Aleksandras Izgorodinas

Pastarieji metai drabužių siuvimo įmonėms išties sunkūs. Bankrutavo ne viena bendrovė, atleisti šimtai darbuotojų. Teigiama, kad dar nuo pandemijos ši rinka vis dar negali atsistoti ant kojų. Panašu, kad tai padaryti ir toliau bus sunku – „Delfi“ kalbinti ekspertai gerų ženklų šioje rinkoje nemato.

Naujausi euro zonos pramonės rodikliai gerų žinių neatnešė ir indikuoja apie vėl sulėtėjusį atsigavimo ciklą. Nors Lietuvos gamintojai iki šiol iššūkių kupiną situaciją vertė naujomis galimybėmis, panašu, kad mūsų šalies pramonės atsigavimas taip pat po truputį išsikvepia. Ar pavyks išlaikyti augimo...

Europos Centriniam Bankui (ECB) šią savaitę sumažinus bazines palūkanų normas, ekonomistai teigia, kad tai padrąsinantis signalas rinkai, kurio buvo tikėtasi jau kurį laiką. Taip pat, anot jų, šiais metais galima tikėtis dar bent vieno palūkanų normų sumažinimo.

Euro zonoje mažėja bazinės palūkanų normos. Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį žengė šį žingsnį pirmą kartą nuo 2019 metų. Priklausomai nuo tolesnių reguliuotojo sprendimų, keisis ir Lietuvos gyventojams aktualaus „Euribor“ dydis.

Europos Centrinis Bankas ketvirtadienį turėtų sumažinti bazines palūkanų normas. Pastarąjį kartą toks žingsnis buvo žengtas dar prieš pandemiją. Ekonomistų teigimu, išlieka intriga, kaip sparčiai reguliuotojas šiemet ryšis išjungti ekonomikos „vėsinimo“ mašiną ir kiek palūkanų karpymų įvyks.

„Citadele“ banko ekonomistai atnaujino Baltijos šalių ekonomikos prognozes. Lietuvoje ir toliau numatomas 2 proc. BVP padidėjimas, tačiau nuo 1,7 proc. iki 1,2 proc. sumažinta infliacijos prognozė.

Prognozuojama, kad jau birželį, t.y. kitą mėnesį, Europos Centrinis Bankas (ECB) ims karpyti bazines palūkanų normas. Tokios naujienos turėtų būti geros ne tik paskolas su kintamosiomis palūkanomis turintiems lietuviams. Pasak specialistų, ECB apkarpius bazines palūkanų normas, galimi pokyčiai ir NT...

Prognozuojama, kad jau birželį, t.y. kitą mėnesį, Europos Centrinis Bankas (ECB) ims karpyti bazines palūkanų normas. Lietuviams, kurių didžioji dalis būsto paskolų yra su kintamomis palūkanomis, tokios naujienos turėtų būti geros. Tik ar jos atneš realių pokyčių? Apie tai kalbėsime laidoje „Verslo ...

Gegužės 1-ąją sueina lygiai du dešimtmečiai, kai Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Skaičiuojama, kad nuo to laiko vidutinė senatvės pensija ir vidutinis atlyginimas mūsų šalyje didėjo penkiskart, o minimalus darbo užmokestis – šešis kartus. Tiesa, nors drauge augo ir kainos, yra kategorijų, kur įka...

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pirmąjį 2024 m. ketvirtį, palyginti su pirmu 2023 m. ketvirčiu (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką), Lietuvos BVP išaugo 2,9 proc. Tai – sparčiausias augimas per paskutinius 8 ketvirčius, t.y. sparčiausias augimas nuo 2022 m. pirmojo ketvirčio kad...

Dolerį galima rasti toli gražu ne kiekvieno lietuvio piniginėje, tačiau lietuviškas kainas jis iš dalies gali kontroliuoti. Štai dabar ekonomistai pastebi, kad doleris vėl ima brangti, o tai reiškia, kad mums ilgainiui gali kilti kuro, dujų, maisto ar net paslaugų kainos. Ar reikia nusiteikti kainų ...

Metinė infliacija euro zonoje kovą mažėjo ir siekė 2,4 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, skelbia Eurostat. Tarp lyderių, kalbant apie infliacijos pokyčius, atsidūrė ir Lietuva.

Lietuvos žmonės jau pasiruošę įsigyti stambesnių pirkinių ir didinti savo vartojimą, todėl prekių kainos sumažės nedaug, o paslaugos toliau brangs, teigia „Delfi“ kalbinti ekonomistai. Jų vertinimu, žmonės susigyveno ir toleruoja dabartines išaugusias kainas.

Gyventojams laukiant paskolų pigimo, o pramonei puoselėjant paklausos atsigavimo lūkesčius, Europos Centrinis Bankas ketvirtadienio posėdyje spręs dėl bazinių palūkanų normų. „Delfi“ kalbinti ekspertai mano, kad tai bus paskutinis susitikimas, kuriame euro zonos reguliuotojas paliks nepakeistas jau ...

Degalinių švieslentėse – pavasariui būdingi pokyčiai. Naftai nenumaldomai brangstant visus šiuos metus, dabar benzinas jau kainuoja daugiau nei dyzelinas. Nors pavasarį taip būna – šiemet pokyčiai vairuotojų džiuginti neturėtų. Plačiau apie tai buvo pasakojama LNK žiniose.

Seime atsirado nauja idėja, kaip paskatinti atvykusius užsieniečius mokytis lietuvių kalbos. Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai siūlo valstybinį lietuvių kalbos egzaminą išlaikiusiems atvykėliams vienerius metus taikyti mažesnį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą. Ekonomistai tokiu siūlymu stebis...

Jau kelios dienos kaimyninėje šalyje panaikintas nulinis pridėtinės vertės mokestis maistui. Kol kas kainos kyla lėtai, o net ir pabrangus maistui, jis dažnai vis dar pigesnis nei Lietuvoje, tačiau ekonomistai įsitikinę – jau netrukus Lietuvos gyventojai į Lenkijos prekybos centrus nebevažiuos, o je...

„Citadelės“ banko vyriausiojo ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, Ukrainos atakos prieš Rusijos naftos infrastruktūrą turi įtakos naftos kainos pasaulinėje rinkoje kilimui, tačiau tai nėra esminė priežastis. Pasak ekonomisto, didžiausią įtaką tam daro rinkų pasiruošimas galimam JAV ir Europos ...

Valstybės duomenų agentūrai paskelbus, kad 2023 m. valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sudarė 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o skola – 38,3 proc., ekonomistai mano, kad tokie rezultatai yra geri, bet nerimą kelią potencialūs šių metų rezultatai.

Kainos krenta, o žala valstybei – didėja, skelbia LNK žinios. Vien per pirmąjį šių metų mėnesį į valstybės biudžetą surinkta šimtu milijonų eurų mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Kas dėl to kaltas ir ko imsis valdžia? Apie tai buvo kalbama LNK žiniose.