NATO išsakydavo savo poziciją, Lietuva ar kitos šalys įteikdavo notą, o rusai ir toliau tęsė tokį baksnojimą. Iš vienos pusės, reagavimai naikintuvais brangiai kainuoja, iš kitos pusės, paerzinimu renkami duomenys apie sugebėjimą reaguoti.

Perkėlę savo veiksmus iš Ukrainos į Siriją, rusai ir ten elgėsi kaip įpratę su NATO nare Turkija. Ne vieną sykį Ankaroje buvo kviečiamas Rusijos ambasadorius ir jam įteikiamos notos dėl rusų karinių lėktuvų, pažeidusių Turkijos oro erdvę. Kaip įprasta, notos jokio poveikio neturėjo ir ramiai gulė į Rusijos užsienio ministerijos stalčius, o karo aviacija toliau erzino turkus.

Buferinė zona

Karas kaimyninėje Sirijoje vyksta jau ketveri metai. Birželio mėnesį Turkija vienašališkai nustatė 5 mylių neskraidymo zoną palei savo pietinę sieną. Tiksliau ją būtų vadinti zona be ISIS. Neseniai JAV valstybės sekretorius Džonas Keris pranešė, kad amerikiečiai su turkais greitai baigs darbą, uždarydami sieną su Sirija. Toji siena aktuali ir ES, nes per ją į Turkiją plūdo pabėgėliai. 5 mylių zonos tikslas buvo sukurti buferį, kuriame pabėgėliai galėtų jaustis saugiai ir nuo ISIS galvažudžių, ir nuo Bašaro al Asado ar rusų bombų.

Sirijos šiaurėje yra Alepo miestas, dėl kurio iki šiol vyksta mūšiai tarp sukilėlių ir B. al Asado pajėgų, remiamų Rusijos aviacijos o iš rytinės pusės į jį taikosi ISIS. Prieš karą jame gyveno 2,4 mln. gyventojų, dabar likę keli šimtai tūkstančių. Sukilėliams pralaimėjus ši masė plūstelėtų į Turkiją. Ir toliau į Europą. Jei veiktų buferinė zona, naujus pabėgėlius galima būtų įkurdinti joje.
Be to, Turkijos-Sirijos siena yra viena iš dviejų krypčių, kuriomis parduodama ISIS užimtose naftos verslovėse išgaunama nafta bei naftos produktai. (Antra kryptis yra B. Asado valdžia, bet tai jau atskiro straipsnio tema.) Kadangi kaina yra žemesnė už rinkos, turkų verslininkai iš to pelnėsi. Uždarius sieną, baigsis kontrabanda.
Kadangi Vladimiras Putinas yra įsitikinęs, jog NATO yra plepiai, nedrįstantys veikti, į tuos žodžius irgi nekreipta dėmesio: esą, NATO pažabos turkus, ir bus kaip virš Baltijos.
Ramūnas Bogdanas

Turkai spalio 16 d. yra numušę bepilotį, įskridusį kelis kilometrus gilyn per sieną su Sirija. Specialistų nuomone, jis buvo pagamintas Rusijoje. Tąkart turkai nepuolė pirštu rodyti į Kremlių, tačiau premjeras Achmetas Davutoglu pasakė labai aiškiai: numušėme droną; jei būtų buvęs lėktuvas, irgi būtume numušę.

Kadangi Vladimiras Putinas yra įsitikinęs, jog NATO yra plepiai, nedrįstantys veikti, į tuos žodžius irgi nekreipta dėmesio: esą, NATO pažabos turkus, ir bus kaip virš Baltijos. Beje, dėl Rusijos vykdomų Turkijos oro erdvės pažeidimų Turkija, pasinaudodama savo teise, neseniai buvo sukvietusi skubų NATO posėdį Briuselyje. Aišku, rusams tai jokio įspūdžio nedarė.

Kiti turkmėnai

Palei sieną su Turkija gyvena Sirijos turkmėnai, giminingi Turkmėnistane gyvenantiems. Jų pačių duomenimis, Sirijos turkmėnų yra apie 3,5 mln., dalis gyvena šiaurės Irake. Sirijoje po arabų ir kurdų jie yra trečioji tauta. Turkai juos laiko savo mažaisiais giminaičiais, jais rūpinasi.

Paskutiniame Sirijos turkmėnų asamblėjos suvažiavime Stambule dalyvavo Turkijos prezidentas ir premjeras. Sirijoje į kovines brigadas susibūrę turkmėnai kovoja ir prieš ISIS, ir prieš B. al Asado režimą. Turkija neslepia, jog remia šiuos sukilėlius ginklais. Tuo tarpu Rusija iš oro palaiko B. al Asado pajėgas, iš pietų puolančias turkmėnų gyvenamas žemes.
Pirmoji Maskvos reakcija buvo su galimybe užglostyti incidentą: esą galimai lėktuvas numuštas nuo žemės. Kitaip tariant, pasiūlyta viską suversti sukilėliams. Bet turkai norėjo viešai pamurkdyti rusus, ir tą padarė, iškart pasakę, jog Su-24 numušė jų naikintuvas.
Ramūnas Bogdanas

Lapkričio 20 d. Rusijos ambasadorius vėl buvo iškviestas į Turkijos URM pasiaiškinti dėl turkmėnų teritorijos bombardavimų po to, kai rusų antskrydžio metu aukomis tapo 40 vieno miestelio gyventojų. Buvo pareikalauta nutraukti atakas.

Rusams pro vieną ausį įėjo, pro kitą išėjo. Lapkričio 24 d. rytą vėl atskrido du jų bombonešiai Su-24. Iš pateiktos vaizdo medžiagos matosi, jog jie suko kilpą virš turkmėnų ir skersai kirto turkišką sienos iškyšulį. Turkai juos dešimtkart įspėjo per 5 minutes. Įspėjimas jau yra paviešintas. Bet nėra pranešimo, ar tie bombonešiai šįkart bombardavo turkmėnus.

Sienos pažeidimas, trukęs apie 10 sekundžių, formaliai buvo, tik jis panašus į chuliganišką balansavimą ant ribos, kur pažeidimas yra, bet jis tarsi ne toks, į kurį galima griežtai reaguoti. Maždaug taip: mėto jums į langus sniego gniūžtėmis, bet neišdaužia, ir į kailį įkrėsti tarsi nėra už ką.

Turkijos nepastumdysi

O turkai apie auklėjimą galvoja kitaip. Atsipūtę dėl nebaudžiamo svaidymosi gniūžtėmis virš Baltijos rusai pamiršo, jog Rytuose politinė kultūra reikalauja padaryti tai, dėl ko įspėjai, antraip nebūsi gerbiamas. Ir turkų naikintuvas F-16 numušė nepaklususį rusų bombonešį. Kaip rašė Girkinas-Strelkovas po MH17 katastrofos virš Donbaso: juk įspėjome virš svetimos teritorijos neskraidyti.
Sirijoje Vladimiras Putinas susidūrė su Recepu Tayyipu Erdoganu, kuris lygiai taip pat rūpinasi Turkijos didybe, lygiai taip pat jaučiasi tautos tėvas. R.T. Erdoganas – ne tas žmogus, kuris leistųsi erzinamas. Kitaip nei V.Putinas, jis nesislapsto už kažkokių žaliųjų žmogeliukų. Be jokios abejonės, turkų karo lakūnas turėjo aiškų nurodymą esant reikalui panaudoti jėgą.
Pasimetęs F. Hollande‘as tapo silpniausia grandimi didžiojoje JAV vadovaujamoje koalicijoje prieš ISIS, kur nėra vietos nei teroristų organizacijai Hezbollah, nei jų sąjungininkams Rusijai.
Ramūnas Bogdanas

Po šūvio niekas iš Ankaros vadovų į Maskvą net neskambino, o kreipėsi į NATO dėl skubaus posėdžio. V. Putinas teisingai suprato tokį elgesį kaip dar vieną pažeminimą, todėl retoriškai klausė, ar NATO jau tampa ISIS šalininkais. Nubausto berniuko retorika, ne daugiau.

Pirmoji Maskvos reakcija buvo su galimybe užglostyti incidentą: esą galimai lėktuvas numuštas nuo žemės. Kitaip tariant, pasiūlyta viską suversti sukilėliams. Bet turkai norėjo viešai pamurkdyti rusus, ir tą padarė, iškart pasakę, jog Su-24 numušė jų naikintuvas. Tuo Ankara davė Maskvai suprasti, jog be Turkijos jokių sprendimų Sirijoje nebus. Dėl B. Asado R.T. Erdoganas yra aiškiai pasakęs, kad jo turi nelikti valdžioje. Tai sutampa su Vakarų pozicija, visų pirma, su JAV.

Pagalys į paklydusius F. Holland‘o ratus

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as po Paryžiaus teroro aktų ėmėsi neaiškaus vienytojo vaidmens, drumsdamas jau suderintą įvykių tėkmę. Kas jam belieka, kai sausio mėnesį pažadėjęs, jog „tai daugiau nepasikartos“ ir pasivaikščiojęs už parankių po „Charlie Hebdo“ redakcijos iššaudymo, lapkritį jis sulaukė dar didesnio kruvino antpuolio, už kurį per artėjančius rinkimus jį lups ir Marine Le Pen, ir Nicolas Sarkozy. Pasimetęs F. Hollande‘as tapo silpniausia grandimi didžiojoje JAV vadovaujamoje koalicijoje prieš ISIS, kur nėra vietos nei teroristų organizacijai Hezbollah, nei jų sąjungininkams Rusijai.
Turkija perka dujas iš „Gazprom“, bet pati turi labai rimtą svertą prieš Rusiją. Tai Bosforo ir Dardanelų sąsiauriai, kurių statusą reguliuoja Montreux konvencija. TSRS yra viena jos signatarių, Rusija – teisių perėmėja. Pagal 1982 m. pataisą, Turkija turi teisę sąsiaurius uždaryti savo nuožiūra. Štai paskelbs Turkija, kad Rusija jai kelia grėsmę, ir visas jos Juodosios jūros laivynas lieka uždarytas.
Ramūnas Bogdanas

Rusai labai laukė, kad NATO per skubų posėdį atsiribos nuo Turkijos poelgio, bet, atvirkščiai, po susitikimo Jensas Stoltenbergas išreiškė NATO solidarumą su Turkija. Pamoka Rusijai su jos bombonešiu stebėtinai sutapo su F. Hollande‘o vizitu pas Baracką Obamą, kuris po susitikimo pareiškė, jog Turkija turi teisę apsaugoti savo sienas. Prancūzui beliko palinksėti.

Dirvą F. Hollande‘o susitikimui su Maskvoje kitą dieną po Vašingtono papureno Prancūzijos premjeras, staiga pareiškęs, jog Prancūzija nebegali priimti daugiau pabėgėlių. Dabar F. Hollande‘as galės dūsauti V. Putinui, jog labai norėtųsi būti drauge, bet pabėgėliai spaudžia, be Turkijos neapseiti, jai jau 2 mlrd. eurų paskirta, kad sustotų tvanas į Europą. Tiesiog rankos surištos, Vladimirai... Kaip Dievą myliu...

Sulauksime pigesnių vaisių ir daržovių?

Panašu, kad turkų kirtis rusams bus sugriovęs visus planus nuolaidžiauti V. Putinui Sirijoje, nes be Turkijos jokia plati koalicija neįmanoma. Atšaukęs suplanuotą vizitą į Ankarą Rusijos užsienio reikalų ministras parodė, jog nesiims diplomatiškai užglaistyti incidento. Atvirkščiai – pasiūlė nutraukti Rusijos piliečių turistines keliones į Turkiją.

Tik ką netekę Egipto, paprasti rusai netenka ir antros savo poilsiavietės Turkijos. Nuostolis ir Turkijai, bet ji turbūt tikisi kompensuoti jį svečiais iš ES, kurie nebeskraido į Egiptą.

O jei Rusija įves draudimą turkiškiems maisto produktams, mums tai bus gera žinia: sulauksime žiemą pigių daržovių ir vaisių. Antra vertus, Turkija nėra prisijungusi prie Vakarų sankcijų Rusijai ir kol kas tik žodžiais palaiko aneksijai besipriešinančius Krymo totorius.

Turkija perka dujas iš „Gazprom“, bet pati turi labai rimtą svertą prieš Rusiją. Tai Bosforo ir Dardanelų sąsiauriai, kurių statusą reguliuoja Montreux konvencija. TSRS yra viena jos signatarių, Rusija – teisių perėmėja. Pagal 1982 m. pataisą, Turkija turi teisę sąsiaurius uždaryti savo nuožiūra. Štai paskelbs Turkija, kad Rusija jai kelia grėsmę, ir visas jos Juodosios jūros laivynas lieka uždarytas. Nutrūksta tiekimas grupuotei, esančiai Latakijoje. Labai pabrangtų bombos, skraidinamos aplinkkeliu per Iraną, o jau dabar viena diena buvimo Sirijoje Rusijos iždui kainuoja nuo 2,5 iki 4 mln. JAV dolerių.

Rusai galėtų savo pyktį nukreipti į turkmėnų sukilėlius: CNN visam pasauliui rodė, kaip jie pliekia į parašiutais besileidžiančius numušto bombonešio pilotus. Bet tada atsakas gali būti arba priešlėktuviniai ginklai turkmėnams, arba Turkijos sausumos kariuomenė, einanti apsaugoti taikių gyventojų nuo bombardavimo. Per daug išaugtų tiesioginio karinio susidūrimo grėsmė. Todėl, manyčiau, ir prieš turkus bus imtasi mums pažįstamo „varškės karo“.

Kerštas gali nukrypti į Ukrainą: juk pagal V. Putino suvokimą, jis visur kariauja su tuo pačiu priešu – Vakarais. Iš pykčio ir didybės jis nemato, jog prie Rusijos iš pietų artėja didžiulė grėsmė. Talibanas vėl stiprėja, amerikiečiai išeidinėja iš Afganistano. Šį rudenį talibai įrodė savo jėgą, užimdami Kunduzo miestą šiaurės Afganistane, ir tik su JAV aviacija afganų kariuomenei pavyko jį atmušti.

Dabar ten žiema. Talibai tiesiog laukia pavasario, o tada vėl pajudės. Kaip visada, rusai susigriebs, tik kai priemenė ims degti.