303 straipsnių
Šiomis savaitėmis žiniasklaidoje mirguliuoja daugybė tarsi viena su kita nesusijusių, tačiau iš tiesų mūsų gyvenimus keičiančių žinučių. Čia naujos Vyriausybės sudarymo peripetijos, kai šimtai politinio pasitikėjimo partiečių keis darbo vietas ir jau realiai prasidėjusi kova be taisyklių ir kompromi...
Naujoji Vyriausybė, kaip ir dauguma buvusių iki šiol, griebėsi gerokai pavalkioto šūkio – „kovosime su biurokratija“. Geras šūkis, skambus, liaudžiai patinka. Tuo labiau kad čia ir „Teltonika“ su kažkuria kryptimi nuskambančiais mūsų milijardais. Labai panašus Donaldo Trumpo šūkis su Elonu Musku pri...
Jei atmesime idėją, kad dar net nesuformavę Vyriausybės socialdemokratai prabilo apie mokesčių didinimą vien tam, jog būtų užgniaužtas nuolatinis skandalas su „Nemuno aušra“, vaizdas vis tiek liūdnas.
Rinkimai siautėja ir keičia gyvenimus. Baisingai keičia. Vien po JAV rinkimų daugybei apžvalgininkų, influencerių ir filosofų teks „persiauti ore“ ir keisti plokštelę. Tiesiog norisi valgyti. Taip jau nutiko ir po lietuviškų rinkimų.
Kol kas tauta vis dar su pasimėgavimu laukia kaip bus išdalintos ministerijos, Seimo nario padėjėjų ir kiti atsakingi valdžios postai. Tačiau ne už kalnų ir naujas etapas – naujos Vyriausybės darbo pradžia ir deklaruotų siekių įgyvendinimas.
Kol tauta mėgaujasi suėmimų vaizdais, areštuotų namų fotogalerijomis ir brangių laikrodžių kolekcijomis, kurių kaina gniaužia kvapą, visi pamiršo vieną kuklų sakinį pareigūnų pranešime spaudai, kuris atskleidžia visą šio skandalo esmę.
Prieš kurį laiką internetas siautėjo:„Tesla“ – ta pati, kuri priklauso vienam turtingiausių pasaulio žmonių ir kurią dievina telefonu investuojantys hipsteriai, – paskelbė, jog Vilniuje atidarys automobilių servisą, ir kartu neatsargiai užsiminė apie atlyginimus.
Tautai grįžus po atostogų, atsiprašau, po vasarinio darbo iš namų, nes vėl reikia vežioti vaikus po būrelius ir mokyklas, stovint kamščiuose atsirado laiko pamintijimams apie būtį, gyvenimą bei keturių dienų darbo savaitę. Ir savo vietą klasinėje struktūroje, nes naujas kaimynas gavo prabangų įmonės...
Ekonomika klesti ir bujoja. Tiesiog palaima klausantis, kaip mes, skirtingai nuo kokių estų, lipam į kalną, o jie tuo pat metu niekaip neišlipa iš nuosmukio balos.
Liūdnos žinios sklinda iš feisbukų ir instagramų – jie retransliuoja rimtų įmonių ir portalų žinių pranešimus. Skaitant juos gali net kava ant sėdmaišio išsilieti, ir tai kur kas didesnė bėda nei jautrus suvokimas, kad šiemet nebepavyks į naujausią modelį pakeisti savojo „iPhone“, kurį ką tik rodė p...
Iki skausmo ir dantų barškėjimo nuvalkiota tema – keliai: kodėl Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje jie per keletą paskutinių metų tapo kur kas geresni nei pas mus. Tą galima pajusti penktu tašku įvažiavus į tėviškę iš bet kurios kaimyninės europinės šalies.
Geri laikai gimdo norą imituoti dar geresnius laikus ir parodyti geresnį save. Juk niekas nesugrius, jei truputį pameluosime ir pagrąžinsime. Nuo to tik gražesni ir geresni patys sau atrodysime. Prisideda ir šventas tikėjimas, kad kalbantysis yra toks reikšmingas, kad kažkas bendrines frazes priims ...
Mes užkariausim pasaulį. Turim planą, bet rytoj. O dabar lai kas nors pasirūpina, kad mes užkariautume pasaulį. Einam kavos gerti. Kai viskas bus baigta, grįšim pavadovauti.
Dviejų dienų intensyvus lietus buvo tarsi Dievo dovana pasitikrinti, kaip šalies, kuri laukia agresijos iš Rusijos, gyventojai pasirengę išgyventi įvairius nepatogumus. Būtent nepatogumus, nes katastrofa to nepavadinsi.
Lietuva eina keistu keliu. Iš vienos pusės, godojame, kad būstas sunkiai įperkamas, iš kitos, oriai žvalgomės į stagnuojančią rinką ir pirštu badome į kitas šalis bei svarstome, kad reikėtų pagaliau sukurti ilgalaikę valstybinę būsto politiką.
„Pernai dušas kainavo du eurus, šiemet jau tris“, – pasakoja prie namelio, kuriame nėra jokių patogumų, sutikta moteris. Tačiau nuo čia iki jūros – tik keli šimtai metrų.
Lietuva tapo europietiška, bent kainomis jau pavijome senąsias ES šalis. Gyvenimas irgi tapo vakarietišku – NT nebeįperkamas vidutiniam vadybininkui ar tarnautojui, taksi vairuoja lietuviškai nekalbantys imigrantai.
Įkopėme į labai aukštą kalną, patogiai kritome ant fotelio ir nusprendėme, kad gyvenimas pavyko, nes mums tai priklauso. Tiesa, mėgstame garsiai triukšmauti ir plėšti marškinius nuo krūtinės (atsargiai, nes pagaminti tvariai ir gali greitai suplyšti), kad mums reikia darbo, investicijų ir kitų dalyk...
Lietuva klesti ir galime atsipalaiduoti. Nebereikia kovoti dėl duonos kąsnio ir vis daugiau girdime „man priklauso“. Tik sotus gyvenimas atneša kitą bėdą – gerais laikais išnyksta lyderiai, kurie tiki tuo, ką jie daro, o kiti nori paskui juos sekti. Mums trūksta tik vieno – lyderių, kurie galvotų ne...
