Kaip aiškinosi woman.delfi.ua, per pirmąsias dvi paras be miego organizme vykstantys cheminiai procesai pradėtų kontroliuoti žmogaus psichiką, tačiau šie procesai iš pradžių vyksta nepastebimai – jie neužkliūna nei aplinkiniams, nei pačiam nemiegančiajam (nors dirglumas ir nuovargis didėja kas valandą).
Sąmonė pradeda trikti, nes pakrinka hormonų pusiausvyra organizme, prasideda smegenų neuronų ryšių trikdžiai.
Penktąją parą be normalaus miego (kai kam tai nutinka jau trečiąją parą) prasideda haliucinacijos ir paranoja, pasireiškia simptomai, primenantys Alzheimerio ligą.
Savaitė ar daugiau be miego žmogų paverčia seniu, kuriam dreba rankos, pinasi liežuvis, silpsta intelektas.
Kas toliau? Arba ilgai lauktas ir išsvajotas miegas arba mirtis (tikslią datą įvardyti labai sunku, nes kiekvieno žmogaus organizmas į miego trūkumą reaguoja skirtingai).
Svarbu pastebėti, jog žmogaus smegenys turi vieną labai įdomų apsaugos mechanizmą, saugantį nuo ilgos nemigos – tai vadinamasis negilus miegas. Trumpiau tariant, tai smegenų gebėjimas trumpam išsijungti (nuo kelių sekundžių iki kelių minučių). Per tą laiką žmogus gali vaikščioti, kalbėti ir netgi vairuoti automobilį. Negilus miegas labai naudingas, tačiau nuo mirties vis tiek neišgelbės. Remiantis statistiniais duomenimis, viena iš šešių automobilio avarijų susijusi su vairuotoju nuovargiu.
Kuo gali baigtis nuolatinis miego trūkumas?
Kas būtų, jeigu labai ilgai nemiegotumėme, mes jau išsiaiškinome, tačiau šis klausimas aktualus tik labai nedidelei daliai žmonių. Žymiai įdomiau ir svarbiau tai, kokias problemas gali sukelti nuolatinis miego trūkumas (o prasideda šis užburtas ratas praktiškai nuo vaikų darželio laikų). Atsiras sakančiųjų, jog išsimiegoti galima vėliau, o dabar tiek reikia padaryti, tačiau chroniškas miego trūkumas labai kenkia žmogaus sveikatai.
Jeigu nemiegate bent parą, gebėjimas įsisavinti naują informaciją sumenksta net 30 proc. o Dvi paros be miego iš žmogaus atima 60 proc. jo protinių gebėjimų. Jeigu visą savaitę miegate po mažiau nei 6 valandas per parą (žmogui būtinas bent 8 valandų miegas per parą), mūsų smegenys nukenčia lygiai taip pat tarsi būtumėme bluosto nesudėję dvi paras.
Procesai, mūsų organizme prasidedantys, kai trūksta miego, labai neigiamai veikia mokymosi rezultatus ir atmintį. Organizmas sparčiau sensta, silpsta širdies raumuo.
Žmogaus nervų sistema patiria didžiulį stresą, spaudimą. Po 5-10 metų chroniško miego trūkumo žmogui pasidaro sunkiau užmigti. Be to, pradeda silpti imunitetas, nes, per mažai miegant, aktyvuojama per mažai T limfocitų, kovojančių su įvairiais virusais ir bakterijomis.
Remiantis mokslinių tyrimų išvadomis, taip pat galima pridurti, jog žmonės, kenčiantys nuo miego trūkumo, yra dirglesni ir piktesni, dažniau serga depresija.
