Su pašnekovais Delfi aptarė ir derybų dėl NATO susitikimo deklaracijos klausimą.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas pirmiausia paaiškino, ką Lietuvai reiškia aljanso sprendimas patvirtinti naujus regiono gynybos planus.
„Gynybos planai yra milžiniškas dokumentas, slaptas dokumentas, bet iš to, kaip jis yra sukurtas, galima pasakyti, kad tai yra iš esmės NATO grįžimas prie senojo gerojo kolektyvinės gynybos planavimo. Porą dalykų pasakyčiau, kurie, mano požiūriu, Lietuvai be galo svarbūs.
Turbūt esminis dalykas yra tai, kad NATO, pagal tuos gynybos planus, reaguotų esant žvalgybinei informacijai, o mes žinome, kad NATO valstybių Vakaruose žvalgybos gebėjimai yra patys stipriausi pasaulyje. Taigi, jau tada, kai bręstų krizė, kai, pavyzdžiui, formuotųsi kažkokie daliniai su intencija, su organizuotu pajėgumu, kariniu resursu judėti link vienos ar kitos NATO valstybės. Ne tada, kai jau įvyksta agresija, bet dar, kai jai ruošiamasi. Ir tada NATO galėtų perkelti kuo daugiau pajėgų, pavyzdžiui, į rytų flango valstybes, tame tarpe ir į Lietuvą tam, kad atgrasytų“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Kasčiūnas: konflikto atveju sprendimų priėmimas bus greitesnis
Taip pat, anot jo, svarbu, jog dabar NATO pajėgų Europoje vadas, JAV generolas Christopheris G. Cavolis galės kai kuriuos sprendimus priimti pats, kas leis išvengti galimo veto panaudojimo ir kritiškų balsų.
„Mes greitinam sprendimų priėmimą, darom jį lankstesniu“, – pažymėjo politikas.
Sutartas oro gynybos modelis, L. Kasčiūno vertinimu, taip pat yra didžiulis laimėjimas mūsų šaliai.
„Jis sukuria galimybę iš oro policijos misijos pereiti į oro gynybos misijas arba rotacinius antžeminius oro gynybos elementus“, – pabrėžė komiteto pirmininkas.
Tam, kad tai virstų realybe, jo teigimu, reikės daugiau investuoti resursų į oro gynybos galią, kas leistų Baltijos šalyse dislokuoti oro gynybos sistemas.
„Mūsų sostinės gynybai reikia bent trijų „Patriot“ sistemų. Vienos „Patriot“ sistemos kaina – nuo 1,5 mlrd. eurų, kai mūsų gynybos biudžetas, net kai esam penktoje vietoje pagal finansavimo lygį, yra ne pilni 2 mlrd. <...> Tai rodo, kad mums reikia NATO sprendimų“, – dėstė L. Kasčiūnas.
Kalbėdamas bendriau apie šio NATO viršūnių susitikimo tikslus, politikas pažymėjo, kad vienas tokių – įtvirtini žemutines 2 proc. BVP grindis gynybai.
„Pavyks, nepavyks, per kiek laiko – laikas parodys. Bet mes kaip valstybė rodom pavyzdį, esam dabar penkta pagal gynybos finansavimą nuo BVP visoje NATO, ir rodom pavyzdį kartu su lenkais, ką reikia daryti visiems. Pasitempsim, pastatysim gynybos pramonę ant bėgių“, – komentavo parlamentaras.
Janeliūnas: Turkijos prezidentas namo grįš kaip laimėtojas
Delfi kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkas T. Janeliūnas svarstė, kad Turkija, nusprendusi nebeblokuoti Švedijos narystės aljanse, gavo nemažai. Turkija, anot jo, gavo pažadą dėl ekonominio bendradarbiavimo su Švedija, kas reiškia finansines įplaukas į biudžetą, taip pat – dėl bendradarbiavo terorizmo srityje.
„R. T. Erdoganas, turbūt, jau garsėja savo povyza, kada gali iki paskutinės minutės laikyti įtampą ir galiausiai tapti savotiškai dienos didvyriu. Panašiai buvo pernai Madrido viršūnių susitikime, kada ėjo kalba, ar gali NATO valstybės narės susitarti dėl kvietimų Suomijai ir Švedijai, tai panašiai ir dabar, – teigė T. Janeliūnas.
– Manau, kad Turkija gavo tikrai nemažai – ne tik tuos naikintuvus F-16, bet ir labai daug nuolaidų iš Švedijos. Nekalbama atvirai, bet, pavyzdžiui, buvo susitarta dėl specialaus investicijų ir ekonominio bendradarbiavimo dvišalio instrumento tarp Švedijos ir Turkijos, kas greičiausiai reiškia labai apibrėžtas finansines sumas ir paramą Turkijai. Tiksliai, turbūt, nebus paskelbta, bet, neabejoju, kad ta materiali parama Turkijai irgi buvo labai svarbi.
Taip pat Švedija įsipareigojo bendradarbiauti antiterorizmo klausimais, kartą per metus turėti susitikimus tarp saugumo ir užsienio politikos atstovų ministrų lygiu tarp Švedijos ir Turkijos, derinti savo pozicijas kovojant prieš terorizmą. Šiuo atveju Turkijai yra svarbu, kad Švedija jautriai ir atidžiai žiūrėtų į turkų vadinamus kurdų teroristus.“
Visus šiuos pasiekimus Turkijos prezidentas, politologo įsitikinimu, namuose galės pristatyti kaip šalies pergalę, o taip pat galės pademonstruoti, kad rūpinasi nacionaliniu saugumu.
Teigia, kad derybos užsitęsė, nes klausimai – itin svarbūs
Derybos dėl NATO viršūnių susitikimo deklaracijos vis dar tęsiasi diplomatų lygmeniu.
T. Janeliūnas pasakojo, jog šiuo metu derybos vyksta dėl formuluočių ir žodžių, kurie turėtų tenkinti visas aljanso nares.
Jo įsitikinimu, daug diskutuojama ir apie tai, kaip deklaracijoje bus apibrėžtas Ukrainos vaidmuo ir integracija į NATO.
„Čia mes laukiame irgi labai konkretaus turinio. Yra šalių grupė, kuri labai ryžtingai daro spaudimą, kad tas turinys būtų kiek įmanoma konkretesnis, ir yra, be abejo, kitos šalys, kurios nenori labai griežtų, galbūt, konkrečiam terminui skirtų įsipareigojimų. Čia tikrai labai reikia daug laviravimo, kaip surasti tą tinkamą žodį ar kelis, kurie ir nenuviltų ukrainiečių, nenuviltų rytinio flango NATO šalių, bet kartu ir nesukeltų kažkokios frustracijos kitoms NATO valstybėms, kurios vis dar baiminasi konflikto eskalacijos“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
Paklaustas, ar įprasta, kad deklaracijos tekstas derinamas taip ilgai, mokslininkas teigė, jog tai rodo klausimų svarbą, dėl kurių vis dar diskutuojama.
„Dabar aukščiausiu lygiu vis dar vykdomos derybos, nes klausimai labai svarbūs. Tai yra NATO transformacijos įkarštis, niekada iki šiol tokios svarbos sprendimų NATO neturėjo nuo Šaltojo karo pabaigos. Šia prasme nėra galbūt tai visiškai išskirtinis atvejis, kad vadovai nesutartų iki paskutinės minutės, bet tikrai tai retenybė ir išimtis, negu būdavo anksčiau“, – pažymėjo T. Janeliūnas.
NATO viršūnių susitikimas Vilniuje tęsis ir trečiadienį. Visas naujienas iš renginio ir ne tik galite sekti čia.
