Patruliuodami Vokietijos pareigūnai pamato keliasdešimties žmonių grupę netoli sienos su Lenkija, tikriausiai jie atėjo iš ten.
Pareigūnai atvykėlius susodina į autobusiuką ir išveža suregistruoti.
„Pastarosiomis savaitėmis nuo vasaros sustabdytųjų nuolatos daugėja. Ir tai, ką mes čia dabar radome, yra mūsų kasdienybė“, – teigė Vokietijos policijos pareigūnas Frankas Malackas.
Skaičiuojama, kad vien šių metų rugsėjį į Vokietiją atvažiavo daugiau nei 20 tūkst. nelegalų. Tokių kiekių net ir ši migrantus itin viliojanti šalis nematė jau 7 metus.
Vokietijos kancleris O. Scholzas pareiškė, kad migrantus, kurie šalyje likti neturi teisės, reikia pradėti deportuoti dideliu mastu.
„Šios priemonės yra būtinos, turime labai didelį nelegalios migracijos antplūdį. Taigi kaip valstybė turime veikti“, – tvirtino Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser.
Vokietijos kancleris O. Scholzas ėmė rodyti norą asmeniškai imtis migracijos kontrolės po nesėkmių dviejų federalinių žemių rinkimų. Užtat griežtai apie nelegalią migraciją kalbant kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ reikšmingai stiprina savo pozicijas.
„Sustiprinome apsaugą prie sienų su Šveicarija, Austrija, Čekija ir Lenkija. Siekiame užkirsti kelią tiesiog važinėti pirmyn–atgal“, – teigė Vokietijos kancleris O. Scholzas.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Žygimantas Pavilionis sako, kad yra ir kita šių pokyčių priežastis. „Hamas“ užpuolus žydus, Vokietijoje arabai išėjo į gatves teroristų palaikyti su antisemitiniais šūkiais.
„Tai jau yra raudona riba vokiečiams. Jie to negali sau leisti, nes nuo darželių, mokyklos prisiekė, kad niekada daugiau“, – LNK žinioms kalbėjo Ž. Pavilionis.
Vokietijoje greičiausiai yra ir atėjusių per Baltarusijos miškus, per Lietuvą. Užpernai 4 tūkst. migrantų čia buvo laikinai sulaikyti, bet tolesni keliai – nežinomi.
„Kai, pavyzdžiui, jie grįžta čia Lietuvoje pasiprašyti prieglobsčio naujagimiui, tai iš netiesioginių įrodymų pastebime, kad dažniausiai jie grįžta iš Vokietijos“, – LNK teigė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
Pagal europinius reglamentus, migrantai Lietuvoje buvo suregistruoti kaip jiems pirmoje Europos Sąjungos (ES) šalyje.
„Jų pirštų atspaudai įvedami į europinę sistemą“, – pasakojo Migracijos departamento vadovė.
Kitos valstybės, tikrindamos neteisėtus migrantus, pagal pirštų atspaudus aptinka, iš kurie jie atėjo. Tad dabar Vokietija gali sulaikyti migrantus, atėjusius per Lietuvą, ir juos čia parsiųsti.
„Taip, teoriškai tikrai taip gali būti. Tai yra vadinamoji Dublino procedūra. Tai ne deportavimas, o tiesiog perdavimas, grąžinimas Lietuvai, kad ji toliau tęstų jų prieglobsčio nagrinėjimą ir tolesnį teisinės padėties nustatymą“, – LNK žinioms patvirtino Migracijos departamento vadovė E. Gudzinskaitė.
Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas Ž. Pavilionis teigė, jog „gal ir gausim, bet jie čia neužsilaiko“.
„Snaigės pradeda kristi, jie nėra įpratę prie snaigių“, – tikino parlamentaras.
Kadangi Šengeno erdvėje sienų nėra, nėra ir migrantų kontrolės.
„Manau, kad praeis 5 dienos, kelios savaitės, ir tie migrantai vėl bus Berlyne arba kur nors kitur Vakarų Europoje. Tai toks sudėtingas procesas, kad net jeigu kas nors ir bus, tai labai fragmentiška, nedaug, nejuntama“, – savo nuomonę LNK žinioms dėstė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
Anot jo, situacija keistųsi iš tikrųjų, jeigu Vokietija imtųsi sienų apsaugos, efektyvesnio grąžinimo į kilmės šalis, susitarimų su trečiosiomis šalimis, kad jos migrantų nepraleistų, ir jeigu mažintų išmokas.
„Tai nepakeis negrįžtamų procesų, kurie, deja, jau įsivyrauja Vakarų Europoje“, – teigė L. Kasčiūnas.
Bet dar prieš metus iš atviras duris laikiusios Vokietijos tokie pareiškimai būtų buvę neįsivaizduojami.
„Dabar net ir kairioji Vokietijos pusė pamato, kokią problemą jie užsiaugino“, – teigė Ž. Pavilionis.
Seimo NSGK vadovas L. Kasčiūnas kėlė kitą klausimą – ar nėra per vėlu?
„Mums dar ne per vėlu“, – teigė jis.
Kai į Europą 2015 metais plūstelėjo virš milijono nelegalių migrantų, ES šalys turėjo jais dalintis. Bet Lietuvoje jie ir tada neužsibuvo.
Tuometė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad išmokų imigrantams didinti negalima ir kad Belgijos ir Prancūzijos pavyzdžiai parodė, jog didelės socialinės išmokos paskatino ne tik jų gyvenimą uždarose bendruomenėse, bet ir radikalizaciją.
„Mūsų tikslas yra pabėgėlius laikyti ne „ant pašalpų“ ir nedaryti getų, kurie nesiintegruoja į valstybę, bet duoti tokias pašalpas, kurios verstų juos iš karto išeiti į darbo rinką, mėginti susirasti darbus ir integruotis į Lietuvą“, – 2015 metais kalbėjo kadenciją baigusi šalies vadovė D. Grybauskaitė.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
