Du trečdaliai žmonių, kurie turi antsvorio arba yra nutukę, gali rinktis iš virtinės lieknėti padedančių dietų. Populiarių dietų yra tikrai daug: nuo riebalus ribojančių ir neribojančių dietų iki keto dietų ir protarpinio badavimo. Tačiau kokias pasekmes jos turi mūsų sveikatai?
Naujas tyrimas savo dėmesį nukreipė į mažo angliavandenių kiekio dietas ir tyrinėjo su jomis siejamą pavojų sveikatai. Angliavandeniai yra vienas pagrindinių energijos šaltinių daugumai gyvų organizmų, taigi kokį poveikį mažai angliavandenių molekulių turinti mityba daro mūsų sveikatai?
Naujasis tyrimas nepateikia priežastinio atsakymo į šį klausimą, bet analizuoja sąsajas tarp mažo angliavandenių kiekio dietų ir pirmalaikės mirties rizikos, taip pat mirtingumo nuo tam tikrų lėtinių ligų.
Naujasis tyrimas buvo pristatytas per Europos kardiologijos draugijos kongresą, kurį Vokietijos Miuncheno mieste surengė Lenkijos Lodzės medicinos universiteto profesorius Maciejus Banachas.
Mažo angliavandenių kiekio dietų ir mirties rizikos tyrimas
Profesorius M. Banachas ir jo kolegos tyrinėjo ryšį tarp mažo angliavandenių kiekio dietų ir mirties nuo bet kokių priežasčių tarp 24825 asmenų, dalyvavusių Nacionalinėje sveikatos ir mitybos tyrimo apklausoje 1999 – 2010 metais.
Mokslininkai taip pat tyrinėjo ryšius tarp mažo angliavandenių kiekio ir mirties nuo koronarinės širdies ligos, cerebrovaskulinės ligos, kuriai priklauso ir insultas, bei vėžio.
Vidutinis šios studijos dalyvių amžius buvo 47,6 meto, o jų gaunamas angliavandenių kiekis buvo išreikštas procentais. Tuomet, remiantis šiais procentais, jie buvo suskirstyti į keturias grupes. Profesorius M. Banchas ir jo kolegos studijos dalyvius stebėjo vidutiniškai 6 metus.
Pagal savo kūno masės indeksą tyrimo dalyviai taip pat buvo susiskirstyti į nutukusius ir nenutukusius.
Antroje studijos dalyje tyrinėtojų komanda tas pačias sąsajas patikrino per plataus masto kitų studijų, aprėpusių beveik 450 tūkst. dalyvių, stebėtų vidutiniškai 15,6 meto, meta analizę.
Kodėl mažo angliavandenių kiekio dietų reikėtų vengti?
Tyrimo duomenų analizė parodė, kad tie žmonės, kurie suvartodavo mažiausiai angliavandenių, 32 proc. dažniau mirdavo pirma laiko (dėl bet kokių priežasčių). Jie buvo lyginamo su tais tyrimo dalyviais, kurie suvartodavo daugiausia angliavandenių.
Mažai angliavandenių gaudavę žmonės taip pat 51 proc. dažniau mirdavo nuo koronarinių širdies ligų, 50 proc. dažniau - nuo cerebrovaskulinių ligų ir 35 proc. dažniau – nuo vėžio. Ši sąsaja ryškiausiai pasireiškė tarp vyresnio amžiaus nenutukusių žmonių.
Šie rezultatai pasikartojo ir meta analizėje, kuri nustatė, kad tiems žmonėms, kurie gaudavo mažiausią kiekį angliavandenių, bendra mirties nuo bet kokių priežasčių rizika būdavo padidėjusi 15 proc. Tikiems žmonėms taip pat tvyrojo 13 proc. didesnė mirties nuo kardiovaskulinių ligų ir 8 proc. didesnė mirties nuo vėžio rizika.
„Mažo angliavandenių kiekio dietų reikėtų vengti“, - padarė išvadą profesorius M. Banachas, kuris iškėlė ir kelias tokio sąryšio priežasčių versijas.
„Dėl to gali būti kaltas sumažėjęs skaidulų ir vaisių kiekis bei padidėjęs gaunamų gyvūninių baltymų, cholesterolio ir sočiųjų riebalų kiekis. Viena iš priežasčių gali būti ir mineralų, vitaminų bei fitochemikalų skirtumai“, - teigė jis.
„Mažo angliavandenių kiekio dietos gali būti naudingos trumpą laiką, kai norima sulieknėti, sumažinti kraujo spaudimą ir pagerinti gliukozės kraujyje kontrolę. Tačiau mūsų studija rodo, kad imant ilgalaikę perspektyvą, jos yra susijusios su ankstesnės mirties nuo bet kokių priežasčių rizika ir mirties nuo kardiovaskulinės ligos, cerebrovaskulinės ligos ar vėžio pavojumi“, - sakė M. Banachas.
