Specialistė mankštą siūlė pradėti nuo apšilimo.
„Apšilimas svarbu, kad prajudintume visą raumeninę sistemą, sąnarinę, raištinę, taip pat suaktyvintume kraujotaką ir, kad būtume tinkamai pasiruošę atlikti tolimesnį fizinį krūvį“, – LNK laidai „Vidurdienio žinios“ paaiškino M. Bytautienė.
Anot kineziterapeutės, vos išėjus į lauką be apšilimo nerekomenduojama pradėti bėgti.
„Bet, gal ir nereikėtų taip sakyti, geriau pradėti bėgti, kad ir be nieko, negu visai nebėgti“, – šyptelėjo specialistė.
Ketinantiems bėgioti kineziterapeutė patarė turėti tinkamą avalynę – specialius bėgimo batelius ir tinkamus drabužius pagal oro sąlygas.
„Be bėgimo galima atlikti ir tempimo, mobilumo pratimų. Taip pat dabar aplinkui yra daug visokiausių treniruoklių, tai naudinga sportuoti su treniruokliais, kūno svoriu, žaisti žaidimus“, – siūlė M. Bytautienė.
O kaip gi vaikščiojimas? Ar tai irgi galima laikyti sportu, ar reikėtų daryti ką nors papildomai, kad būtų naudinga?
„Galbūt kilnoti rankų nereikėtų, nebent pasirinktumėte šiaurietišką ėjimą su lazdomis. Tai turbūt būtų aktualiau. Bet geriau rinktis spartų ėjimą. Kad tai būtų kaip sportas ir, kad pagreitintumėte kvėpavimą, širdies susitraukimų dažnį, reikėtų intensyviau eiti – ne pasivaikščioti“, – rekomendavo M. Bytautienė.
Kineziterapeutė pastebėjo, kad dažniausiai žmonės nori per greitai tobulėti ir pasirenka per didelį intensyvumą, per didelius atstumus, per ilgą treniruotės laiką. Taip pavargsta ir dažniausiai nebetęsia sporto arba tęsia po gerų kelių mėnesių ir pan.
„Didžiausia klaida, kad nėra nuoseklaus sportavimo“, – mano M. Bytautienė.
Paklausta, kiek galima nubėgti pradėjus bėgioti, specialistė patarė atsižvelgti į tai, kiek esate aktyvus apskritai.
„Visiškai pradedančiam bėgioti nereikėtų perspausti, sekant savo širdies susitraukimų dažnį, savijautą nubėgti ne kilometrais – žmonės irgi daro klaidą, kad nori rinkti kilometrus, o minutėmis – 12–15 min. Su dviračiu vėlgi nebūtina išminti rekordinių atstumų. Galbūt užtektų pusvalandžio–valandos minimo, kad nejaustumėte didelio raumenų skausmo ir judėjimas teiktų malonumą“, – komentavo M. Bytautienė.
Norintiems sportuoti rimčiau, ji patarė pasikonsultuoti su specialistais, nebent rinktumėtės spartų ėjimą – eiti moka visi.
Paklausta, koks sportas greičiausiai padeda numesti svorio, M. Bytautienė sakė: „Reikėtų ilgos trukmės vidutinio intensyvumo sporto: bėgimą kaitaliojant su ėjimu, greitą ėjimą, lėtą bėgimą, važiavimą dviračiu.
Iš esmės tai turėtų būti greito intensyvumo darbas, trunkantis ilgiau – apie valandą, arba sunkesnio intensyvumo darbas, trunkantis 30 min. Bet turbūt visi supranta, kad svorio metimas – ne tik sportas. Reikia ir darbo virtuvėje“, – sakė M. Bytautienė.
Visą LNK laidos „Vidurdienio žinios“ siužetą galite pamatyti čia:
