Viešojoje erdvėje vis pasigirsta nusiskundimų iš gyventojų, kurie patyrė iššūkių susikalbėdami su kavinės ar parduotuvės darbuotojais, nes pastarieji nemokėjo lietuvių kalbos.
Žibalo į šios diskusijos laužą įpila ir institucijų atstovai. Praėjusių metų pradžioje plačiai nuskambėjo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vadovo Audriaus Valotkos perspėjimai dėl ukrainiečių pabėgėlių – teigta, kad jei šie neišmoks lietuviškai, komisija gali imtis patikrinimų.
Iniciatyvų teikia ir Seimo nariai – pastarosiomis dienomis parlamente gimė mintis, kaip motyvuoti Lietuvoje dirbančius atvykėlius mokytis lietuvių kalbos.
Seimo Liberalų sąjūdžio narys Andrius Bagdonas siūlo valstybinį lietuvių kalbos egzaminą išlaikiusiems užsieniečiams vienerius metus nuo egzamino išlaikymo datos taikyti lengvatinį GPM tarifą. Šį siūlymą pasirašė dar 9 Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai, tarp jų Eugenijus Gentvilas, Edita Rudelienė, Simonas Gentvilas, Viktoras Pranckietis.
Jei asmuo iš darbo santykių, mažųjų bendrijų veiklos, autorinės veiklos ar dirbdamas pagal paslaugų sutartį per metus uždirbo mažiau nei 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) siekiančias pajamas, siūloma taikyti 15 proc. GPM tarifą (vietoje dabar galiojančių 20 proc.), kai metinis uždarbis siekia daugiau nei 60 VDU, 27 proc. tarifą (vietoje 32 proc.).
Bagdonas: dalis gyventojų negali gauti kokybiškos paslaugos
Pasak siūlymo iniciatoriaus A. Bagdono, ši lengvata galėtų būti taikoma visiems egzaminą išlaikiusiems užsieniečiams, neskirstant jų pagal profesijas.
„Dabar šalyje yra nemažai ne Lietuvos piliečių, tačiau jie nekalba lietuvių kalba, kalba tik rusų ar anglų kalba, o kartais ir pastarosios nemoka. Noras būtų ne per draudimus, o per paskatinimą ir tam numatyti GPM lengvatas. Niekas tada nenorėtų jų išlydėti iš Lietuvos vien dėl to, kad jie nemoka lietuvių kalbos. Taip išloštų ir jie, ir mes“, – Delfi sakė A. Bagdonas.
Šiuo metu Valstybinės kalbos įstatyme numatyta, kad aptarnavimo sektoriuje dirbantis žmogus turi klientą aptarnauti lietuviškai.
Išimtis iki 2025 metų kovo 4 dienos numatyta ukrainiečiams – Vyriausybės sprendimu, iki šios datos jiems dar nebus taikomas kriterijus dėl valstybinės kalbos mokėjimo.
A. Bagdonas sakė, kad įstatymo pakeitimo projekte nekalbama apie dirbančius pagal individualią veiklą, tačiau jis neabejojo, kad sulaukus pritarimo po pateikimo dėl šio aspekto būtų diskutuojama komitetuose.
„Pagrindinis tikslas, kad žmonės kurie dirba aptarnavimo veikloje, susikalbėtų, nes nors vyresnioji karta dar supranta rusų kalbą ir gali susikalbėti, jaunimas nesimoko ir turbūt niekada jos nebesimokys. Taip nukenčia tie Lietuvoje gyvenantys lietuviai, kurie nori gauti kokybišką paslaugą, bet jos gauti negali“, – įsitikinęs parlamentaras.
Ekonomistai siūlymą vadina „neelegantišku“
Delfi kalbintų ekonomistų parlamentaro argumentai neįtikina. Anot Šiaulių banko vyriausiosios ekonomistės, reikėtų ieškoti kitokių būdų, kaip skatinti užsieniečius mokytis lietuvių kalbos.
„Tai yra mokesčių sistemos darkymas ir komplikavimas. Manau, kad tai nėra elegantiškas sprendimas, nes motyvacija mokytis kalbą turėtų ateiti kitokiais būdais – per informavimą, galimybių pateikimą“, – Delfi sakė I. Genytė–Pikčienė.
Anot jos, šiuo metu keliami tikslai mokestinę sistemą paprastinti, lengvatų skaičių mažinti, o pajamų surinkimą didinti, tad toks siūlymas šiems siekiams nepasitarnautų.
Atsargiai iniciatyvą vertino ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
„Įsivaizduoju, kad apie lengvatas užsieniečiams būtų galima svarstyti tik tuo atveju, jeigu mes kalbėtume apie kažkokią nišinę profesiją, kurios atstovų Lietuvoje nėra, ir tuos žmones būtinai turėtume pritraukti iš užsienio valstybių.
Tokiu atveju galbūt apsimoka siūlyti mokestinių lengvatų, bet paraleliai galima daryti kitą dalyką – švelninti tokių darbuotojų importo sąlygas, mažinti biurokratiją“, – mintimis kalbėdamas su Delfi dalijosi A. Izgorodinas.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad geru pajamų surinkimu į biudžetą šiuo metu pasigirti negalime.
„Sausį biudžeto rodikliai Lietuvoje buvo prasti. Nors įplaukos iš GPM buvo teigiamos, bet bendras rezultatas biudžete buvo neigiamas. Manau, kad dabar kalbėti apie kažkokias papildomas lengvatas užsieniečiams būtų neatsakinga, nes tai reikštų didesnį skolinimosi poreikį ir automatiškai didesnę skolą“, – sakė pašnekovas.
Be kita ko, A. Izgorodinas pastebėjo, kad į Lietuvą ir taip atvyksta nemažai imigrantų, o tai galimai rodo, kad dabartinė mokestinė sistema jiems yra patraukli.
Verslas į pasiūlymą žvelgia teigiamai
Verslo atstovai dalijasi pozityvesniais komentarais. Laikinai Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pareigas einantis Tomas Garuolis Delfi sakė, kad verslas nuolat susiduria su požiūriu, kuris ragina „visų pirma, įdarbinti lietuvius“, tačiau darbo rinkai nepaliekant kitos išeities pasipildyti darbuotojais iš užsienio yra būtina.
„Lietuva dėl užsienio šalių darbuotojų intensyviai konkuruoja su kitomis ES šalimis (ir ši konkurencija ateityje tik aštrės), todėl šiuo atžvilgiu siūlymas palengvinti Lietuvoje dirbančių užsieniečių integraciją mūsų šalyje yra sveikintinas.
Visgi kryptinga ir toliaregiška migracijos politika turėtų apimti kur kas daugiau klausimų, tarp kurių, pirmiausia, sudėtingų, painių, kai kuriais atvejais galbūt perteklinių darbuotojų iš užsienio migracijos procesų palengvinimo ir darymo efektyvesniu Lietuvoje“, – pastebėjo T. Garuolis.
