264 straipsnių
Šiemet mes tvarkingai renkame priešrinkiminių teisėsaugos „vojažų“ derlių. Kaukės, antrankiai, naktiniai įsiveržimai į namus, spec. tarnybų vadovų griausmingi pasisakymai ir staiga kintantys rinkimų rezultatai arba jau išrinktų politikų pasitraukimas.
Pietų metas Vilniaus centre, slenku mėgstamos kavinės vienoje ministerijoje link. Tačiau sotumo jausmas nenutinka – durys užvertos.
Ką tik nuskambėjo pavojaus skambutis. Dar ne gongas, bet karas ir jo sukeliami pokyčiai tik prasideda. Mes kol kas nesuvokiame, kaip tai smogs esant Kinijos sankcijoms. Taip taip, šio karo irgi niekas neatšaukė.
Šią savaitę vaikščiodamas prie vieno gigantiško prekybos centro ir pliurpdamas telefonu stebėjau įdomią sceną. Pardavėja ramiai priėjo prie šalia sienos išrikiuotų baidarių, nuėmė seną kainą ir pridėjo naują, dešimtadaliu didesnę.
Rusija, vis stipriau griaunanti Ukrainą, kurios nepavyko paimti per savaitę, tampa imperija, apie kurią tarp eilučių mėgsta kalbėti Vladimiras Putinas, turintis keistą pomėgį savaip interpretuoti istoriją.
Prieš šešetą metų tauta koliojo valdžią ir feisbuke dalijosi kalafioro kaina. Tada kilęs skandalas kiek vėliau išsiliejo į politikų norą eilinį kartą imtis prekybos tinklų ribojimo ir kainų kontrolės. Dabar kainų skandalai kelia ne mažiau aistrų.
Nutikus įvairiems geopolitiniams konfliktams staiga paaiškėjo, kad Lietuvai, kurią spaudžia ne tik rinkų praradimas, bet ir kainas sumažinę lenkai, norint išgyventi reikia eksportuoti. Tai ne tokia nauja tema, tačiau dabar pokyčių reikia greitai.
Iki šiol save brangia valstybe vadindavome pusiau juokais. Tačiau žiūrint į tai, kas vyksta, tenka pripažinti, kad tai nebe pokštas, o sunki našta ant eilinių mokesčių mokėtojų pečių, – mes gyvename vis geriau, tačiau rizikuojame šią gerovę tiesiog iššvaistyti.
Lietuvių liaudies patarlė sako, kad geras kaimynas geriau už tolimą giminę, tačiau, kalbant apie politiką, mūsų kaimynai paskutiniu metu džiugiai mums kiša pagalius į ratus ir mes tuo jau net nebesipiktiname.
Lietuvoje bėda – spaudžiama spėriai gerėjančio gyvenimo braška nuo sovietmečio užsilikusi baudžiavinė pusiau feodalinė sistema, kai darbdavys įsivaizduoja, kad už kelis šimtus eurų per mėnesį – maždaug gero vakaro su savo šeima kainą – nusiperka visą kito žmogaus gyvenimą.
Valdžiai reikia vis daugiau eurų. Nenuostabu, kad vos ne kiekvieną savaitę išgirstame apie naujus mokesčius. Tačiau įdomiausia tai, kad dalies jų nereikia. Užtektų tiesiog laikytis jau dabar galiojančių įstatymų, ir tai išspręstų ne vieną problemą.
Penktadienį paskelbti kasmetinio Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Aplinkos ministerijos organizuojamo žurnalistų konkurso „Žmogus ir aplinka“ nugalėtojai. Apdovanojimai ir premijos įteikti naujienų portalo Delfi žurnalistams Šarūnui Meškiui ir Arūnui Milašiui bei nepriklausomo dokumentinio kino kūrėj...
Devynioliktąjį kartą surengto žurnalistų kūrybinio konkurso „Žmogus ir aplinka“ pirmąją vietą pelnė nepriklausomas autorius Giedrius Bučas už reportažą „Karalius nuogas arba kaip mes bandome apgauti save“. Antroji ir trečioji vieta atiteko portalo „Delfi“ žurnalistams Arūnui Milašiui ir Šarūnui Mešk...
Vyriausybė jau dirba metus ir kuo toliau, tuo labiau aiškėja žiauriai nemaloni tiesa – gyvenimas vyksta ne tik feisbuke.
Norime permainų, kurios suteiktų gėrį ir geresnį gyvenimą mūsų šeimoms, tačiau po rinkimų iš politikų vietoj pažadų apie šviesų rytojų dažnai sulaukiame tik didesnių mokesčių. Gali būti, kad panašiai nutiks ir šį kartą.
Paskutiniai valdžios sprendimai tarsi nutaikyti į kiek prakutusios viduriniosios klasės menkinimą – skirtingų ministerijų bei institucijų vis kuriami nauji mokesčiai ir rinkliavos nutaikytos ne į didžiausias pajamas gaunančius, o į menką sluoksnį, padoriai gyvenantį iš samdomo darbo ir sukaupusį šie...
Gyvenimas ritasi į priekį, ir galime džiaugtis ar liūdėti (priklauso nuo požiūrio), kad gyvename istoriniais laikais. Neoficialiai kalbama, kad per pandemijos metus buvo išspausdinta, skaičiuojant nuo per visą žmonijos istoriją išleistų pinigų, 20 proc. jų kiekio.
Atbėgėliai, kurie toliau grupuojasi prie mūsų sienų ir meldžiasi, kad kaip nors pro mūsų miškus ir klonius galėtų rauti Vokietijos link, mums gali būti labai naudingi.
Verslininkai rauda, kad nėra kam dirbti, ir iš Vyriausybės reikalauja „spręsti problemą“ – kur nors rasti ir patiekti pigių darbštuolių, o valdžia savo ruožtu visus gąsdina, kad „su pašalpomis bus baigta“ ir kartu dalija pinigus bei kompensacijas. Tačiau užtektų tiek vieniems, tiek kitiems pasivažin...
Liaudies išmintis sako, kad daug kartų pakartojus vieną ar kitą frazę, ja patikėsi ir pats. Ar patikės aplinkiniai, išmintis nutyli.
