„Manau, kad šiandien reikia ne ilgėtis prieš dvidešimt metų valstybės atkūrimą lydėjusios piliečių vienybės, o ramiai, racionaliai ir pragmatiškai siekti sutarimo dėl konkrečių prioritetų socialinės, mokslo ir švietimo bei sveikatos apsaugos politikos srityse. Kol kas tik kalbame apie šalies gerovę ir europines vertybes, o iš tikrųjų inertiškai judame sąstingio ir nuosmukio link“, - kalbėjo šalies vadovas.
Pasak V. Adamkaus, ES lėšos leido „šiek tiek atsipalaiduoti“, tačiau esminės problemos lieka nespręstos, o vykdoma politika svarbiausiose srityse – nerezultatyvi.
„Konkretūs darbai, kurie tikrai galėjo ar gali būti padaryti, nuvertinami kaip nereikšmingi arba atidedami ateičiai. Pagaliau net kai kas nors realiai nuveikiama šalies ir piliečių naudai, tuos laimėjimus užgožia valdžios šaltumas, nepagarba ir nejautrumas savo piliečiams, skatinantys nepasitikėjimą valstybe“, - teigė prezidentas.
Visuomenė bręsta sparčiau nei politikų atsakomybės jausmas
V. Adamkaus teigimu, visuomenės branda auga daug greičiau nei šalies politikų atsakomybė ir politinė išmintis, visuomenė pati imasi spręsti svarbiausias problemas – paramos skurstantiems, karo keliuose stabdymą, kultūros ir tautinio paveldo puoselėjimą, švietimo ir laivinimosi organizavimą.
„Tačiau neduoda ramybės klausimas: ar ne žmonių išrinktieji turėtų būti šio pilietinio judėjimo priešaky? Juk piliečių pasitikėjimas valstybe, įsitraukimas į jos viešąjį gyvenimą ir grįžtamasis politikų dėmesys bei gebėjimas patenkinti piliečių lūkesčius – būtina sąlyga, kad valstybė būtų stipri“, - kalbėjo šalies vadovas.
Jis taip pat apgailestavo, kad Lietuvoje iki šiol nesusiformavo demokratinės sprendimų priėmimo tradicijos, nėra suvokimo, kad „demokratija – tai ne stipriųjų, įtakingųjų ar daugumos diktatas, o įstatymui lygių piliečių bendruomenė, pagrįsta solidarumu, pasitikėjimu ir abipuse pagarba vienas kito teisėms bei laisvėms“.
Piliečių nepasitikėjimą politine sistema, anot V. Adamkaus, taip pat gilina per kiekvienus rinkimus žarstomi įspūdingi, nerealūs ir pataikaujantys pažadai, suformuluoti be atsakomybės ir orientacijos į ilgalaikį gerovės siekį.
„Piliečiams tas pažadų nevykdymas kelia nusivylimą ir nepasitikėjimą valdžios institucijomis, tuo tarpu žadėtojai paskęsta veiklos imitacijoje – skandaluose ir komisijose, kovose dėl įtakos sferų. Nesutinku, kad žmonės tikisi gelbėtojo ir renka populistus manydami, kad šie gali valdyti geriausiai. Veikiau taip jie išreiškia savo nepasitikėjimą tais, kuriais tikėjo ir nusivylė“, – pabrėžė V. Adamkus.
Šalies vadovas čia pat ragino partijas gerbti žmones ir nepamiršti savo atsakomybės bei aiškiau suvokti, į kokius rinkėjus jos orientuojasi, kokio socialinio sluoksnio interesams gali atstovauti.
Politinių partijų uždarumas, V. Adamkaus nuomone, – dar viena nepasitikėjimo politine sistema priežastis.
„Neaišku, kokios ideologinės, politinės ar dar kitokios priežastys lemia jų politinius sprendimus. Daug abejonių kelia partijų rinkimų kampanijų finansavimas iš privačių šaltinių. Čia vien kosmetinėmis įstatymo pataisomis neišsiversime. Griežtai laikausi nuostatos, kad būtina uždrausti fiziniams ir juridiniams asmenims finansuoti politines partijas“, - kalbėjo V. Adamkus.
DELFI primena, jog likus pusei metų iki eilinių Seimo rinkimų prezidentas pateikė Politinių kampanijų finansavimo įstatymo pataisas, numatančias partijų finansavimą tik iš šalies biudžeto, atsisakant ir juridinių, ir fizinių asmenų paramos.
Žiniasklaidoje pastaruoju metu vėl keliami klausimai ir dėl paties V.Adamkaus prezidento rinkimų kampanijos skolų dengimo, kurį iki šiol gaubia mįslės. Kaip rašė dienraštis „Lietuvos žinios“, šios skolos galėjo būti padengtos šiuo metu įtariamojo Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho valdomų bendrovių darbuotojų lėšomis.
V. Adamkus į detalesnius komentarus šia tema nesileidžia ir tikina nežinąs, kas padengė jo rinkimų skolas. Šalies vadovas prieš daugiau nei metus yra pareiškęs, kad bet kuriuo atveju per rinkimus jam suteikta finansinė parama jo neįpareigoja.
Praėjusiais metais skaitydamas metinį pranešimą V.Adamkus taip pat pabrėžė valstybę atsidūrus tapatybės krizės akivaizdoje, kuomet skandalų įkarštyje gilėja visų nepasitikėjimas visais.
Prieš metus kalbėdamas Seime V.Adamkaus taip pat teigė, jog dėl politinių ambicijų, kovos dėl valdžios, neprofesionalumo, intrigų korupcijos ar populizmo nesugebėta išjudinti nė vienos reikšmingos šalies vidaus ekonominio ir socialinio gyvenimo reformos.
Šalies vadovas praėjusiais metais po perskaityto metinio pranešimo pats sulaukė nemažai pastabų dėl savikritikos stokos.
Seime perskaityti metinį pranešimą apie šalies vidaus ir užsienio politiką yra konstitucinė prezidento pareiga.