aA
Keturias dienas trukę Europos Parlamento (EP) rinkimai pasiekė finišo tiesiąją. Didžiausias netikėtumas rinkimuose – itin aukštas rinkėjų aktyvumas, skelbia „Deutsche Welle“.
© AFP / Scanpix

Balsavimo teisę 28 Europos Sąjungos valstybėse narėse turėjo 400 mln. rinkėjų, o rinkėjų aktyvumas siekė beveik 51 proc. Tai 8 proc. daugiau nei 2014 metais vykusiuose rinkimuose į EP. Protestai prieš klimato politiką, raginimai ginti ES nuo euroskeptiškų, dešiniųjų pažiūrų populistinių partijų, atrodo, mobilizavo rinkėjus.

Centro dešinioji Europos liaudies partija (EPP) išlieka didžiausiu bloku Europos Parlamente, tačiau, remiantis preliminariais rezultatais, EPP turi atitekti 179 vietos. Tai gerokai mažesnis skaičius nei 2014 metais vykusiuose rinkimuose, kai EPP atiteko 216 vietų.

Socialistų ir demokratų pažangusis aljansas (S&D) šių metų rinkimuose taip pat pasirodė prasčiau nei 2014-aisiais. Preliminarūs rezultatai rodo, kad S&D turi atitekti 150 vietų. Ankstesniuose rinkimuose S&D iškovojo 191 vietą.

Tuo metu Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) vietų skaičius parlamente turėtų gerokai išaugti – nuo 69 vietų prieš penkerius metus iki 107 vietų. Žaliųjų blokui taip pat turi atitekti daugiau vietų nei 2014-aisiais, vietų skaičius turėtų išaugti nuo 52 iki 70.

Guy Verhofstadtas
Guy Verhofstadtas
© Sputnik / Scanpix

„Pirmą kartą per 40 metų dvi klasikinės partijos, socialistai ir konservatoriai, nebeturės daugumos“, – sakė ALDE lyderis Guy Verhofstadtas.

„Akivaizdu, kad šis vakaras – istoriškai svarbus momentas, nes Parlamente bus nauja galios pusiausvyra“, – pridūrė politikas.

Remiantis preliminariais rezultatais, EPP ir S&D nebegalės suformuoti „didžiosios koalicijos“ Parlamente be kitų paramos.

Populistinės ir nacionalistinės partijos stipriai pasirodė kai kuriose ES šalyse, kaip, pavyzdžiui, Italijoje ar Prancūzijoje, tačiau bendrai iškovojo mažiau vietų nei tikėtasi. Kartu joms gali tekti apie 150 vietų Europos Parlamente.

Kalbant apie atskiras šalis, Vokietijoje rinkimai pagrindinėms partijoms nebuvo itin sėkmingi, tačiau vis dėlto joms teko daugiausiai vietų. Kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos partnerė Krikščionių socialistų sąjunga (CSU) gavo 28 proc. balsų. Žaliesiems atiteks apie 21 proc. balsų.

EP projekcija
EP projekcija
© Europos Parlamentas

Nacionalistinė partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) nepasirodė taip gerai, kaip buvo prognozuojama. AfD turėtų atitekti 10,5 proc. balsų.

Didžiojoje Britanijoje pirmauja neseniai įkurta euroskeptiko Nigelo Farage'o „Brexit“ partija, kuriai turi atitekti 32 proc. balsų. Liberalų demokratų partijos rezultatas taip pat neblogas, tačiau valdančioji Konservatorių partija ir pagrindinė opozicinė Leiboristų partija patyrė didelius pralaimėjimus.

Prancūzijoje tuo metu pergalę švenčia Marine Le Pen vadovaujama Prancūzijos partija „Nacionalinis susibūrimas“, užsitikrinęs 24 proc. balsų. Prezidento Emmanuelio Macrono partijai teko 22,5 proc. balsų.

Vengrijoje geriausiai pasirodė prieš imigraciją nusistačiusi Viktoro Orbano partija „Fidesz“, laimėjusi 52 proc. balsų. Partijai teks 13 vietų iš 21 Vengrijai priklausančios vietos EP.

„Esame maži, bet mes norime keisti Europą“, – sakė V. Orbanas ir rinkimus apibūdino „naujos eros prieš migraciją pradžia“.

 Marine Le Pen
Marine Le Pen
© AFP / Scanpix

Ispanijoje aiškiai pirmauja valdančioji Socialistų partija (PSOE) su 32,8 proc. balsų ir 20 vietų EP.

Kraštutinių dešiniųjų partijai „Vox“ atiteko tik 6,2 proc. balsų ir trys vietos.

Graikijoje ministro pirmininko Alexio Tsipro „Syriza“ partija pelnė 20 proc. balsų, o pagrindinė opozicinė Naujosios demokratijos partija laimėjo net 33,5 proc. balsų.

Austrijoje gerai pasirodė kanclerio Sebastiano Kurzo Liaudies partija (PP). Laisvės partija (FPO) pasirodė prasčiau nei prognozuota.

Rinkėjai 28 ES šalyse rinko 751 narį į Europos Parlamentą. Kai tik Didžioji Britanija pasitrauks iš ES, EP narių skaičius sumažės iki 705.

Kiekvienai šaliai skiriamas tam tikras skaičius vietų EP, priklausomai nuo šalies populiacijos dydžio. Didžioji Britanija, pavyzdžiui, renka 73 narius į Europos Parlamentą. Kipras, Liuksemburgas ir Malta turi mažiausiai vietų Parlamente – po šešias, o daugiausiai gyventojų turinti ES valstybė narė Vokietija turi net 96 vietas. Prancūzija turi 74 vietas, Italija – 73, Čekija siunčia 21 narį.

Centristų pozicijos nusilpo, bet prieš dešiniųjų populistus atsilaikė

Europos tradicinių partijų pozicijos per sekmadienį vykusius rinkimus į Europos Parlamentą nusilpo, bet šioms politinėms jėgoms pavyko atsilaikyti prieš dešiniųjų populistus.

Per vienus didžiausių pasaulyje demokratinių rinkimų pagrindinės centro dešinės ir centro kairės partijos prarado bendrą daugumą EP, susidūrusios su euroskeptikų ir nacionalistų mestu iššūkiu.

Prancūzijoje kraštutinių dešiniųjų lyderės Marine Le Pen„Nacionalinis sambūris“ aplenkė prezidento Emmanuelio Macrono centristų judėjimą ir taip sudavė smūgį jo siekiui gilinti Europos integraciją.

Iš Europos Sąjungos išstoti ketinančioje Jungtinėje Karalystėje Nigelo Farage'o „Brexit“ partija sutriuškino konkurentus ir išsiųs daug britų euroskeptikų į EP, kurį po kelių mėnesių šaliai veikiausiai teks palikti.

Italijoje Matteo Salvini vadovaujama kraštutinių dešiniųjų „Lyga“ pasiekė panašų rezultatą; jos atstovai sustiprins populistų gretas Europos Parlamente.

Vis dėlto dešiniesiems ne taip gerai sekėsi Vokietijoje, kur ultradešinioji partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surinko kiek daugiau nei 10 proc. balsų. Neblogai rinkimuose pasirodė vokiečių „žalieji“ – tai atspindi visoje ES pastebimą „žaliąją bangą“.

„Susiduriame su besitraukiančiu centru“, – sakė vokiečių konservatorius Manfredas Weberis, EP pagrindinio centro dešiniojo bloko, Europos liaudies partijos (EPP), kandidatas pakeisti Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį.

„Didelė pergalė“

Visoje ES rinkėjų aktyvumas buvo maždaug 51 proc. – didžiausias per 20 metų. Tai reiškia, kad per 200 mln. piliečių 28 Bendrijos narėse atėjo atiduoti savo balso rinkimuose, vadintuose kova tarp populistų ir proeuropietiškų jėgų.

žNaujausios EP parengtos prognozės rodo, kad EPP turės daugiausia atstovų parlamente – 179. Vis dėlto jų smarkiai sumažėjo nuo praeitų rinkimų 2014 metais, kai blokas iškovojo 216 vietų.

Centro kairiajai Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijai (S&D) EP žadama 150 mandatų. Dabartinės sudėties parlamente frakcija turėjo 185 savo atstovus.

Tai reiškia, kad dvi pagrindinės frakcijos nebeturės daugumos ir turės kreiptis pagalbos į liberalus, kad neprileistų kraštutinių dešiniųjų prie sprendimų priėmimo.

Liberalų blokas ALDE, kuriam priklauso ir E. Macrono judėjimas, turėtų gauti 107 vietas EP, o iki šiol jis turėjo 69 atstovus parlamente. Tuo metu Žaliųjų frakcijai turėtų atitekti 70 vietų – 18 daugiau nei dabartinės sudėties EP.

Įvairios populistinės, euroskeptiškos ir dešiniojo sparno partijos laimėjo per 150 mandatų, tačiau jokios nuoseklios koalicijos jos neformuoja.

„Tautų ir laisvės Europa“ (ENF), kuriai priklauso M. Le Pen „Nacionalinis sambūris“ ir M. Salvini „Lyga“, EP turės 21 atstovu daugiau nei iki šiol – 58.

M. Salvini socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo nuotrauka, kurioje jis laiko popieriaus lapą su užrašu „Geriausia partija Italijoje“. Fone esančioje lentynoje matoma kepuraitė su užrašu „Make America Great Again“ („Padaryk Ameriką vėl didžią“) ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuotrauka.


Frakcija „Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa“ (EFDD), kuriai priklauso N. Farage'o „Brexit“ partija, naujos sudėties EP turės 56 vietas. Iki šiol frakcija parlamente turėjo 42 atstovus.

„Regis, „Brexit“ partija pasieks didelę pergalę“, – sakė N. Farage'as po rinkimų.

Ketvirtadienį Jungtinėje Karalystėje vykę EP rinkimai atrodė šiek šiek siurrealūs, nes šalis beveik prieš trejus metus nubalsavo išstoti iš Europos Sąjungos, o penktadienį šalies premjerė Theresa May paskelbė, kad atsistatydins iš savo posto.

„Išsaugoti ES“

Iki šiol į kiekvienus EP rinkimus nuo 1979-ųjų ateidavo vis mažiau rinkėjų, tačiau šiemet jų aktyvumas buvo didelis; veikiausiai kova tarp populistų ir proeuropietiškų jėgų mobilizavo abiejų stovyklų šalininkus.

Belgijoje „Flamandų interesas“ („Vlaams Belang“) surinko trigubai daugiau balsų nei per ankstesnius rinkimus.

Tuo metu Suomijoje kraštutinių dešiniųjų Suomių partija irgi gavo daugiau balsų nei 2014 metais ir išsaugos savo dvi vietas Europos Parlamente. Švedijos demokratai taip pat sulaukė daugiau rinkėjų palaikymo – už juos balsavo 16,9 proc. rinkėjų, o per praėjusius rinkimus į EP ši partija buvo surinkusi 9,67 proc. balsų.

Tuo metu Nyderlandų antiislamiška Laisvės partija (PVV), vadovaujama Geerto Wilderso, veikiausiai nebeturės savo atstovų EP. Visgi rinkimuose neblogai pasirodė dešinysis Demokratijos forumas, vadovaujamas skeptiškai kovą su klimato pokyčiais vertinančio populisto Thierry Baudet.

Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko nuomone, jo gimtojoje Lenkijoje rinkėjai nepasiduos „radikaliems politiniams judėjimams“, tačiau pripažino, kad svarbiausia yra „išsaugoti ES kaip projektą“.

Prancūzijos prezidentas E. Macronas tapo centristų ir liberalų partijų simboliniu veidu, o M. Le Pen priėmė 41-erių lyderio iššūkį.

„Išvadas daryti gali tik prezidentas, kuris per šį balsavimą išbandė savo prezidentinį pasitikėjimą, paversdamas jį referendumu dėl savo politikos ir net savo asmenybės“, – pareiškė M. Le Pen.

Vis dėlto vienas E. Macrono patarėjas sakė, kad rezultatai yra „garbingi“; po balsavimo atlikta rinkėjų apklausa žada prezidento centristų aljansui 22,5–23 proc. balsų, o jį aplenkusiam „Nacionaliniam sambūriui“ – apie 24 proc. balsų.

Dar viena nacionalistinė partija, vengrų premjero Viktoro Orbano „Fidesz“, sulaukė 56 proc. rinkėjų paramos, rodo sekmadienį atlikta apklausa.

Tradicinės partijos konkuruoja dėl įtakos renkant naujus ES institucijų vadovus, įskaitant D. Tusko ir J.-C. Junckerio įpėdinius.

ES lyderiai antradienį dalyvaus viršūnių susitikime, per kurį spręs, kaip pasirinkti kandidatus. EPP siūlo į EK vadovus M. Weberį, tačiau E. Macronas ir keletas kitų lyderių norėtų žinomesnio kandidato.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(25 žmonės įvertino)
3.6800

Top naujienos

Žiauriai sumuštos jurbarkietės advokatas: mergina vis dar negali kalbėti, nerimą kelia jos psichologinė būklė (68)

17-etė jurbarkietė, kuri gegužės pabaigoje kaimo turizmo sodyboje buvo žiauriai sumušta, tęsia...

Mačiulio atsakas dėl vaiko pinigų: dabar turime sistemą, kai šie pinigai kuria paskatas nedirbti (119)

Lietuvos ekonomika yra stabili, šalis geriau nei anksčiau yra pasiruošusi iššūkiams, teigia...

Įvertino Žemaitaičio gelbėjimosi planus: vienas jų – labai rizikingas (30)

Sugriuvus „tvarkiečių“ frakcijai, Remigijus Žemaitaitis įvardijo du galimus tolesnius...

Neries tyrimai parodė didelį pavojų: ruošiamasi skelbti stichinę padėtį (40)

Lietuvoje besitęsiantys karščiai sekina ne tik gyventojus, bet ir vandens telkinius. Savaitgalį...

Po Europos dovanos Rusijai – Lietuvos reakcija (170)

Užsienio reikalų ministerija apgailestauja dėl birželio 25 dieną ankstyvą rytą Strasbūre...

Opozicija nežada sustoti dėl Gražulio: jau kalba apie apkaltą (46)

Seimo opozicija svarsto galimybes parlamentarui Petrui Gražuliui pradėti apkaltos procesą, kai...

Į diplomų įteikimo ceremoniją atvykusios filologės atsikratė pilkų pelyčių etiketės (111)

Antradienio popietę sostinės Šv. Jonų bažnyčioje Vilniaus universiteto filologijos fakulteto...

Mirė JAV gyvenęs džiazo muzikantas Vladas Slavinskas-Slyva (2)

Lietuviškasis muzikos pasaulis gedi talentingo muzikanto Vlado Slavinsko, kuris taip pat buvo...

Nelegaliai atlygį pasididinęs medikas toliau dirba Panevėžio poliklinikoje: neturime priežasčių jo atleisti

Panevėžio apylinkės teismas antradienį logopedu dirbusį Algimantą Šukį pripažino kaltu dėl...

Įspėja atostogautojus: lemtingas poilsis Palangoje, kuris vos manęs nepražudė (41)

Noriu pasidalinti skaudžiu įvykiu, kuris man vos nesibaigė tragiškai. Su vyru planavome dviejų...