Jo teigimu, elgiamasi atvirkščiai – vis naujomis lengvatomis ardomas mokesčių sistemos vientisumas, o „rimtais argumentais nepagrįstos diskusijos dėl esminių mokesčių sistemos pokyčių investuotojams kelia vis daugiau abejonių“. Pastarųjų mėnesių diskusijas dėl mokesčių politikos V. Adamkus vadina neabejotinu žingsniu atgal.
„Negirdžiu siūlymų, su kuriais galima būtų eiti į rinkimus ne tik dėl pergalės, bet ir ilgalaikės žmonių gerovės, strateginių Lietuvos tikslų vardan. (...) Norėčiau paraginti laikytis nuoseklios mokestinės politikos ir vengti manipuliavimo mokesčiais ar biudžetu rinkiminiais tikslais“, – Seime tvirtino prezidentas.
DELFI primena, kad Lietuvos socialdemokratų partija žada rinkimų programoje pateikti siūlymą dėl progresinių mokesčių įvedimo, Seimo socdemai įregistravo įstatymo pataisą, kuria įmonėms pelno mokestį siūloma didinti 4 proc.
Realus laimėjimas – mažesnis GPM
Prezidento nuomone, verslo, iniciatyvių ir darbščių žmonių dėka toliau judame link Europos Sąjungos ekonominio išsivystymo vidurkio, tačiau Lietuvos pažanga lėtėja, o mus lenkia kitos regiono valstybės.
Bene vieninteliu realiu ir svarbiu laimėjimu V. Adamkus įvardijo pastaraisiais metais sumažintą gyventojų pajamų mokestį (GPM).
Prezidento nuomone, blogus signalus ir Lietuvai, ir partneriams Europoje siunčiame vis dar nesugebėdami subalansuoti šalies biudžeto, o už tai mokame sumažintais Lietuvos kredito reitingais.
„Manau, kad tvarkydami valstybės finansus ir toliau darome per mažai ir per vėlai. Tikiuosi, kad bent kitų metų biudžetas bus subalansuotas, kad iš anksto bus numatytos lėšos prioritetinėms sritims, o biudžetinis finansavimas bus suderintas su struktūrinėmis reformomis“, – tikėjosi valstybės vadovas.
Optimizmo, prezidento nuomone, suteikia pagaliau priimtas Fiskalinės drausmės įstatymas, įtvirtinantis taupaus gyvenimo taisykles. Tačiau jis nuogąstauja, kad jeigu įsisiūbuojanti rinkimų kampanija neaplenks biudžeto, už padarinius gali tekti skaudžiai sumokėti visiems.
Abejoja, ar bus įgyvendinama
„Prezidento idėjos yra labai geros, tik aš abejoju, ar jos bus įgyvendintos (Seime ir Vyriausybėje – DELFI). Bet kokios lengvatos iš tiesų nesumažino kainų, o papildomas pelnas keliavo bendrovėms, kurios tuos produktus tiekia. Jeigu dabar Vyriausybė ieškotų papildomų šimtų milijonų litų mokytojų atlyginimas, tai atsisakius dalies šių lengvatų būtų galima sutaupyti 200-300 mln. Lt“, – DELFI sakė Lietuvos banko Ekonomikos departamento finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika.
Taip pat, anot jo, autoriniai atlyginimai ir jų apmokestinimas iškraipo mokesčių sistemą ir šios pajamos turėtų būti apmokestinamos vienodai.
„Prezidento pasiūlymas laisvinti darbo jėgos įdarbinimą ir migraciją taip pat padėtų spręsti daugelį ekonomikos problemų, tą pačią infliaciją. Kodėl kainos taip kyla? Todėl, kad kyla darbo užmokestis tuose sektoriuose, kuriuose labai trūksta darbuotojų“, – dėstė pašnekovas.
Jo teigimu, prezidentas savo pranešime neatkreipė dėmesio į svarbius aspektus – esminę mokesčių sistemos peržiūrą arba dalies valstybės funkcijų atsisakymą ir nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą.
Paminėta esmė
„Hansabanko“ Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas DELFI sakė, kad prezidentas savo metiniame pranešime „labai tiksliai paminėjo visą esmę“.
Esminių trūkumų V. Adamkaus kalboje jis sako nepastebėjęs, tačiau pripažįsta, kad siūlymams įgyvendinti reikia politinės valios.
„Reikia suprasti, kad rudenį vyks rinkimai ir tas lengvumas šiek tiek komplikuojasi. Bet kokiu atveju, dabartinei valdžiai pradėtas toks darbas būtų pakankamai prasmingas. (...) Daugelį dalykų galima padaryti jau dabar ir pakankamai greitai, tačiau reikia politinės valios“, – tvirtino T. Andrejauskas.
DELFI primena, kad pernai skaitydamas metinį pranešimą prezidentas ragino nuo šių metų gyventojų pajamų mokestį mažinti iki 20 proc., subalansuoti biudžetą, įvertinti lengvatų sąrašą.
