Pavyzdžiui, žaliavalgiai teigia per dieną galintys pramisti vos už 6 litus. Tiesa, jei palygintume įprastą meniu su panašiu maisto kiekiu, gautųsi vos keliais litais brangiau. Bėda ta, kad to kiekio daugeliui piliečių neužtektų. Dietologai tuomet siūlo kitą išeitį – pamėgtus produktus keisti kitais.
Žaliavalgio mitybos diena kainuoja nuo 6 iki 10 litų
Žaliavalgystės propaguotoja Lietuvoje Olga Dzindzeleta papasakojo, kaip atrodo jos dienos meniu. „Pusryčiams, apie 9-10 val. valgau pusę meliono (tai kainuoja apie 2 Lt). Priešpiet suvalgiusi dar porą obuolių arba bananų (1 Lt), jaučiuosi visiškai soti. Pietums – du persikai arba obuoliai, o sezono metu – 300 g aviečių ar kitų miško uogų (apie 2,5 Lt). Taip pat labai populiarus žaliavalgių pasirinkimas pietums – speciali duonelė (50 g jos gali kainuoti 3-5 Lt). Ji yra ne kepta, o džiovinta, dažniausiai pagardinama įvairiais grūdais ir prieskoniais. Mėgstamiausia mano vakarienė yra avokadas (2,5 Lt). Taip pat kartais suvalgau tiesiog salotų lapų ar pasidarau pomidorų salotų (1,5 Lt)“, - pasakojo pašnekovė.
Anot jos, viską sudėjus, žaliavalgio mitybos diena gali kainuoti nuo 6 iki 10 litųO. Dzindzeleta atmeta abejones, kad šio maisto žmogui neužtenka. „Tiesa, pažįstu žaliavalgių, kurie per dieną suvalgo du kilogramus bananų, tačiau dažniausiai poreikis daug valgyti pranyksta. Organizmas iš mano minėto produktų kiekio gauna pakankamai energijos ir visko, kas jam būtina“, - tikino žaliavalgė.
Kalbant apie kasdienį racioną, brangiausias žaliavalgių maistas – riešutai. Tačiau ir šiame segmente yra pasirinkimas – skirtingų riešutų kainos skiriasi. „Juk tas pats ir su mėsa – vienas vienas renkasi jautienos išpjovą, o kitas tenkinasi šonkauliukais. Taip ir žaliavalgystėje – vieni renkasi žemės riešutus, kiti – makadamijas, pasaulyje brangiausius riešutus. Na, o žalias maistas ypatingoms progoms gali būti iš tiesų brangus. Žaliojo torto kaina gali siekti ir 150 litų“, - teigė O. Dzindzeleta.
Moteris pavalgo pigiau nei paprastas žmogus
Gyvo maisto restorano patiekalų įkūrėja žaliu maistu maitinasi jau keletą metų. Kiekvienam, norinčiam kardinaliai pakeisti mitybą, moteris pataria labai pagalvoti, kaip jis gali tai padaryti, nes gali būti visokių sveikatos problemų, be to, reikėtų pasiruošti psichologiškai. Pati O. Dzindzeleta teigia nepajutusi pereinamojo laikotarpio sunkumų, nors organizmas iš pradžių labai aktyviai valėsi – per 2 mėnesius ji numetė 15 kg, tačiau blogai nesijautė, mat ir iki tol neturėjo problemų su sveikata, tik buvo laikotarpis, kai kamavo silpnumas.
Anot O. Dzindzeletos, kiekvienas žaliavalgis pasirenka savo maisto racioną. Jos racione didesnę dalį sudaro vaisiai, žalumynai. Mažesnę dalį užima daržovės ir sėklos (saulėgrąžų, linų sėmenų, sezamo), o riešutų dalis šiuo metu gerokai sumažėjusi – juos moteris valgo ne kasdien. Moteris tikino, kad šiandien ji drąsiai gali pasakyti – maitintis žaliu maistu jai yra pigiau.
„Turime džiaugtis, kad Lietuvoje yra galimybė nusipirkti pakankamai daug ir įvairių (ypač sezono metu) vietinių daržovių, uogų, vaisių, žalumynų ir jų kokybė pakankamai gera. Jeigu neturite galimybės auginti savo „gyvo maisto“, galima rasti ūkininkų. Pagaliau ir paprastose parduotuvėse maistas, kaip minėjau, tikrai valgomas. Jeigu turite galimybę pirkti ekologiškus produktus – irgi nėra problemos rasti“, - svarstė pašnekovė.
O. Dzindzeleta, norėdama pademonstruoti, kiek ji išleidžia pinigų maistui, savo meniu palygino su įprasta mityba. Tik pateikiamą kiekį, ko gera, reikėtų dauginti iš dviejų – mat joks vidutinis lietuvis nepavalgys nuo vieno kiaušinio ar 2 sumuštinių.
| O. Dzindzeletos siūloma mitybos diena | Populiarūs įprasti patiekalai | |
| Pusryčiai | Pusė meliono (~2 Lt) | Kiaušinis ~0,7 Lt |
| Priešpiečiai | Bananai arba obuoliai (~1 Lt) | Spurga su kava/arbata ~1,5 Lt |
| Pietūs | Persikai arba uogos (~2 Lt) | Mėsos kepsnys su bulvėmis ir daržovėmis ~5 Lt |
| Vakarienė | Avokadas arba pomidorų salotos (~2 Lt) | Pora sumuštinių su mėsa ir sūriu ~1,5 Lt |
| Viso: | ~ 7 Lt | ~8,7 Lt |
* prekybos centro kainomis
Sotumo jausmą suteikiantis maisto kiekis priklauso nuo fiziologijos
Dietologė Aušra Jauniškytė, paprašyta pakomentuoti šią lentelę, pirmiausiai pabrėžė, kad kiekvieno žmogaus mityba – unikali, todėl labai sunku ją apibrėžti pinigais.
Tai galima paaiškinti vienu fiziologiniu niuansu. Fiziologiškai jausmas, kurį mes suvokiame kaip sotumą, susijęs ne tik su maisto kiekiu, bet ir su skoniu. Jeigu pasirenkame produktą, kurio norime, jis atitinka mūsų trokštamą skonį, pasisotiname greičiau ir pavalgę jaučiamės sotūs. Bet jei dėl kažkokių priežasčių, kad ir įsitikinimų, tam tikro maisto nevalgome, pavyzdžiui, atsisakome mėsos ir vietoj jos renkamės bananus, jų galime suvalgyti labai daug, bet sotumas taip ir nejausime, nes nėra pasitenkinimo, kurį suteikia tas maistas, kurio norime“, - aiškino pašnekovė.
Maisto kiekis, kuriuo žmogus pasisotina, taip pat priklauso ir nuo organizmo ypatumų. Vienam žmogui maisto reikia daug, kitam – iš tiesų mažai.
„Aišku, visi nori sutaupyti ir ieško būdų, kaip maitintis pigiau, bet kai žmogus renkasi vieną ar kitą mitybos teoriją, kaina paprastai nėra pagrindinis motyvas. Lemia kiti dalykai – sveikata, poreikiai, mėgiami skoniai ir pan. O kainos, beje, susijusios ir su sezonu. Pavyzdžiui, žaliavalgiai dažniausiai maitinasi vaisiais ir daržovėmis – ne sezono metu šie produktai visgi brangesni, todėl žaliavalgių maisto kaina žiemą išauga labiau nei maitinantis tradiciškai“, - teigė A. Jauniškytė.
Dietologė pataria prisiminti kruopas, makaronus ir duoną
Paklausta, kaip įprastu būdu maitintis pigiau, bet sveikai, dietologė patarė prisiminti, kad mūsų mitybos pagrindą sudaro kruopos, makaronai, duona. „Kruopos – tikrai nebrangus produktas. Nuostata, kad nuo kruopų tunkama, yra mitas. Svoris didėja nuo maisto kiekio – jei suvalgome jo tiek, kiek nesudeginame kalorijų, tuomet ir auga papildomi kilogramai. Kalorijų perteklių galime gauti iš bet kokio maisto. Beje, iš angliavandenių energija išnaudojama greičiau, o iš riebalų greičiau keliauja į atsargas“, - teigė A. Jauniškytė.
Nuo persivalgymo apsaugo reguliarus valgymo režimas. Pagrindiniai valgymai turėtų būti trys – pusryčiai, pietūs, vakarienė. Tarp jų po kartą galima užkąsti vaisių, jogurto, riešutų. Taip pat verta nepamiršti, kad šiltas maistas yra sotesnis, todėl ypač vakare nereikėtų maitintis sumuštiniais. Sumuštiniai, specialistės teigimu, iš principo nėra blogas maistas, tačiau svarbu pasirinkti teisingą duoną ir nedėti ant jos daug mėsos. Tamsi duona yra sotesnė, nes joje daugiau skaidulų.
Anot A. Jauniškytės, kruopas galima valgyti kasdien ir netgi tris kartus per dieną. Tai nereiškia, kad turėtų būti tik kruopiniai patiekalai, tačiau garnyrui jas tikrai galima naudoti. Kiekviena košės rūšis turi savo vertingų savybių. Pavyzdžiui, miežinės kruopos turtingos skaidulomis, grikiai turi daug baltymų, avižos mažina cholesterolio įsisavinimą. Kelis litus kainuojančio kilogramo kruopų, valgant tos rūšies kruopas ne kasdien, gali užtekti ir visam mėnesiui.
Kalbėdama apie daržoves, pašnekovė pabrėžė, kad labai vertingos mūsų pigiosios daržovės – kopūstai, morkos, burokėliai, taip pat pupelės, žirniai. Anot jos, brangių daržovių pirkti visiškai nebūtina – jas visiškai atstoja pigesnės. Pavyzdžiui, kalafiorus visiškai atitinka kopūstai. Ypač naudingi rauginti kopūstai – juos rauginant bakterijos prigamina daug B grupės vitaminų. Taip pat puikus produktas – bulvės. Mitas, kad jos sunkus ir tukinantis maistas. Bulvės yra maždaug tokios pat vertės, kaip ryžiai. Labiausiai tukina riebalai – jei bulvės keptos, jos turės daugiau kalorijų. Taip pat ir makaronus galima valgyti kasdien, tačiau kasdien pilti riebių padažų nepatartina. Tuo tarpu blynai tik skandį užkemša, tačiau didelės vertės sveikatai neturi.
Ne sezono metu pabrangusiems pomidorams A. Jauniškytė visgi patarė rasti pinigų, tuo tarpu agurkas nėra labai vertinga daržovė. Galima apsieiti ir be salotų lapų, tačiau kasdien reikėtų valgyti svogūnų ar česnakų. Daržoves dietologė patarė derinti su kruopomis arba mėsa – taip jausimės sotūs ir nuo mažesnio maisto kiekio.
Egzotiškus vaisius – kivius, persikus, apelsinus – pašnekovė siūlo keisti pigiais lietuviškais obuoliais, kuriuose taip pat gausu vitamino C. Iš pieno produktų dietologė patarė dažniau vartoti kefyro ir jogurto – iš jų geriau pasisavinamas kalcis. Tuo tarpu brangstantys kiaušiniai mums nėra būtini – užtenka vos 2 kiaušinių per savaitę.
Brangiausi mūsų mitybos raciono produktai – mėsa ir žuvis. A. Jauniškytės teigimu, geriausia mėsa yra paukštiena, tuo tarpu raudonos mėsos užtenka pavalgyti vos kelis kartus per mėnesį. Be to, mėsos per dieną užtenka vos 150 g – tai iš tiesų kainuoja vos kelis litus. Kartą per savaitę vietoje mėsos reikėtų valgyti žuvies, o 1-2 dienos turėtų būti visai vegetarinės.
