Verbalinis, komunikacinis, hierarchinis doktrinų karas Vatikane pasiekė kritinį tašką. Kas toliau? Toliau nebent tai – Bažnyčios schizma, skilimas. Romos katalikų bažnyčios popiežius liktų atskirtas nuo Amerikos katalikų bažnyčios. Tokią galimą šio konflikto prognozę neseniai pateikė portalo „Huffington Post“ vatikanistai. Nes įnirtinga dviejų Bažnyčios hierarchų – popiežiaus Pranciškaus ir Teksaso vyskupo Josepho Stricklando dvikova vis labiau panaši į dviejų skirtingų religijos doktrinų dvikova. Ir ji tampa universalia Bažnyčios priešprieša, ji kasdien vis gilėja, kiekviena dvikovos dalyvių pusė pritraukia vis daugiau karingai nusiteikusių sekėjų.
Kol kas laimi Pranciškus, nes visi galios svertai – pontifiko rankose. Paskutinis smūgis Teksaso vyskupui buvo šis: oficialus raštas iš Vatikano kurijos. Vyskupe, jūs atleistas. Vyskupe, jūs pašalintas. Viso gero, Ekscelencija. Tokio stiliaus vyskupijos ganytojo išvarymas daug ką pribloškė – tiek Romoje, tiek anapus Atlanto.
Panašūs vyskupų atleidimai iš apaštalinių pareigų – labai retas, išskirtinis reiškinys Bažnyčios istorijoje. Teoriškai popiežius, remdamasis Kanonų teisės kodeksu, gali tai padaryti nebent paviešinęs kokią nors ypatingą vyskupo nusižengimo priežastį. Šįsyk amerikiečių vyskupas buvo pašalintas be jokio paaiškinimo. Pašalintas ir tiek. Popiežiaus ir atskirų vyskupijų konfliktų yra pasitaikę ir anksčiau, tačiau jie iki šiol buvo sprendžiami ir tikintiesiems pateikiami kitaip: prasižengusiam vyskupui Vatikanas privačia formuluote pasiūlydavo savo noru atsistatydinti, ir tai įvykdavo.
Bet tai neįvyko vyskupo Stricklando atveju. Spalio 9 dieną Teksaso dvasininkas iš Vašingtono nunciatūros gavo konfidencialų pasiūlymą atsistatydinti. Užuot nuolankiai sutikęs tėvas Josephas pasakė: „Ne, nesutinku. Neatsistatydinsiu“. Tokio atviro iššūkio Roma nesitikėjo. Apmąstymai ką toliau daryti truko vieną dieną. Spalio 11 - ąją – atsakomasis Pranciškaus smūgis: pašalinimas iš pareigų be jokio paaiškinamojo konteksto. Tai jau atviro karo Vatikanas – JAV ženklas.
Kodėl populiarus, savo tikinčiųjų bendruomenėje didelę įtaką turintis Amerikos vyskupas atsisakė paklusti popiežiui? Kodėl popiežius pasirinko griežčiausią, precedentų neturėjusią bausmės formą tėvui Josephui ? Atsakymų į šiuos klausimus dabar karštligiškai ieško tiek argentiniečio popiežiaus Jorge Bergoglio, tiek Teksaso vyskupo šalininkai. Stricklando rėmėjai tvirtina, kad tai žiaurus, despotiškas susidorojimas senosios Bažnyčios inkvizicijos stiliumi.
Kuo neįtiko Romai 65 metų Tailerio vyskupijos ganytojas?
Monsinjoras Stricklandas yra medijų dievas. Išgarsėjęs kaip vienas labiausiai internetinę sakyklą – socialinį tinklą X pasaulyje naudojantis kunigas. Tačiau jo transliuojama tikėjimo tiesa skiriasi nuo tos, kuri skelbiama iš šv. Petro bazilikos pulpito Romoje. Monsinjoras Stricklandas yra konservatyvių pažiūrų vyskupas. Ir jis to neslepia. Monsinjoras Stricklandas yra Bažnyčios tradicijų gynėjas. Jis ne tik aukoja mišias lotyniškai, bet ir urbi et orbi (lot.- miestui ir pasauliui) viešai auklėja Romos popiežių. J.Bergoglio iš pradžių tyli, kurį laiką nekreipia dėmesio į maištaujantį Teksaso bažnyčios kaubojų. Galiausiai nutaria jį pamokyti. Kad visi JAV katalikų bažnyčios hierarchai suvoktų – su Argentina juokų nėra.
Stricklandas pirmasis metė pirštinę pontifikui: „Manau, kad popiežius Pranciškus yra popiežius, bet man atėjo laikas pasakyti: aš atmetu jo programą, kuri nukreipta į tikėjimo saugyklos griovimą“. Vau! Maža to, kad viešai skelbia karą aukščiausiam Romos katalikų bažnyčios hierarchui, bet ir apkaltina jį ne šiaip kažkokia nuodėme, o pačia baisiausia – erezija! Vatikane - popiežius eretikas? Po to, kai Vatikano kuriją pasiekė šis ir kiti karingi amerikiečių dvasininko pasisakymai Pranciškus iš pradžių nusiuntė specialią vizitatorių komisiją. Gavęs jos išvadas atėmė dieviškosios Tailerio kaimenės ganytojo titulą.
Vis tik monsinjoras Stricklandas nėra vienišas beprotis sumanęs kariauti su popiežiumi. Jis viešai dėsto tai, ką galvoja jis pats ir didelė dalis JAV katalikų bendruomenės. Pranciškaus enciklikos „Amoris Laetitia“ aštuntasis skyrius apie Bažnyčios požiūrį į išsiskyrusias poras, pritarimas vakcinacijai pandemijos metu, neigiamas požiūris į mišias lotyniškai, „laisvamaniškas“ sakramentų LGBT bendruomenei traktavimas, galiausiai pasaulinis Vyskupų sinodas – didysis pasitarimas dėl tolimesnio Bažnyčios kelio viešas – šie ir kiti Pranciškaus pontifikato strategijos dalykai jau seniai erzina konservatyviųjų Teksaso ir kitų pietinių JAV valstijų vyskupijas.
Iki šiol Amerikos ultrakonservatorių dievas buvo italų arkivyskupas, buvęs Vatikano apaštalinis nuncijus Vašingtone Carlo Maria Viganò. Šį Bažnyčios diplomatą žiniasklaida praminė „popiežių naikintoju“. Jo sukeltas skandalas „Vatileaks“ privertė atsistatydinti Benediktą XVI, 2018 metais jis bandė išprovokuoti Pranciškaus atsistatydinimą. Aukštas italų hierarchas puikiai prigijo Amerikoje ir tapo išskirtiniu buvusio prezidento Donaldo Trumpo garbintoju. Viganò viešai palaimino 2021 metų sausį įvykusią maištininkų ataką Vašingtone, Kapitolijaus kalvoje.
Arkivyskupo retorika popiežiaus adresu – siaubinga. Skaitant jo atsiliepimus apie 265– ąjį šv. Petro įpėdinį susidaro vaizdas, kad Vatikane popiežiauja ne šiaip sau nevykęs pontifikas, o XXI amžiaus antikristas: „Arogantiškas, autoritarinis Argentinos jėzuitas – tironas“. Šiuos apibūdinimus Viganò pateikė specialiame laiške, kuriame jis neatsitiktinai pareiškė asmeninį solidarumą pašalintajam vyskupui Stricklandui.
Amerikos konservatorių lyderio poziciją iš senyvo amžiaus italų arkivyskupo artimiausiu metu, matyt, perims gerokai jaunesnis, energingesnis, socialinių tinklų komunikacijos strategiją puikiai įvaldęs monsinjoras Josephas Stricklandas. Jau dabar Teksaso žiniasklaida jį tituluoja kaip drąsiausią visų laikų Amerikos vyskupą, kuris viešai atsisakė paklusti Vatikanui ir atsistatydinti.
Kita vertus, beprecedentis Pranciškaus atsakas – titulinės vyskupijos atėmimas ir rūstus šios situacijos no comment rodo, kad popiežius neketina nusileisti nei Stricklandui, nei Amerikos katalikams - konservatoriams. Atvirkščiai – tai ženklas. Ir jis simboliškai viešinamas praėjus lygiai 7 dienoms po to, kai Romoje prasidėjo Vyskupų sinodo generalinė asamblėja. Pranciškaus iniciatyva Sinode pasisakė ne tik vyskupai, bet ir pasauliečiai, moterys. Visa toji sinodiškumo aplinka itin erzina popiežiaus priešininką Stricklandą ir Amerikos konservatorius, nes ji esą žalinga, kenkianti Bažnyčios tradicijai.
Ar turės ši Vatikaną užgriuvusi velniava, ši neregėta dvikova Pranciškus vs Amerika poveikį Lietuvos tikinčiųjų bendruomenei, Bažnyčios tarnams? Sunku pasakyti ar atsiras ir kada atsiras lietuviškasis stricklandas. Galbūt ne vyskupas, galbūt eilinis kaimo parapijos klebonas, kuris viešai pasipriešins Vatikano Tikėjimo mokymo dikasterijos nurodymams suteikti krikšto sakramentą homoseksualios šeimos, surogatinės motinos kūdikiui. Galbūt tai neatsitiks.
