Pasak gydytojo, žmogus turėtų atkreipti dėmesį ne tik į tai, kiek kalorijų suvartoja, bet ir kokios kokybės, kokiomis maistinėmis medžiagomis praturtintą maistą valgo.
Visgi pačių riebalų bijoti nereikėtų, mat kai kurie iš jų yra sveiki.
„Reikėtų dažniau rinktis žuvį, kuri yra turtingesnė polinesočiosiomis riebalų rūgštimis, jos veikia antiuždegimiškai, tai yra mažina uždegimą. Riebesnės žuvies ar kiaušinių tikrai nereikėtų bijoti, atvirkščiai, geriau įtraukti į savo mitybą net dažniau nei vieną kartą per savaitę“, – sakė E. Grišinas.
Nėra vieno apibrėžimo, kiek žuvies reikėtų suvalgyti per vieną kartą.
„Net jei žmogus kasdien valgys žuvį ir atsisakys mėsos, blogiau nebus“, – kalbėjo LNK Žinių pašnekovas.
Renkantis daržoves žiemą pravartu atkreipti dėmesį į jų sezoniškumą. Nuo to priklausys mineralų ir vitaminų kiekis jose.
„Rudenį ir žiemą pirmoje vietoje turėtų būti šakninės daržovės, tai yra kopūstai, bulvės, saldžios bulvės, morkos, burokai. Tai tikrai geri produktai, kurių daug kas privengia, bet turi didelę naudą. Nepamirškime ir moliūgų. Tokios daržovės žiemą suteiks daugiau sotumo“, – sakė E. Grišinas.
Didesnę šilumą iš maisto galima gauti ir pagardinus jį aštresniais prieskoniais, tai yra aštriomis paprikomis, pipirais. Be to, turi ir dar vieną naudingą savybę.
„Žmonės žiemos metu dažniau jaučiasi alkani, o maistas kartais nesuteikia sotumo. Todėl gali padėti aitresnių prieskonių pridėjimas. Jie gali sulėtinti žmogaus valgymą, maistas bus suvalgomas lėčiau ir greičiau pamirštamas alkis“, – kalbėjo gydytojas.
Beje, aštrūs prieskoniai padeda žiemą nepriaugti papildomų kilogramų, nes aštraus maisto norisi mažiau nei įprasto. O į arbatą ar kavą galima įsiberti gvazdikėlių, kardamono ar cinamono, kurie taip pat šildys šaltais žiemos vakarais.
LNK Žinių pokalbį rasite čia:
Kiek anksčiau Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas „Delfi“ pasakojo, kad visais metų laikais itin svarbios yra daržovės bei vaisiai.
„Lietuviai valgo per mažai daržovių, nors jų pamiršti negalima. Rauginti kopūstai yra puikus vitamino C šaltinis. Yra įvairių sezoninių daržovių, pavyzdžiui ropių, morkų, burokėlių, yra ir obuolių.
Jei kas turite prisišaldę uogų, tai labai gerai, nes šaldymas yra vienas geriausių uogų konservavimo būdų, išlieka praktiškai beveik visi vitaminai. Jei kas prisivirė uogienių su cukrumi, jų reikėtų riboti“, – sakė laidos pašnekovas.
Profesorius pastebi, kad kartais sakoma, jog importuotuose agurkuose ir pomidoruose nebėra jokių gerų medžiagų. Tačiau taip manyti neteisinga.
„Taip, naudingų medžiagų yra mažiau nei atvirame grunte išaugintose daržovėse, tą rodo ir tyrimai, bet tikrai rasime ir vitaminų, ir mineralų, ir skaidulinių medžiagų. Beje, norint, kad imuninė sistema būtų sveika, negalime pamiršti ir skaidulinių medžiagų, nes mums reikia, kad žarnyno bakterijos būtų gyvybingos. Šių bakterijų maistas yra skaidulinės medžiagos“, – sakė prof. R. Stukas.
Pasak jo, šiuo metu jau įrodyta, kad imuninė sveikata itin priklauso nuo žarnyno mikrobiotos gyvybingumo. Tai reiškia, kad žiemą reikia valgyti raugintų kopūstų, ropių, morkų, burokėlių, kaliaropių ir panašiai. Pusryčiams skaidulų suteiks neskaldytų grūdų košės.
„Lietuviai gauna per mažai skaidulų. O su skaidulomis pamaitiname savo gerąsias bakterijas, jos tampa gyvybingos. Nuo to mūsų imuninė sistema tampa stipresnė, nuotaika geresnė. Įrodyta, kad serotoninas, kuris sintezuojamas žarnyne, turi gauti gerųjų bakterijų. Tai reiškia, kad turime pasirūpinti ir savimi, ir savo mityba“, – sakė prof. R. Stukas.
Visą tekstą su profesoriumi rasite čia.
