Daržovių sodinimo kalendorius: kelios paslaptys, kurios padės džiaugtis tobulu derliumi

 (35)
Žemė jau pranešė, jog netrukus bus pasiruošusi teikti savo gėrybes – prieš keletą dienų buvo galima pastebėti pirmuosius žibučių žiedus, išvysti besistiebiančias snieguoles. Kol lauke dar pernelyg šalta imtis sodinimo darbų, galime juos pradėti tiesiog savo namuose, ant palangės. Dalinamės naudingais patarimais ir įvairių daržovių daigų sodinimo ant palangės kalendoriumi, kuris padės pasiekti geriausių rezultatų.
Pomidorų daigai
© Shutterstock

Tinkamiausios vietos parinkimas

Visiems žinoma, jog vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos daigų kokybei – šviesa, todėl nusprendus daiginti daržoves itin svarbu pasirūpinti, kad daigai jos gautų pakankamai. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkė dr. Julė Jankauskienė teigia, jog vasario ir kovo mėnesiais auginant daigus, augalams nepakanka natūralaus apšvietimo.

„Norint užsiauginti kokybiškus daigus, būtina papildomai juos švitinti. Be to, jų augimui turi būti atitinkama temperatūra bei drėgmė. Daigų augimui parinkite kuo šviesesnę vietą. Jeigu daigus auginsite namuose, daigų auginimui tinkamiausios yra palangės, esančios pietinėje, rytinėje, pietrytinėje ir pietvakarinėje pusėje. Tačiau saugokite augalus nuo skersvėjo – ypač agurkų, paprikų daigus“, – pataria mokslininkė.

Dauguma mėgstančių užsiauginti savo gėrybių pavasarį pasitinka su pomidorų daigų indeliais puoštomis palangėmis. Tiesa, namuose ant palangių galima auginti ne tik pomidorus, bet ir daugelį kitų daržovių.

Daržovių daigų sodinimo kalendorius
Daržovių daigų sodinimo kalendorius
© DELFI

J. Jankauskienė pripažįsta, jog namų sąlygomis sudėtinga, tačiau įmanoma užsiauginti beveik visų daržovių daigus. Anot jos, reikia žinoti, kad daigai, auginami namų sąlygomis, auga ilgiau negu auginami šiltnamyje. Daržovių sėjos laikas priklauso nuo rūšies, daigų augimo trukmės ir nuo to, kur jie toliau bus sodinami.

Geriausias sėjos laikas nenuviliančiam derliui

Jei gūžinių salotų norima užsiauginti anksti pavasarį, jos gali būti sėjamos vasario viduryje. Kovo mėnesio pradžioje sėjami ankstyvieji ir žiediniai kopūstai. Vidutinio ankstyvumo kopūstai sėjami kovo pabaigoje, geriausia tiesiai į daigyklas. Vėliau šių daržovių galima pasisėti kas dvi savaites.
Kovo antrąjį dešimtadienį laikas sėti šakniavaisius salierus, porus, ropinius kopūstus, kvapųjį baziliką, kvapųjį mairūną.

Kovo trečiąjį dešimtadienį sėjama saldžioji paprika, kuri bus auginama nešildomame šiltnamyje. Mėnesio pabaigoje sėjami ropiniai kopūstai vėlesniam derliui. Jei saldžiosios paprikos augs nešildomame polietileno plėvele dengtame šiltnamyje, sėjama kovo antrąjį dešimtadienį.

Jei pomidorai bus auginami šildomame šiltnamyje, sėjama kovo pradžioje, jei nešildomame – kovo viduryje. Jei pomidorus sodinsite lauke, juos sėkite kovo mėnesio pabaigoje. Sodinimui į nešildomą šiltnamį, agurkus sėkite balandžio mėn. paskutinę dekadą.

Sudygimo laikas, laistymas ir tręšimas

J. Jankauskienė pabrėžia, jog daržovių sėklų dygimo laikas priklauso nuo daržovių rūšies temperatūros ir kt. Kai temperatūra esti 24–26oC, agurkų sėklos sudygsta per 2–3 dienas. Kai temperatūra esti 18–20oC, kopūstų sėklos sudygsta per 3–5 dienas. Porų sėklos sudygsta per 9–13 dienų. Salierų sėklos dygsta labai lėtai. Sėklos sudygsta per 12–15 dienų.

Pomidorų daigai
Pomidorų daigai
© Shutterstock

Labai svarbu daigų auginimui parinkti tinkamą substratą. Jis turi būti lengvos mechaninės sudėties, purus, pralaidus orui ir vandeniui, neužkrėstas ligų ir kenkėjų, tinkamo rūgštumo ir jame turi būti optimalus maisto medžiagų kiekis. Mokslininkė pataria, jog geriausia naudoti jau paruoštus substratus, ir skirtus būtent daigams auginti. Pasirenkamas smulkesnės struktūros (0–20 mm) durpių substratas.

J. Jankauskienė atkreipia dėmesį į tai, jog skirtingų rūšių daržovių daigai laistomi nevienodai. Laistoma šiltu vandeniu (22–25oC) pirmoje dienos pusėje. Laistant šaltu vandeniu, daigai greitai suserga pašaknio ligomis. Substratas turi būti drėgnas, bet ne šlapias.

„Auginant daigus juos tręšti reikia saikingai. Daigus reiktų tręšti pagal poreikį. Efektyviausia daigus tręšti trąšų tirpalais. Jų tręšimui rinkitės arba skystas trąšas, arba greitai ir lengvai tirpstančias trąšas – granules, tabletes ir pan. Priklausomai nuo daržovių rūšies bei būklės daigai tręšiami 1-3 kartus“, – pataria mokslininkė.

Sodininkės patarimai: kaip susikurti mažytį šiltnamį kambaryje?

Ilgametę sodininkystės patirtį turinti sodininkė-mėgėja Danguolė kiekvieną pavasarį pasitinka su laukimu, kada pasirodys pirmieji daigeliai ant palangių, nukrautų įvairiais žemių pripildytais indais.
„Kai valgau tortus, neišmetu jų indelių. Plastikinis torto indelio dangtelis padeda sukurti savotišką mažą šiltnamį, todėl jo jokiu būdu nereikia nuplėšti ir išmesti. Į indelį įberiu sėkliukes ir uždengiu dangteliu, o viduje tuo metu palaikoma šiluma, susidaro šiltnamio efektas“, – teigia moteris.

Pasėjus sėklas, žemė laistoma, o uždengtame indelyje drėgmė išsilaiko ilgiau. „Uždarame viduje visada drėgna, todėl netgi nereikia labai dažnai laistyti. Tiesa, kai pomidorai sudygsta, jų lapai nemėgsta būti šlapi, todėl tada reikia atidaryti dėžutę. Kai iš daigelių išlenda keli lapiukai, išpikiuoju juos į didesnius indelius. Įdomu, kad taip paprastai gali pasidaryti mažytį kambarinį šiltnamį ant palangės“, – sako pašnekovė.

Laistymas
Laistymas
© Shutterstock

Moteris taip pat ant palangės užsiaugina ir agurkų, saulės uogų. Danguolė perspėja nemėginti pomidorų ir agurkų sodinti netoliese, nes šios daržovės „pjaunasi“ ir pasodintos greta lengviau pasiduoda įvairioms ligoms.

„Visą laiką ant indelio priklijuoju lipduką, kuriame užrašau, kas auga. Kitą kartą gali būti labai panašūs daigai, pavyzdžiui, skirtingų pomidorų veislių. Tai svarbu dėl to, nes šiltnamis paprastai nebūna lygus – viduryje būna aukštas, o kraštai žemėja. Pagal tai reikia planuoti, kur sodinti aukštaūgį, o kur žemaūgį augalą, kur ankstyvą, o kur vėlyvą. Nepamirškite užsirašyti, kur ir kas auga“, – pataria ji.

Auginantiems daržoves sodininkė siūlo pamiršti taupumą ir negailėti silpnesnių augalų. „Jei augalas prastai auga, tikėtina, jog jis ir toliau bus nuskurdęs. Nereikia jo gailėti – reikia iškart tokį išmesti ir pasilikti tik stipriausius daigus, kurių storesni koteliai“, – tikina Danguolė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Eko gyvenimo būdas

Po dušu lendate kasdien? Gydytoja turi jums prastų žinių (182)

JAV dermatologai neseniai paskelbė rekomendacijas, kuriose teigia, kad kasdien praustis po dušu nėra sveika.

Sveikuolė pasidalino išmintimi, kaip be vaistų išvengti ligų (25)

Kuo ilgesnis buvimas gryname ore, mankšta, šaltas vanduo, vaikščiojimas basomis ar netgi buvimas be drabužių. Taip grūdinimąsi apibrėžia Sveikuolių sąjungos viceprezidentė Lukrecija Augustaitytė.

Su dilgėle painiojamas augalas nuo seno gydo baisiausias akių ligas (39)

Kai jau visi lietūs išlijo, o šalnų dar didelių nebuvo, galima iš trobos nosį iškišt ir užkampiais notrelių paieškoti – labai paprastas, neryškus, užtat labai svarbus augalėlis. Kartais notrelė painiojama su dilgėle, bet viena yra iš notrelinių, o kita iš dilgėlinių šeimos kilusios.

Širdį alinantis karštis verčia susirūpinti: paprastas įprotis gali išgelbėti gyvybę (11)

Turintiems nusiskundimų širdimi, vasara nėra pats mieliausias metas. Karštasis metų laikas apsunkina širdies darbą, sutrinka jos ritmas, jaučiamas diskomfortas. Nemalonūs pojūčiai siunčia ženklą, jog metas savo sveikatai skirti daugiau dėmesio – padėti sau galime pradėdami nuo paprasčiausios stiklinės vandens.

Vaistažolių rinkimo kalendorius: ką ir kada rinkti, jei visus metus norite būti sveiki (7)

Atėjo metas, kai savo sveikata galite pasirūpinti paprasčiausiai išėję į pievą. Pirmaisiais vasaros mėnesiais į nušvitusią saulę pasistiebia visa vaistinių augalų puokštė, kurią parsinešę namo galite nebijoti jokių ligų. DELFI parengė vaistažolių rinkimo kalendorių, kad nepamirštumėte, kada ir kokių vaistažolių ieškoti.