Aukštas degalų kainas pastebi ir dabar
Euro ir dolerio kova nuožmėja ir doleris, euro atžvilgiu, po truputį stiprėja. Tai – ne pačios geriausios žinios gyventojams. Didelė tikimybė, kad besikeičiantį valiutos kursą labiausiai pajus vairuotojai. Jau ir dabar daugelis skundžiasi išbrangusiais degalais.
„Brangoka ir dar brangs“, – pastebėjo vienas jų.
„Pilno nepilsiu. Pagal kainas, apie 20 eurų, daugiau tikrai ne. 20 eurų – 13 litrų“, – teigė degalinėje kalbintas vyras.
„Brangsta tas benzinas, bet aš labai daug nevažinėju, tai mane kaina tenkina. Ką aš galiu pakeisti?“, – svarstė kitas.
Lietuviškos degalinės tikina, kad pabrangęs doleris degalų kainų dar nepakėlė. Jos esą kilo tik dėl akcizo pokyčio, tačiau situacija gali bet kada apsiversti aukštyn kojomis.
„Mes negalime numatyti, ką galvoja viena ar kita šalis“, – teigė Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys.
Europos Centrinis Bankas savo planų keisti nežada
Balandžio 22 dieną 1 euras buvo vertas maždaug 1,06 dolerio. Tai – aukščiausias rezultatas per 6 mėnesius, o su kiekvienu dolerio pabrangimu artėja rizika, kad gyventojams brangs degalai, šildymas, maistas. Vis dėlto, kai kurie ekonomistai neabejoja, kad didžiausias dolerio brangimas jau yra praeityje.
„Jeigu mes nematysime kažkokių netikėtumų, tarkime, kaip geopolitikos rizikos eskalacija arba vėl kažkoks palūkanų prognozių pasikeitimas – tikėtina, kad euro kursas dolerio atžvilgiu liks dabartiniame lygyje“, – teigė Aleksandras Izgorodinas.
Tiesa, kiti ekonomistai pabrėžia, kad kitapus Atlanto esančios Amerikos pamiršti nevalia. Po balandį vykusio Europos Centrinio Banko susitikimo esą kilo klausimas – ar nereikėtų Europai sunerimti, kad pastaruoju metu išaugusi infliacija Amerikoje gali trukdyti infliacijos švelninimo planams Europoje? Ši galimybė kai kuriems analitikams kelia nerimą.
„Apie 50 proc. suskystintų dujų mes importuojame būtent iš Amerikos ir tie kontraktai yra denominuojami doleriais. Vadinasi, viskas, visi energetinių išteklių kontraktai, kurie denominuojami doleriais – jie importuojant mums Europoje pabrangtų“, – pastebėjo Pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė.
Tačiau Europos Centrinis Bankas balandžio viduryje į amerikiečių planus dėmesio nekreipė ir laikėsi savo esminės pozicijos – mažinti infliaciją.
„Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų prie mūsų 2 proc. vidutinio laikotarpio tikslo. Manome, kad pagrindinės Europos Centrinio Banko palūkanų normos yra tokio lygio, kuris labai prisideda prie vykstančio dezinfliacijos proceso. Mūsų būsimi sprendimai užtikrins, kad palūkanų normos bus pakankamos“, – teigė Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde.
Tolesnius sprendimus Europos Centrinis Bankas žada per kitą posėdį, kuris vyks dar birželio pradžioje, tik ar tie sprendimai nesukels chaoso Europoje?
„Dolerio kurso santykis ir mūsų humanitarinės politikos sprendimai gali pradėti kurti rimtas problemas. Pirmiausia, energetikos sektoriuje. Aš kažkur jau minėjau, kad kažin, ar nelaukia mūsų gal ne tokia baisi, bet kažkokia sekanti energetinės krizės banga“, – kalbėjo E. Stonkutė.
Kiti ekonomistai tam prieštarauja, esą gyventojams brangus doleris gali atnešti ir naudą.
„Yra stiprios Lietuvos ekonomikos tendencijos, eksporto atsigavimas. Eksportas sudaro didžiausią dalį Lietuvos ekonomikos ir euro kritimas yra labai palankus euro zonos eksportui“, – teigė A. Izgorodinas.
Manoma, kad doleriui stiprėjant – augs amerikiečių vartojimas, tad eksportas iš Europos esą gali tik išaugti. Amerikiečiai galbūt net ims planuoti atostogas pigesnėje Europoje.
Visą reportažą rasite LNK portale:
