Fotografas ir verslininkas M. Jovaiša nuolat keliauja po visą pasaulį. Vieną dieną jis – Floridoje, kitą – jau Kinijoje. Tačiau kur bebūtų, jis visada stengiasi bent kelias valandas per dieną skirti sportui.

„Pastaruosius trejus metus gyvenu tokiu grafiku, kad nuolat sportuoju. Dažniausiai diena prasideda 5 val. ryto. Tuomet išeinu pabėgioti arba minu dviratį, po to dar valandą darau jogą, paskui skiriu laiką darbui, susitikimams ir pan., o po pietų vėl sportuoju, tuomet dažniausiai darau jėgos pratimus arba plaukioju. Per dieną sportui skiriu 4-5 val. Stengiuosi nuolat palaikyti tokį ritmą, tai man labai patinka, aš gerai jaučiuosi“, - apie savo dienotvarkę pasakoja verslininkas.

Bėgimas nuolat keliaujančiam M. Jovaišai – labiausiai tinkanti sporto šaka. Juk kur beatsidurtum – Majamyje ar Havanoje – visur gali apsiauti sportinius batelius ir išbėgti pabėgioti.

„Pirmiausia pradėjau nuolat sportuoti, o paskui po truputėlį, kai jau pradėjau labiau domėtis kūno tvirtumu, kai panorau dalyvauti varžybose, pasiekti geresnių rezultatų, pradėjau skaityti daug knygų apie žinomų sportininkų gyvenimus, jų mitybos įpročius, pamačiau, kad daugelis jų buvo veganai. Nutariau ir aš pabandyti valgyti vien augalinį maistą“, - sako fotografas.

Tapo žaliavalgiu

Jau greitai bus trys metai, kai M. Jovaiša valgo vien daržoves, vaisius, sėklas, riešutus, grybus, pupas, avinžirnius ir pan. Nei žuvies, nei mėsos, nei pieno, nei kiaušinių jis nebevalgo.

„Pastebėjau, kad mano kūnui tai labai tinka, jaučiuosi žvalus ir stiprus. Dalyvauju „Ironman“ varžybose, kurios trunka po 10-12 valandų, maratonų ir ultramaratonų bėgimuose. Jei anksčiau ir turėjau kokių nors nuogąstavimų dėl tokios mitybos, dabar tai jau liko praeityje.

Ne tik jaučiuosi energingesnis, bet ir jaučiu, kad mano imunitetas yra daug stipresnis, daug rečiau sergu, tapau daug atsparesnis ne tik ligoms, bet ir šalčiams ir kitiems aplinkos faktoriams. Jaučiuosi užsigrūdinęs. Pasirinkau sveikesnio, švaresnio gyvenimo kelią. Visiškai atsisakiau nikotino ir alkoholio“, - apie gyvenimo būdo pokyčius pasakoja M. Jovaiša.

Dabar jis dažnai dalyvauja ypatingos ištvermės ir kūno tvirtumo reikalaujančiose varžybose. Vienos įspūdingiausių varžybų, kuriose jam teko dalyvauti „Ironman“ varžybos Šveicarijoje pernai liepą. Dalyviams reikėjo nuplaukti 4 kilometrus, 180 km nuvažiuoti dviračiu ir tada dar 42 km nubėgti. Marius trasoje užtruko 12 val ir 4 min. ir prisipažįsta, kad tai buvo didelis išbandymas.

„Neseniai man sukako 42 metai. Turiu tradiciją kasmet per savo gimtadienį nubėgti tiek kilometrų, kiek sunkanka metų. Kadangi gimtadienio dieną skridau iš Honkongo, reikėjo tai padaryti dieną prieš, tačiau Honkonge buvo labai karšta – 36 laipsniai, kitas dalykas – nelabai ten yra kur bėgioti – milijonai žmonių, pastatas prie pastato. Nuėjau į viešbučio sporto klubą ant takelio ir beveik keturias valandas bėgau. Tikiuosi, kad šis sveikas gyvenimo būdas leis man šią tradiciją tęsti bent iki 80 gimtadienio“, - juokiasi Marius.

Aktyvų gyvenimo būdą propaguoja ir visa fotografo šeima.

„Žmogus turi judėti, kad būtų sveikas“, - įsitikinęs M. Jovaiša.

Bostone girdėjo sporgimus

Reklamos specialistas Mindaugas Savickas taip pat užsikrėtė bėgimo bacila. Prieš šešerius metus jis tiesiog nusprendė išbėgti pabėgioti ir nenustoja to daryti iki šiol.

„Man bėgimas – būdas jaustis geriau ir tam tikras poilsis po dienos darbų“, - sako Mindaugas. Iš pradžių jis nubėgdavo kelis kilometrus, vėliau distancijos vis ilgėjo. Vilnietis susitiko bendraminčių, susirado trenerį ir pradėjo ruoštis maratonui.

„Esu nubėgęs keliolika maratonų. Dabar bėgu po du-tris maratonus per metus. Esu bėgęs daugelyje didžiausių Europos maratonų: Berlyne, Hamburge, Frankfurte, Paryžiuje, Amsterdame, Stokholme. Amerikoje teko dalyvauti Čikagos, Bostono maratonuose. Stengiuosi pasirinkti vis kitą maratoną vis kitame mieste ar kitoje šalyje“, - pasakoja M. Savickas.

Bostono maratoną, kuriame dalyvavo prieš kelis metus, vilnietis įsiminė ilgam. Būtent tada įvyko sprogimai, nusinešę 5 žmonių gyvybes ir sužaloję daugiau kaip 200 maratono dalyvių ir žiūrovų. Laimei, Mindaugas jau buvo baigęs distanciją, kai nugriaudėjo sprogimai, tad nei jis, nei jo artimieji nenukentėjo.

Kaip bėgikai ruošiasi ilgoms distancijoms?

„Prieš kiekvieną bėgimą mano tikslas yra pagernti savo asmeninį rekordą. Kad pasiekčiau šito tikslo, reikalinga rutina ir disciplina. Griežta treniruočių programa, subalansuota mityba, tinkamas poilsis. Svarbu valgyti pilnavertį maistą, kuriame daug vitaminų ir mineralų – vaisių, daržovių, mėsos, prieš treniruotes valgau maistą, kuriame daug angliavandenių, kad pakaktų energijos.

Sportas subalansuoja gyvenimą, tenka atsisakyti saldumynų, vakarėlių per naktis, rūkymo, alkoholinį alų tenka iškeisti į nealkoholinį“, - sako M. Savickas ir patikina, kad nors tai ir skamba lyg savęs varžymas, iš tiesų, tai nėra sunkus darbas – tai yra pasirinkimas. Kai yra tikslas, klausimų, kodėl reikia kažką daryti ir kažko atsisakyti, nekyla.

Atostogas M. Savickas dažnai derina su bėgimu. Atvyksta į maratono vietą prieš kelias dienas, pasiruošia bėgimui, o po varžybų be streso apžiūri miestą ir pakeliauja aplinkui. Šeima jau priprato prie tokių kelionių, Mindaugo žmona taip pat bėgioja, kartais ji irgi dalyvauja bėgimuose, tik trumpesnėse distancijose.

M. Savicko maratono bėgimo rekordas - 2,59 val. Pastaruoju metu jis atrado kitą įdomią sporto šaką - „swimrun“ lenktynes. Jos vyksta Švedijoje, sportininkai bėga per archipelago salas, o tarp salų yra plaukiama. Dalyviai lenktyniauja dėvėdami specialius kostiumus ir batelius, su kuriais gali ir plaukti ir bėgti.