„Stengiuosi, kad nebūtų transriebalų, nes esu po infarkto, tai šitą stebiu“, – sakė viena moteris.
Kita kalbinta moteris pasakojo, kad ieško prekių, kuriose būtų mažiau cukraus, nes serga cukriniu diabetu.
Sveikuoliškais skanumynais prekiaujanti parduotuvė taip pat sako, kad klientai į prekės sudėtį pažvelgia vis dažniau. Tačiau neslepia, kad saldžiai pavalgyti tautiečiai mėgsta, bet gaminant reikia paieškoti sveikesnių saldiklių.
„Gali būti džiovinti vaisiai, kurie pakeičia cukrų, taip pat stevija“, – sakė „Holigans“ restorano vadovė Eglė Kislovski.
Vis dėlto tuos, kurie saldumynams saiko nejaučia, medikai perspėja dėl pasekmių.
„Jei žmogus valgo per daug cukraus, per daug saldumynų, aišku gali pradėti didėti kūno svoris, gliukozės koncentracija kraujyje, vystytis cukrinis diabetas“, – sakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.
Nutukimas nėra nauja problema, tačiau seniau ją bandyta išspręsti mažesniu riebalų kiekiu maiste. O riebalams atsvara ilgainiui tapo angliavandeniai. Taip nutukusių žmonių dar labiau padaugėjo.
Sporto trenerio teigimu, su nutukimu kovoja didžioji dauguma šalių, kuriose maistas lengvai įperkamas ir jo pasirinkimas didelis, o sulieknėti vien sporto salės nepakanka.
„Jei norime, kad svoris kristų, turime sukurti kalorijų deficitą“, – sakė „Lemon Gym“ treneris Singaras Zaronskis.
Tačiau pagundų valgyti saldžiai – daugiau nei atrodo. Net ir duona ir batonas iš angliavandenių pavirsta į gliukozę.
„Kaip rodo tyrimai, mes stambiamolekulinių angliavandenių, kurie yra daržovėse, pilno grūdo kruopose, pilno grūdo miltuose, jų gauname per mažai. O smulkiamolekulinių, kurie yra bandelėse, saldumynuose, jų gauname kone dvigubai daugiau“, – sakė prof. R. Stukas.
Į pridėtinio cukraus sąrašą įeina ir medus bei sultys. Tai nereiškia, kad neturėtume vartoti šių produktų išvis, tačiau juos valgyti reikėtų saikingai.
Sporto treneris sako, kad visko, kas turi cukraus, atsisakyti neverta ir net nelabai įmanoma. Tik saiko reikia turėti.
„Cukrus yra energijos forma, jis tam ir gali pasitarnauti“, – sakė treneris.
Praėjusių metų Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, daugumos lietuvių mityba – nesubalansuota ir nepalanki sveikatai. Maisto racione ir toliau vyrauja riebalų, angliavandenių ir cukraus perteklius.
LNK Žinių reportažą rasite čia:
Apie didžiulę mitybos įtaką sveikatai neseniai Žinių radijo laidoje „Ekspertai pataria“ buvo kalbinamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gyvensenos medicinos studijų programos vadovas, biomedicinos mokslų daktaras Tomas Vaičiūnas.
Pasak dr. T. Vaičiūno, didžiulę įtaką vėžio atsiradimui turi mityba – ji nuo vėžio gali veikti ir apsaugančiai, ir atvirkščiai – padėti išsivystyti šiai ligai.
„Neturėtume pamiršti ir psichoemocinės higienos. Visame skubėjime, kai turime daugybę darbų ir patiriame didelį stresą, tai irgi sudaro liūto dalį. Ketvirtas faktorius, kuris nuo mūsų tiesiogiai nepriklauso, bet irgi gali būti kontroliuojamas, tai paveldimumas, genetiniai faktoriai“, – sakė pašnekovas.
Pasak Medicinos epidemiologo Ričardo Dollo, rūkymas naviko atsiradimo tikimybę didina 29–31 proc., o netinkama mityba – net 50 proc.
Daktaro teigimu, yra dviejų rūšių angliavandeniai. Paprastieji angliavandeniai yra baltas cukrus, balti miltai ir visi gaminiai iš jų, perdirbti augalinės kilmės produktai, kurie stipriai gruzdinti, taip pat perdirbti mėsos gaminiai. Tokie angliavandeniai yra kenksmingi organizmui.
Kita angliavandenių rūšis yra vadinama geraisiais angliavandeniais. Tai pilno grūdo miltai, vaisiai, daržovės, sėklos, ankštiniai produktai. Bet ir tokiu atveju juos reikia apdoroti tinkamai, o ne gruzdinti aliejuje, nes taip jie neteks vertės. Gerieji angliavandeniai organizmui teikia didžiulę naudą, be to, turi oksidacinį stresą mažinančių medžiagų, veikia priešuždegimiškai.
„Svarbiausia ne tai, ką turime eliminuoti iš mitybos, bet tai, ką turime į ją įvesti. Mes esame pamiršę pilnagrūdes kultūras, vaisius, daržoves, sėklas, riešutus, šaknines daržoves. Naudojame jas kaip lėkštės papuošalą, bet ne kaip pagrindą, patiekalą, o tai didžiausia problema. Jei sugebėtume užtikrinti šių produktų suvartojimą, viskas būtų kur kas geriau“, – kalbėjo daktaras.
Lygiai taip pat svarbu yra ir sočiųjų riebalų vartojimas. Blogiausi riebalai organizmui yra gyvulinės kilmės arba perdirbti augalinės kilmės riebalai, jų mišiniai. Tokių riebalų vartojimas turėtų būti kuo mažesnis.
„Kai galvoju, ar man suvalgyti bandelę, kuri yra iš baltų miltų, pilna sočiųjų riebalų, sąmoningai to atsisakau ir imu alternatyvą, kur naudojami pilno grūdo miltai ir gerieji riebalai“, – sakė dr. T. Vaičiūnas.
Gerieji riebalai gaunami iš augalų, pavyzdžiui, šalto spaudimo alyvuogių aliejus. Daug gerųjų riebalų turi avokadai, sėklos, riešutai.
Taip pat daktaras pabrėžia, kad mityba turi būti kuo įvairesnė, o lėkštėje – kuo daugiau spalvų.
O kaip yra su pieno produktais? Pasak pašnekovo, juos vartoti reikėtų ribotai, o tyrimai rodo, kad geriausia – ne daugiau nei 2–3 kartus per savaitę. Taip yra dėl kelių priežasčių.
„Visų pirma, pieno produktuose yra daug sočiųjų riebalų. Fermentinio sūrio gabaliuke, lygiai pusė jo yra paprastas riebalas. Ar jūs norėtumėte tą riebalų kalniuką imti ir valgyti? Antra, Lietuvoje pieno produktuose dažnai yra paprastojo cukraus, mėgstame sūrelius, jogurtus“, – sako daktaras ir priduria, kad iš tokių produktų per visą dieną gauname daug daugiau cukraus nei reikėtų.
