį į specialiųjų poreikių mokinius, bet taip pat skatina visos mokyklos bendruomenės įtrauktį ir lygybę.
Pagrindiniai įtraukaus ugdymo principai:
Prieinamumas:
Įtraukusis ugdymas užtikrina, kad mokyklos aplinka, mokymo priemonės ir ugdymo turinys būtų pritaikyti visiems mokiniams. Tai gali apimti fizinės aplinkos pritaikymą, pvz., rampų įrengimą, mokymo programų pritaikymą ir kitų mokymo metodų taikymą.
Diferencijavimas:
Mokymo medžiaga ir metodai yra pritaikomi pagal individualius mokinių poreikius ir mokymosi stilius. Tai reiškia, kad mokytojai turi taikyti įvairias strategijas, kad mokiniai galėtų pasiekti geriausių rezultatų.
Bendradarbiavimas:
Įtraukusis ugdymas skatina mokyklos personalą, tėvus, specialistus ir pačius mokinius bendradarbiauti, kad būtų sukurta palaikanti ir supratinga mokymosi aplinka. Tai taip pat apima specialistų, tokių kaip logopedai, psichologai ar socialiniai darbuotojai, dalyvavimą mokyklos veikloje.
Socialinė įtrauktis:
Įtraukusis ugdymas siekia ne tik akademinių tikslų, bet ir socialinių. Jis skatina visus mokinius dalyvauti mokyklos gyvenime, bendradarbiauti su bendraamžiais ir kurti socialinius ryšius.
Visų gebėjimų pripažinimas:
Įtraukusis ugdymas remiasi nuostata, kad visi mokiniai turi unikalius gebėjimus ir potencialą, kurį reikia atpažinti ir puoselėti.
Politikos ir praktikos derinimas:
Įtraukusis ugdymas yra palaikomas politikos lygiu, kuris reikalauja aiškių mokyklų sistemų, kurios remia šį ugdymo metodą. Tai apima ir tinkamą mokytojų rengimą bei išteklių paskirstymą.
Įtraukiojo ugdymo nauda:
Socialinė integracija:
Skatina toleranciją, supratimą ir draugiškus santykius tarp visų mokinių.
Individualizuotas mokymasis:
Pritaikant ugdymą pagal individualius poreikius, mokiniai gali mokytis efektyviau.
Gebėjimų atpažinimas:
Įtraukusis ugdymas padeda atpažinti ir išnaudoti kiekvieno mokinio stipriąsias puses.
Visuomenės pokyčiai:
Skatinant įtraukumą mokykloje, formuojama labiau tolerantiška ir įvairiapusė visuomenė.
Įtraukusis ugdymas reikalauja nuolatinio darbo, resursų ir atsidavimo tiek mokyklos personalo, tiek visuomenės, tačiau jo nauda yra labai reikšminga tiek individualiam mokinių vystymuisi, tiek visos bendruomenės gerovei.
„Įtraukusis ugdymas yra ne tik graži, bet ir labai svarbi idėja. Kiekvienas vaikas yra svarbus ir turi teisę mokytis įtraukioje aplinkoje“, – sako Lietuvoje viešėjusi JAV Betelio universiteto prof. dr. Katie Bonawitz, visą savo karjerą padedanti kurti programas, kad įtrauktis veiktų mokyklų, univers...
Mokykloms nuo rugsėjo pirmosios ruošiantis priimti vaikus su specialiaisiais poreikiais, susizgribta, kad mokytojų pradinei idėjai įgyvendinti pakankamai nėra. Seime skubiai inicijuojami pakeitimai, kad nebeliktų įpareigojimo dirbti dviem mokytojams klasėje, jei joje yra vaikas su dideliais ir labai...
Jeigu klasėje nebus vaikų, su kuriais sudėtingiau, taps lengviau. Su tokiu požiūriu nuolat kovoja du vaikus su specialiaisiais poreikiais – ketvirtoką su disleksija ir pirmoką su autizmo spektro sutrikimu – auginanti šeima. Dar neaiškiau jiems tampa susimąsčius apie ateitį, kai šiems vaikams teks la...
Ne visi vaikų su individualiaisiais poreikiais tėvai nori, kad jų vaikai mokytųsi bendrojo ugdymo mokyklose. Vieni iš jų – autistiško berniuko Marijaus tėvai klaipėdiečiai Margarita ir Valentinas. „Įtraukusis ugdymas yra dar viena tragikomiška mūsų švietimo sistemos vyšnia ant torto, – tiesiai švies...
Po straipsnio apie tai, kaip mama ieškojo mokyklos savo autistiškam vaikui, Delfi sulaukė nemažai reakcijų iš Antakalnio progimnazijos bendruomenės – tiek čia dirbančių specialistų, tiek vaikų su individualiais poreikiais tėvų. Primename, jog šios įstaigos direktoriaus pavaduotoja ugdymui mamai, bes...
Įtraukusis ugdymas tampa vis aktualesne tema, nes pastaruoju metu ugdymo įstaigose sparčiai daugėja vaikų, kuriems reikia vienokios ar kitokios pagalbos. Tačiau susidaro įspūdis, kad iki galo ne visiems aišku, kuo būtent įtraukusis ugdymas skiriasi nuo integracijos į visuomenę, kurią jau darome ne v...
Norėčiau pasidalinti savo, kaip sunkią negalią turinčio vaiko mamos, nuomone apie dabartinę švietimo sistemą. Esu įsitikinusi, kad visame šiame tarpinių patikrinimų skandale visiškai ne ten ieškome problemos šaknų.
Jau greit šimtmetį skaičiuosianti Kauno Jono Laužiko mokykla buvo pirmoji Lietuvoje pagalbinė mokykla intelekto negalių turintiems moksleiviams. Dabar reiktų sakyti, kad mokykla skirta mokiniams, turintiems individualiųjų poreikių. Tačiau ilgainiui pasikeitė ne tik terminai – svarbiausia, kad pakito...
Mokytojo padėjėjo darbas su vaikais, turinčiais individualių poreikių, ne tik kupinas iššūkių, bet ir menkai mokamas. Vienam garsiam psichologui, tvirtinusiam, kad jų gėdijasi ir patys vaikai, nutarėme pasikalbėti su penkiais skirtingų mokymosi įstaigų mokytojų padėjėjais. Jie pasakoja, kaip yra iš ...
Vaiką, kuriam nustatytas autizmas, auginanti mama eina kryžiaus kelius, niekur negalėdama gauti mokyklos sūnui Vilniuje. Savivaldybė kviečia tėvus, kurie patiria problemų, kreiptis ir konsultuotis su jų specialistais.
Šiandien ugdymo įstaigose dirba daugiau nei 4 tūkst. mokytojų padėjėjų, padedančių mokytis vaikams, turintiems individualių poreikių. Pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT), įvertinusi vaiko mokymosi sunkumus, nustato, kokia ir kiek laiko vaikui turi būti teikiama padėjėjo pagalba, – pagal tai dirbam...
Rudenį Lietuvoje įsigalios įtraukiojo ugdymo modelis, pagal kurį švietimo įstaigos privalės priimti specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Kai kurios mokyklos atvirai sako, kad įtraukusis ugdymas joms tampa nepakeliama našta, tačiau ką daryti tėvams, kurie nori, kad jų vaikas galėtų augti ir mokytis...
Vilnietės Vilijos ir jos sūnaus Martyno istorija parodo, kad rankų negalima nuleisti, reikia pakovoti, kad autistiški vaikai nebūtų kaip šiukšlės mėtomi iš vienos įstaigos į kitą. Šiandien vis dar daug mokyklų purtosi „nepatogių“ vaikų, ir ne tik autistiškų. Septynerių Martynas, kuris taip laukė rug...
„Tai yra labai didelė žala visai Lietuvos švietimo sistemai, kadangi tie vaikai išbalansuoja, nėra jokio darbo, krenta pažymiai, negalima susikaupti. Reikia turėti blaivaus proto – mes negalime diskriminuoti ir tų, kurie neturi poreikių, nes jų teisės čia išvis nėra aptartos. Suprantu tėvų nuoskaudą...
Bendraujant su ką tik 22-ąjį gimtadienį atšventusia didžiaake linksmuole Valerija Borisova sunku patikėti, kad ji turi sudėtingą negalią. Šiuo metu šis „pozityvo užtaisas“ studijuoja specialiąją pedagogiką VDU Švietimo akademijos II kurse, dirba mokykloje, užsiima bėgimu su triračiais, dalyvauja švi...
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nepalaiko grupės parlamentarų inicijuojamų pataisų, kuriomis siūloma daliai mokyklų sudaryti galimybę apsispręsti, ar priimti specialiuosius ugdymo poreikius turinčius vaikus. Nors ministerija sutinka su kai kuriais įstatymo rengėjų argumentais, tačiau a...
„Kai buvau 6-erių, vertinimo komisija nusprendė, kad, jei sėdžiu vežimėlyje, tai ir mokytis negaliu. „2 + 2 jis dar suskaičiuos, tačiau daugybos lentelės tikrai neišmoks“, – tuomet buvo pasakyta mano tėvams. Laimė, jie tuo nepatikėjo. Kaip nepatikėjo ir mano mokytoja Vaiva, savo iniciatyva mane lank...
Priešinantis įtraukųjį ugdymą stabdančioms Šveitimo įstatymo pataisoms, Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) kartu su Lietuvos negalios organizacijų forumu (LNF) ir Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija Seime rengia apskritojo stalo diskusiją, kurios metu siekiama įgarsinti argumentus, kodėl ...
Į redakciją kreipėsi vilnietė, dviejų vaikų mama Agnė. Vienam jos vaikų diagnozuotas autizmo spektro sindromas. Agnė su vyru pradėjo domėtis, į kurią ugdymo įstaigą reikės vesti vaiką, kokios jose sąlygos ir galimybės. Šeima nusprendė paskambinti į kelis darželius bei mokyklas. Kai kurių atsakymai j...
Nors įvairių karštas diskusijas keliantis įtraukusis ugdymas visuotinai startuos tik rugsėjį, Panevėžio pradinė mokykla šiuo principu dirba jau ne vienerius metus. Apie tokio ugdymo patirtį, kalbėsimės su mokyklos direktore Kristina Žaltauskiene.
