Seimo Švietimo ir mokslo komiteto surengtuose klausymuose suinteresuotos asociacijos, mokslininkai bei skirtingų organizacijų atstovai teikė pasiūlymus, susijusius su įtraukiuoju ugdymu, aptarinėjo ir siūlomą įstatymo pataisą dėl vaikų su individualiais poreikiais ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose.
Pasisakiusio psichologo Edvardo Šidlausko kalba sulaukė nemažai reakcijų. Kalbą komentavo ministerijos atstovas, mokyklos, kurioje jis dirba psichologu, direktorė, taip pat Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė, kuriai jis atstovavo.
Patiria patyčias, nesiintegruoja, gėda vaikščioti su padėjėjais
„Pasakysiu daugiau kaip praktikas, dirbantis mokykloje, kad maloniai nustebau, nes yra sveiko proto balsas ir pasiūlytos šio įstatymo pataisos. Man jos atrodo labai teisingos, nes matau, kaip viskas vyksta darbe. Kai vaikas, tarkime, su Dauno sindromu lanko mokyklą, jis tikrai niekaip negali įsitraukti ir niekaip dalyvauti. Ir tokių vaikų yra labai daug, kurie tiesiog niekaip negali dalyvauti švietimo ugdymo procese.
Todėl yra labai svarbus tam tikras intelekto gebėjimo cenzas, ir čia joks ne diskriminavimas. Tiesiog reikia suprasti, kas yra mokykla ir klasė. Tai yra cecho principu padarytas švietimo tiekimas. Ten turi būti tam tikras ritmas, tam tikrus, panašius gebėjimus turintys vaikai, kurie gali tuo ritmu mokytis. Beje, apie vaikus su aukštais ar vidutiniais gabumais nėra kalbama, kur jų teisės, kad jie negali mokytis dėl specialių poreikių vaikų, nes trikdomas klasės darbas.
Tai yra labai didelė žala visai Lietuvos švietimo sistemai, kadangi tie vaikai išbalansuoja, nėra jokio darbo, krenta pažymiai, negalima susikaupti.
Kitas dalykas, pavyzdžiui, yra hiperaktyvūs vaikai, tai jiems yra gėris yra indvidualus mokymas, o ne mokymasis klasėje. Jie gali būti aukšto intelekto, bet hiperaktyvūs. Jiems netinka grupinis darbas.
Čia nereikia žiūrėti, kad būkime kartu, kad čia gėris ar kažkokia socializacija – priešingai – vaikai su specialiais poreikiais patiria patyčias, jie nesiintegruoja, jie nuošaliai vaikšto su tais padėjėjais, jiems gėda su jais būti, nes jiems tai jų menkavertiškumo žymė.
Ką mes galime pasiūlyti tokiems vaikams, tai po spec. pedagogą. Aišku, ne visada to reikia, bet iš principo tai yra pilnas paketas paslaugų. Vienas mokinys – vienas mokytojas. Šis principas gali išspręsti daugeliu atvejų, bet tai tikrai neturi būti darbas klasėje su visais. Ne visada – kai kada taip, kai kada – ne. Reikia turėti blaivaus proto – mes negalime diskriminuoti ir tų, kurie neturi poreikių, nes jų teisės čia išvis nėra aptartos. Aš suprantu tėvų nuoskaudą, jie nori, kad tas vaikas pritaptų, atitiktų, integruotųsi, bet, deja, negalima dėl to skriausti kitų“, – klausimynuose kalbėjo E. Šidlauskas.
Ministro patarėjas pasibaisėjo pasisakymu
„Ministerija palaiko įtraukiojo ugdymo plėtrą ir čia darys viską, kas yra jos galiose. Tuo pačiu suprantame, kad nei viena šalis pasaulyje nėra pilnai įgyvendinusi įtraukties, ir kyla iššūkių, kuriuos reikia spręsti.
Bet aš negaliu nesistebėti, kartu netgi pasibaisėti pasisakymu, kurį išgirdau iš Lietuvos psichologijos sąjungos atstovo. Tai tikrai į vaikus neorientuotas pasisakymas ir man labai keista, nes ši sąjunga visuomet buvo konstruktyvus socialinis partneris. Toks jausmas, kad pasisakęs psichologas neturi meilės vaikams“, – į komentarą sureagavo Ignas Gaižiūnas, Švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas.
Progimnazijos vadovė: tai yra tik jo asmeninė pozicija, mokykloje vadovaujamės kitomis nuostatomis
Psichologas verčiasi privačia praktika, dirba mokyklose, viena jų – Balsių progimnazija.
Jos direktorė Virginija Giršvildienė paklausta, ką mano apie tokias jų mokyklos psichologo kalbas, atsako, kad tai yra visiškai jo asmeninė nuomonė: „Mūsų mokykloje mes laikomės įtraukiojo ugdymo nuostatų, Vaiko gerovės komisija irgi dirba tokiu principu, kad mes kiekvieną vaiką, esantį pas mus, turime integruoti, pritaikyti jam ugdymą, tam rengiami individualūs pagalbos planai.
Taip, būna, kad šiek tiek ši jo nuostata prasiskverbia, bet kadangi mūsų bendra komandos bei įstaigos vizija yra kitokia, tai mes įstatome į rėmus ir neleidžiame šioje vietoje labai laviruoti. Būna kartais per posėdžius pasako, ko mes iš vaiko norime, jeigu jis nemokytinas, kad čia ne mūsų reikalas, kad atiduokime tėvams. Bet mes tai minčiai neleidžiame įsibujoti ir kadangi specialistai yra kitos nuomonės ir laikosi įstaigos bendros strategijos, vadovaujasi savo principas, tai nesijaučia“.
Į klausimą, ar tokia psichologo asmeninė nuomonė nepakenkia tiesioginiam jo darbui su vaikais, turinčiais individualių poreikių, direktorė atsako, kad „Pagal PPT rekomendacijas, kai reikia psichologo pagalbos, jis yra įpareigotas ją suteikti. Konkrečiai individualioje konsultacijoje nei aš galiu dalyvauti, nes tai specialisto reikalas, nei kažkas kitas, nebent vaikas būna su tėvais. Bet kai nieko nebūna, tik vaikas, tai man labai sunku pakomentuoti, ar jis ko nors panašaus tam vaikui nepasako, bet iki šiol mes grįžtamojo ryšio iš tėvų ar vaikų, kad yra nuteikiami kažkaip priešiškai, dar negavome.
Tad tų pavienių užuomazgų būna, bet kadangi mūsų didelė komanda, tai nugali mūsų nuostatos, vertybės, darbo metodai. Tai yra vieno žmogaus pozicija, nors taip – šioje vietoje gali būti ir prielaida, kad tai atsliepia ir jo darbe“.
Psichologo kalba sukėlė organizacijų pasipiktinimą, kreiptasi į Lietuvos psichologų sąjungą
Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė ir Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai” valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil kreipėsi į Lietuvos psichologų sąjungą dėl jos nario E. Šidlausko pasisakymo Švietimo ir mokslo komiteto klausymų metu ir paprašė pateikti oficialią poziciją.
„Šių klausymų metu Jūsų sąjungos atstovo pasisakymai buvo nukreipti prieš vaikus turinčius skirtingus ugdymosi poreikius ir besiugdančius bendros paskirties mokyklose įtraukties būdu.
Lietuvos negalios organizacijų forumo ir Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai” nuomone, tokie pasisakymai didina stigmas visuomenėje vaikų su negalia atžvilgiu bendrai ir ypač švietimo srityje. Viena iš psichologo užduočių mokykloje, mūsų manymu, yra kurti teigiamą požiūrį į visus mokinius ir suteikti reikalingą pagalbą tiems vaikams, kurie patyrė sunkumų, bei kurti mokykloje įtraukiąją bendruomenę, kurioje kiekvienas bendruomenės narys yra priimtas ir saugus.
Lietuva dar 2010 metais ratifikavo JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, kuris įtvirtina socialinį, žmogaus teisėmis grįstą negalios modelį, kuriuo remiantis pagrindinės kliūtys ir iššūkiai asmenims su negalia visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime nėra asmens negalia, o nepritaikyta žmogui aplinka bei pagalbos nesuteikimas. Jūsų atstovo pasisakymas viešų klausymų metu tarsi kaltina vaikus su negalia, tokiu būdu pažeisdamas jų teises ir neigdamas tarptautinės žmogaus teisių konvencijos nuostatas.
Jūsų atstovo pasisakymai, mūsų nuomone, didina stigmas vaikų su negalia atžvilgiu, lemia didesnę atskirtį, skatina patyčias, kursto neapykantą, ir klaidina visuomenę“, – rašoma oficialiame Lietuvos psichologų sąjungai adresuotame rašte.
Pažeidė pagarbos žmogaus teisei, orumui ir vertybėms principą
Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Aina Adomaitytė į rašte užduotą klausimą, ar išsakyta pozicija atspindi Lietuvos psichologų sąjungos poziciją ir etikos kodekso vertybes, atsako, kad „LPS nario išsakyta pozicija neatspindi Lietuvos psichologų sąjungos pozicijos ir etikos kodekso vertybių. Manome, kad šiuo pasisakymu LPS narys pažeidžia pagarbos žmogaus teisei, orumui ir vertybėms principą, kuriuo teigiama, kad: psichologas savo profesinėje veikloje gerbia pagrindines žmogaus teises, orumą ir vertybes. Jis dirba taip, kad jo profesinė veikla nebūtų naudojama žalai sukelti. Kad psichologas pripažįsta individualius skirtumus ir kultūrinius ypatumus, tame tarpe ir tuos, kurie susiję su asmens funkcionavimo lygmeniu, kad psichologo pareiga yra rūpintis pažeidžiamų asmenų ir grupių psichologine gerove“.
Į klausimą, ar gali paneigti atstovo komentarus dėl neapykantos kurstymo prieš vaikus su negalia, stigmos visuomenėje didinimo ir apskritai įtraukties koncepto neigimo, A. Adomaitytė sako, kad Lietuvos psichologų sąjunga remia ir palaiko JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos nuostatą, kad mūsų valstybėje turi būti užtikrintas lygiateisis įtraukusis pradinis, pagrindinis išsilavinimas, kad visi negalią ar specialiuosius ugdymo poreikius turintys vaikai mokytųsi bendrojo ugdymo sistemoje drauge su visais vaikais.
Apgailestauja dėl padarytos žalos
„Psichologai savo profesine veikla turi prisidėti prie negalios stigmos mažinimo, prie pagalbos švietimo bendruomenėms, susiduriančioms su iššūkiais, organizuojant visiems prieinamą įtraukųjį ugdymą organizavimo, turi skatinti ir įgyvendinti įvairias prevencines veiklas, skirtas rūpintis kiekvieno vaiko saugumu ir gerove mokykloje.
Apgailestaujame, kad LPS nario pasisakymai, atspindintys ne visos profesinės bendruomenės, o asmeninę nuomonę, prisidėjo prie stigmos didinimo, vaikų su negalia vaizdavimo, kaip kenkiančių kitiems mokiniams ar sklandžiam ugdymo procesui. Pripažįstame, kad tokie psichologo pasisakymai neatitinka žmonių su negalia teisių ir formuoja neigiamą požiūrį į vaikų su negalia teisę mokytis kartu su bendraamžiais.
Suprantame, kad šiai žalai atitaisyti reikės mūsų pastangų ir laiko bei esame pasiruošę viešai išsakyti Lietuvos psichologų sąjungos poziciją įtraukaus švietimo tema vykstančiuose posėdžiuose bei diskusijose“, – rašoma oficialiame atsakyme.
