Deja, nemažai žmonių, net ir atsigulusių į lovą laiku, kamuoja nemiga. Dažnas patyrė tą kankinamą būseną, kuomet dalį nakties niekaip nepavyksta užmigti. Neretai taip nutinka dėl dieną patirtų išgyvenimų, o kartais nemiga gali būti sukelta ligų. Daktarė L. Malcienė portalui „Delfi“ plačiau papasakojo apie galimas nemigos priežastis ir gydymo būdus.

Lova gali būti skirta tik dviem dalykams

Nemiga yra labai dažnai pasireiškiantis miego sutrikimas.

„Kas dešimtas žmogus patiria pastovią nemigą, o kas penktas su tuo susiduria kartais.

Apie 40 procentų žmonių nemiga išlieka maždaug 5 metus. 5 proc. žmonių pastoviai patiria nemigos simptomus, nesvarbu, gydomi ar negydomi“, – pasidalijo statistika daktarė L. Malcienė.

Medikė apibūdino, kaip paprastai atrodo nemigą patiriantis ar rizikuojantis patirti žmogus: „Dažniau tai yra moterys, vyresnės nei 60 metų, taip pat patiriantys stresą ir turintys tam tikrų ligų asmenys bei tie, kurie neturi pastovaus miego tvarkaraščio, eina miegoti, kada sugalvojo“.

Kartais nemiga būna pirminė – atsirandanti be jokių priežasčių, bet dažniau klinikinėje praktikoje gydytojai susiduria su antrine lėtine nemiga, kuriai įtaką padarė kokios nors kitos priežastys. Dažniausia priežastis, pašnekovės pastebėjimu, yra stresas.

Hormonų disbalansas

Taip pat vienas iš nemigos veiksnių gali būti darbo ir kelionių tvarkaraštis, sutrikdantis žmogaus cirkadinį ritmą ir dėl to pažeidžiantis miego režimą.

„Įtaką nemigai išsivystyti turi ir miego įpročiai. Taisyklė tokia, kad miego vieta, arba lova turi būti skirta tik dviem labai svarbiems dalykams ir niekam kitam – pačiam miegui ir intymiam bendravimui. Jos padaryti valgykla, kavos gėrimo vieta, kompiuterių žaidimo aikštele ar televizoriaus žiūrėjimo kampu labai nerekomenduojama, nes tada miego įpročiai išsikreipia ir žmogus gali turėti sutrikimų“, – įspėjo daktarė L. Malcienė.

Miegas gali sutrikti ir dėl vėlyvos bei gausios vakarienės.

Dar viena galima nemigos priežastis – pokaičio miegas dieną.

„Dažnai vyresnio amžiaus žmonės sako, kad labai blogai miega naktį, bet paaiškėja, kad jie kartą–du numinga ir dieną. Iš tiesų miego poreikis su amžiumi mažėja.

Taip pat vyresniame amžiuje nemigą sukelia aktyvumo pokyčiai: žmonės būna mažiau aktyvūs, tampa sėslesni. Su amžiumi atsiranda ir sveikatos problemų, kurios vėlgi dažnai paliečia miegą, ir, aišku, vartojami medikamentai“, – pastebėjo gydytoja.

Nemiga gali būti ligų simptomas

Visais atvejais dėl atsiradusios nemigos, kuri be regimos priežasties, pvz., patirto streso, trunka ilgiau nei kelias savaites, reikia kreiptis į gydytojus, nes tai gali būti kitų ligų simptomas.

Daktarė L. Malcienė pasakojo, kad neretai nemiga praneša apie psichikos sutrikimus ar ligas, tokias kaip depresija, bipolinis sutrikimas, nerimas.

Dažnai nemigą sukelia ir ligos, turinčios skausmo sindromą. Tai gali būti judamojo aparato, sąnarių pakitimai, raumenų, piktybinės ligos, cukraligė.

„Tai – ligos, kurios turi lėtinį, pastovų paūmėjantį ar šiek tiek atslūgstantį skausmą“, – patikslino pašnekovė.

Nemiga gali būti ir vienas iš demencijos (Alzheimerio ligos ar pan.) simptomų. Taip pat miego sutrikimai būdingi žmonėms, sergantiems degeneracinėmis nervų sistemos ligomis, tokiomis, kaip Parkinsono.

Nemiga gali kamuoti ir sergančius lėtinėmis ligomis, pvz., inkstų nepakankamumu.

„Labai dažnas sutrikimas – gastroezofaginis refliukas (GERL), kadangi jo metu atsigulus skrandžio turinys patenka į stemplę ir ją dirgina. Tai vėlgi dažnai sukelia miego sutrikimą, nes žmogus jaučia simptomus“, – paaiškino gydytoja.

Miegą sutrikdo ir įvairūs širdies susirgimai, nervų sistemos ligos: insultai, išsėtinė sklerozė, skydliaukės sutrikimai. Nemigą gali sukelti ir plaučių ligos, pvz., lėtinė obstrukcinė plaučių liga, kada žmogus jaučia dusulį.

„Tai trukdo kvėpuoti, patekti orui į plaučius. Dėl to atsiranda dusulys, kuris sukelia miego sutrikimus“, – paaiškino daktarė.

Moterims nemiga dėl fiziologinių pakitimų labiau pasireiškia nėštumo metu, dėl hormonų sutrikimo – menstruacijų, menopauzės metu.

Taigi, ligų, kurios gali sukelti nemigą, arba kurių simptomu gali būti nemiga, yra tikrai pakankamai daug, tad negalintiems užmigti patartina pasitikrinti sveikatą.

Nuo nemigos gelbsti ne tik tabletė

Dažnai patiriantys nemigą žmonės siekia gauti užmigti padedančių vaistų.

„Reikia žinoti, kad, kai yra trumpalaikė nemiga, kuri, priklausomai nuo kažkokių įvykių, trunka 2–3 savaites, nei gydymo, nei ypatingų tyrimų atlikti dėl nemigos nereikia“, – teigė gydytoja.

Pasak jos, migdomųjų ir psichotropinių vaistų apskaita Lietuvoje dabar yra griežta – jie išrašomi tik elektroniniu receptu ir juos gali skirti tik gydytojas. Beje, paprastai nemigos kamuojamam žmogui vaistų skirti neskubama. Visų pirma žmonės skatinami išbandyti nemedikamentinį gydymą, žolelių preparatus.

Ilgalaikei nemigai gydyti rekomenduojama ir labai populiarėjanti kognityvinio elgesio terapija, kuri padeda pasiekti puikių ilgalaikių rezultatų.

„Visada nemigos kamuojami žmonės skatinami pirmiausia suvokti savo mintis, jausmus ir per tai formuoti savo elgesį, o ne griebtis tabletės. Paprastai mes patiriame stresą, nes reaguojame ne į įvykius, kurie vyksta pasaulyje, o į savo mintis apie tuos įvykius. Įvykis visiems yra vienodas, bet žmonės į tai reaguoja skirtingai. Kognityvinio elgesio terapijos metu koreguojame reakciją į įvykį, kuri trukdo užmigti. Jeigu pacientai turi kantrybės ir yra motyvuoti šia terapija užsiimti, rezultatai būna gana geri ir ilgalaikiai. Tokie gydymo metodai yra patikimesni, ilgalaikiškesni ir patvaresni“, – pastebėjo daktarė L. Malcienė.

Deja, ne kiekvienas žmogus nusiteikęs dirbti su savimi. Dalis pacientų prašo tik duoti vaistų ir nėra motyvuoti išbandyti kitokių gydymo būdų.

Sapnus atsimename, kai esame negiliai įmigę

Miegas dažnai neatsiejamas nuo sapnų. Paklausta, ar tiesa, kad sapnai gali taip pat pranešti apie ligos užuomazgas, pašnekovė atsakė: „Mes dažnai sapnuojame nebūtinai tai, kas yra realiame gyvenime ir su tuo susiję. Tačiau bet kokiu atveju net pats sapnas ir jo atsiminimas rodo, kad miegas nėra gilus. Jeigu miegame gilioje miego fazėje, sapnų, neatsimename. Jeigu žmogus atsikėlęs atsimena daug sapnų ir gali apie juos papasakoti, tas miegas yra nepakankamai gilus. Galbūt reikia polisomnografijos tyrimo, pasižiūrėti, kokia yra miego struktūra, kokių fazių galbūt žmogus nepasiekia ar kiek ilgai jos trunka“.

Haliucinacijas primenantys sapnai

Polisomnografijos tyrimo, kurį atliekant registruojami miego metu vykstantys procesai organizme ir miego struktūra, gali prireikti, jeigu žmogus iš ryto nesijaučia pailsėjęs, darbingas, nėra geros nuotaikos, jaučia nuovargį, mieguistumą, silpnumą, kartais net teigia, kad pabudęs jaučiasi blogiau negu prieš atsigulant. Tai gali reikšti, kad miego struktūra arba miegas buvo nekokybiškas. Analizuojant polisomnografijos metodu užrašytus rezultatus, galima įvertinti, kiek trunka gilusis miegas – ši fazė labai svarbi.

„Gilaus miego metu mes tikrai pailsime, atgaminame visas savo jėgas, atminty fiksuojame, ką reikia. Mūsų gilusis miegas, vadinama trečia miego stadija arba fazė, užima geriausiu atveju tik 15–20 proc. nakties miego ir tai tik jauniems žmonėms, kurie įminga giliai ir yra sveiki.

Gilaus miego fazėje žmogų sunku pabudini. Šios fazės metu pažadintas žmogus neatsimena jokių sapnų. Bet ta fazė yra labai trumpa per naktį ir mažėja arba išnykta paryčiui. Dėl melatonino ir kortizolio išsiskyrimo balanso, ryte ta fazė nepasiekiama – tada mes miegame daugiau paviršiniu miegu, kurio metu ir sapnuojame, ir girdime, kas ką kalba, ir galime būti lengvai prikeliami, ir aktyvėja vidaus organų veikla – mes ruošiamės pereiti į būdravimo fazę, tai yra ryte atsikelti“, – paaiškino daktarė L. Malcienė.

Beje, kad pasiektume visas miego stadijas, svarbu ir tinkamu metu nueiti miegoti bei atsikelti. Gulimosi ir kėlimosi laiką geriausia derinti su dviejų svarbių hormonų – melatonino (miego hormono) ir kortizolio (streso hormono) – išsiskyrimo laiku.

„Melatonino skyrimasis yra labai neblogas nuo 9 val. vakaro iki 3 val. nakties. Tuo metu kortizolio kiekis būna labai mažas. Vadinasi, jeigu pataikome į šitą laiką, turime sėkmės miegoti kokybiškai. Bet, jeigu sugalvojame eiti miegoti 4 val. paryčiui ir miegosime iki 12 val. dienos, tai šituo laiku kraujyje pradeda vyrauti kortizolio koncentracija, bet melatonino kaip tik mažėja. Vadinasi, tas miegas dažniausiai bus nelabai kokybiškas, mūsų biologinis laikrodis liks neatspindėtas“, – paaiškino daktarė L. Malcienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)