Senolių mėgstamos daržovės ir šiandien turėtų būti valgomos kasdien: stiprina imunitetą, padeda išvengti ligų

Šaltuoju metų sezonu daugelis ima nerimauti dėl savo imuninės sistemos, tad vaistinėse įsigyja krūvas įvairių papildų bei vitaminų. Tačiau profesorius Rimantas Stukas kiekvienam, norinčiam būti sveikam, rekomenduoja visų pirma peržvelgti savo valgiaraštį bei į jį jau šiandien įtraukti daržoves, kuriose gausu organizmui naudingų medžiagų, padėsiančių išvengti nemalonių ligų.

Tad ko reikia mūsų organizmams?

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas pabrėžia, kad vadovaujantis mitybos rekomendacijomis įvairių maistinių medžiagų žmogus gauti turėtų visus metus, tad mitybos suskirstyti į „žieminę“ ir „vasarinę“ nereikėtų.

„Vis dėlto, išorės aplinkos veiksniai turi įtakos ir mūsų mitybai. Šaltuoju metų sezonu šiek tiek padidėja organizmo poreikis biologiškai aktyvioms medžiagoms, kurios stiprina imuninę sistemą, taip pat saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų žalojančio poveikio. Organizmui reikia kuo daugiau vitaminų, kurie pasižymi antioksidaciniu poveikiu“, – sako profesorius.

Pašnekovas akcentuoja, kad visas reikalingas medžiagas žmogus turėtų gauti su įprastiniu, kasdien vartojamu maistu, tad įvairių papildų ir vitaminų gali nė neprireikti.

Raugintiems kopūstams prilygti neįmanoma

Viena iš naudingiausių daržovių, kurias mitybos specialistai rekomenduoja įtraukti į maisto racioną dar šaltuoju metų sezonu – rauginti kopūstai. Atvėsus orams organizmo poreikis vitaminams, pasak pašnekovo, yra kiek didesnis, tad būtina valgyti sveiką ir subalansuotą maistą.

„Rauginti kopūstai – puikus pasirinkimas norintiems būti sveikiems. Juos pamėgsti vertėtų jau vien dėl didelės koncentracijos vitamino C. Taip pat ši rauginta daržovė labai svarbi žarnyno fiziologinei funkcijai palaikyti. Būtent kopūstuose yra daug skaidulinių medžiagų, kurios organizme sukuria palankią rūgščiąją aplinką daugintis gerosioms žarnyno bakterijoms“, – vardija prof. R. Stukas.

Anot jo, šiuo metu yra atlikta daug įvairių mokslinių tyrimų, kurie analizuoja gerųjų žarnyno bakterijų naudą ir reikšmę žmogaus sveikatai. Tam, kad šios bakterijos būtų gyvybingos, būtina rūgšti aplinka ir joms tinkamas maistas. Gerųjų bakterijų maistas – skaidulinės medžiagos. Kadangi būtent rauginti kopūstai ir sukuria rūgščią terpę bei yra puikus skaidulų šaltinis – juos vertėtų valgyti kone kasdien.

„Valgant raugintus kopūstus yra stiprinamas organizmas, gerinama net emocinė būklė, mat žarnyne gyvybingos gerosios bakterijos sukuria palankią terpę laimės hormono – serotonino gamybai. Ši daržovė turi begalę privalumų: lėtina senėjimo procesus, gerina apetitą, saugo nuo aterosklerozės“, – kopūstų išskirtinę vertę pabrėžia profesorius.

Mokslininkas pabrėžia, kad iš šios raugintos daržovės galima pagaminti gausybę patiekalų. Juos vartoti sveika tiek žalius, tiek virti sriubas, troškinti įvairius troškinius.

Tinkamai paruoštos bulvės – vitamino C šaltinis

Dar viena daržovė, kurią itin mėgo tarpukario Lietuvos gyventojai – bulvės. Paplitus bulvėms jos mūsų šalyje buvo valgomos kone kasdien. Tai – soti ir skani daržovė, suteikianti jėgų darbui.

„Šviežios bulvės yra itin naudingos. Jose gausu vitamino C, kurio taip reikia šaltuoju metų sezonu. Taip pat bulvėse nemažai randama mineralinės medžiagos – kalio. Tačiau, kad ir kokia naudinga ši daržovė bebūtų, kartais žmonės ją visiškai sugadina kepdami aliejuje, valgydami ne šviežią ir su galybe padažų“, – pasakoja pašnekovas.

Anot jo, biologiškai vertingiausios bulvės yra tada, kuomet jas verdame garuose. Taip išlieka visos geriausios šios daržovės savybės. Verdant bulves vandenyje su lupena taip pat yra išsaugomas vitaminas C bei mineralinė medžiaga – kalis, tačiau jei bulves verdame nuluptas – dalis vertingų medžiagų yra prarandama.

„Taip pat svarbu priminti, kad bulves reikėtų valgyti vos išvirusias, šviežias ir garuojančias, nes vitamino C jose dar yra pakankamai daug. Jei bulvės atšalo, vitamino C, kuris yra toks svarbus stiprinant organizmą, jose sumažės bene perpus. Jei bulvių nesuvalgėte ir pasidėjote jas į šaldytuvą kitai dienai, vitamino C jose bus likę tik pėdsakai“, – teigia profesorius.

Nepelnytai primirštos ropės

Profesorius R. Stukas pasakoja, kad kol Kristupas Kolumbas į Europą neatvežė bulvių, lietuvių labiausiai vertinamos ir dažniausiai valgomos daržovės buvo ropės. Pašnekovo teigimu mūsų šalyje gyventojai genetiškai užprogramuoti valgyti šias daržoves, mat tai buvo vienas iš pagrindinių protėvių maisto produktų.

„Neretai manoma, kad skaniai paruošti ropes yra sudėtinga. Tai – visiškas mitas, mat užtenka tik nuplauti, nulupti, susmulkinti ir to užtenka norint mėgautis šviežiomis daržovėmis. Ropės – puikus mineralinių medžiagų ir vitaminų šaltinis, šią daržovę itin naudinga valgyti šaltuoju metų laiku, profilaktiškai saugantis nuo ligų“, – akcentuoja pašnekovas.

Svogūnai ir česnakai – taip pat itin naudingi

Atšalus orams daugiau laiko norisi praleisti virtuvėje gaminant gardžiausius patiekalus. Dar vienos daržovės, be kurių savo kasdienybės neįsivaizdavo mūsų senoliai – svogūnai ir česnakai. Jas, pasak profesoriaus, vertėtų valgyti kuo dažniau.

„Šios daržovės turi labai daug vitamino C, fitoncidinių savybių, kurios saugo nuo virusų ir bakterijų. Svogūnai ir česnakai turėtų būti valgomi bene kasdien, siekiant stiprios imuninės sistemos“, – vardija R. Stukas.

Dietistės patarimai norintiems sustiprinti imunitetą

Mitybos specialistai vieningi – kasdieniniame valgiaraštyje svarbu įvairovė ir sezoniškumas. Dietistė, Lietuvos Dietistų asociacijos valdybos narė Živilė Dumbraitė–Varkalienė teigia, kad būtent sezoninių daržovių vartojimas padeda valgyti sveikiau, mat mūsų šalyje užaugintos gėrybės visada turės daugiau naudingų medžiagų nei atvežtinės.

„Kopūstas – pati paprasčiausia daržovė, kuri gerai žinoma kiekvienam lietuviui. Kopūstus parauginus atsiskleidžia viena svarbiausių jų savybių – antioksidacinis poveikis. Raugintuose kopūstuose daugiau vitamino C nei bet kokiuose citrusiniuose vaisiuose, tad jei norite pastiprinti imunitetą, rudenį rekomenduoju kaskart apsipirkinėjant į savo krepšelį įdėti raugintų kopūstų“, – sako dietistė.

Specialistė taip pat giria ir bulves. Jos, anot jos, puikus kalio šaltinis, tačiau nereiktų pamiršti, kad bulvėse gausu ir angliavandenių, tad jomis nereiktų labai piktnaudžiauti.

„Džiugu, kad ir ropės pamažu grįžta į lietuvių valgiaraščius. Tai – puiki šakninė daržovė, kurioje gausu vitamino C, maistinių skaidulų, kurių naudą kaskart akcentuojame ne tik mes, dietistai, bet ir visų sričių gydytojai. Skaidulos yra daugelio širdies, kraujagyslių ligų prevencijos priemonė, puiki pagalba geresnei žarnyno veiklai. Ropes galima valgyti tiek neapdorotas, tiek apdorotas termiškai. Jos puikiai tiks gardinti salotas ar sriubas“, – pataria pašnekovė.

Dietistė taip pat į savo valgiaraštį rekomenduoja įtraukti ir svogūnus bei česnakus. Anot jos, svogūnuose esantis kvercetinas yra puikus antioksidantas, antihistaminas, o tai reiškia, kad gali padėti sumažinti įvairias alergines reakcijas, astmą. Taip pat svogūnai turi daug eterinių aliejų, kurie suteikia puikų prieskonį įvairiems patiekalams, ypač juos pakepinus. Dietistė nepamiršta ir česnakų. Jie – puikus alicinos, dar vieno stipraus atnioksidanto, šaltinis.

„Nuo seno žinoma, jog česnakai dėl savo stiprių antibakterinių savybių padeda apsisaugoti nuo įvairių peršalimo ligų. Ne vienas mokslinis tyrimas parodė, jog česnakai netgi gerina kraujagyslių būklę. Tad rekomenduoju česnakus naudoti kasdien įvairiuose maisto patiekaluose, pasigaminti česnakų aliejų, kuriuo gardinsite salotas“, – sako Ž. Dumbraitė–Varkalienė

Paklausta apie svorio kontrolę, dietistė pabrėžia, kad būtent daržovės turi sudaryti mūsų raciono pagrindą. Anot jos, suaugusiam žmogui rekomenduojama suvartoti bent 600 g daržovių per dieną, taip organizmas bus aprūpintas įvairiomis naudingomis medžiagomis. Valgant daržoves organizmas bus aprūpintas ir maistinėmis skaidulomis, kurios padeda virškinimo procesui, efektyvesniam žarnyno darbui.

Specialistė įsitikinusi, kad nereikia ieškoti stebuklingų maisto produktų, užtenka apsilankyti turguje ir įsigyti Lietuvoje užaugintų, mūsų kultūrai ir klimato juostai būdingų daržovių, kurios šiuo metu ir yra vertingiausios.