Pasak profesoriaus, norint, kad imuninė sistema būtų stipri, labai svarbu visa sveika gyvensena – turi būti sveikatai palanki mityba, fizinis aktyvumas, buvimas gryname ore, gera nuotaika ir žalingų įpročių nebuvimas.
„30 proc. nuo mūsų mitybos priklauso ir mūsų sveikata, imuninė sistema. Tačiau mityba didžiosios dalies žmonių yra nepalanki sveikatai“, – kalbėjo prof. R. Stukas.
Imuninei sistemai, pasak pašnekovo, labai svarbūs yra baltymai. Imuniteto ląstelės nėra ilgaamžės, vienos žūsta, kitos organizme statomos naujai. Tam, kad ląstelių būtų pakankamai, reikia aminorūgščių. Šios gaunamos iš baltymų. Vienas iš baltymų šaltinių – vištienos krūtinėlė, kurioje gausu naudingų medžiagų.
Visgi ir gerą mėsą labai paprasta sugadinti bei paversti ją nepalankią sveikatai.
„Reikia žinoti, kad vištienos odoje ir vištienos riebaliniame audinyje yra labai daug cholesterolio. Kai kam gal ir skaniai atrodo apskrudusi keptos vištienos krūtinėlė ar šlaunelė, bet tos odos nereikėtų valgyti. Geriausias yra vištienos raumeninis audinys“, – sakė profesorius.
Kasdien valgyti vištienos nereikėtų – svarbu pasirinkti ir kitas mėsos rūšis bei žuvį, bet pernelyg didelis mėsos vartojimas taip pat kenkia.
Vištienos sultinyje, pasak prof. R. Stuko, yra naudingas sveikatai maistas, nes jame yra ekstrakcinių medžiagų. Tai yra medžiagos, kurios, patekusios į skrandį, aktyvina virškinamųjų sulčių išskyrimą. Taip maistas geriau virškinamas bei įsisavinamas.
„Jei žmogus jaučia peršalimo simptomus, suvalgius sultinį pasijaučia geriau, nes lengvas dirginamasis ekstrakcinių medžiagų poveikis suaktyvina organizmą ir jį sušildo. Organizmas yra vientisa sistema, viskas tarpusavyje susiję. Kai virškinimo sistema veikia gerai, viskas funkcionuoja kaip turėtų“, – sakė profesorius.
Taip pat pašnekovas pasakojo, kad visais metų laikais itin svarbios yra daržovės bei vaisiai.
„Lietuviai valgo per mažai daržovių, nors jų pamiršti negalima. Rauginti kopūstai yra puikus vitamino C šaltinis. Yra įvairių sezoninių daržovių, pavyzdžiui ropių, morkų, burokėlių, yra ir obuolių.
Jei kas turite prisišaldę uogų, tai labai gerai, nes šaldymas yra vienas geriausių uogų konservavimo būdų, išlieka praktiškai beveik visi vitaminai. Jei kas prisivirė uogienių su cukrumi, jų reikėtų riboti“, – sakė laidos pašnekovas.
Profesorius pastebi, kad kartais sakoma, jog importuotuose agurkuose ir pomidoruose nebėra jokių gerų medžiagų. Tačiau taip manyti neteisinga.
„Taip, naudingų medžiagų yra mažiau nei atvirame grunte išaugintose daržovėse, tą rodo ir tyrimai, bet tikrai rasime ir vitaminų, ir mineralų, ir skaidulinių medžiagų. Beje, norint, kad imuninė sistema būtų sveika, negalime pamiršti ir skaidulinių medžiagų, nes mums reikia, kad žarnyno bakterijos būtų gyvybingos. Šių bakterijų maistas yra skaidulinės medžiagos“, – sakė prof. R. Stukas.
Pasak jo, šiuo metu jau įrodyta, kad imuninė sveikata itin priklauso nuo žarnyno mikrobiotos gyvybingumo. Tai reiškia, kad žiemą reikia valgyti raugintų kopūstų, ropių, morkų, burokėlių, kaliaropių ir panašiai. Pusryčiams skaidulų suteiks neskaldytų grūdų košės.
„Lietuviai gauna per mažai skaidulų. O su skaidulomis pamaitiname savo gerąsias bakterijas, jos tampa gyvybingos. Nuo to mūsų imuninė sistema tampa stipresnė, nuotaika geresnė. Įrodyta, kad serotoninas, kuris sintezuojamas žarnyne, turi gauti gerųjų bakterijų. Tai reiškia, kad turime pasirūpinti ir savimi, ir savo mityba“, – sakė prof. R. Stukas.
